1964 /
Marš, marš, tra-ta-ta!
| Vaidybinis – Lietuvos kino studija 78 min., spalvotas. – 1964 |
Filmografija: Scenarijaus autoriai – Grigorijus Kanovičius, Ilja Rud-Gercovskis, Raimondas Vabalas. Režisierius – Raimondas Vabalas. Operatorius – Donatas Pečiūra. Dailininkai – Jeronimas Čiuplys, Vladimiras Doreras. Kostiumų dailininkė – Juzefa Čeičytė. Kompozitorius – Benjaminas Gorbulskis. Garso operatoriai – Dovydas Ožechovas, Julijanas Batuneris. Antrasis režisierius – Gediminas Karka. Antrieji operatoriai – Jonas Tomaševičius, Vladas Kriaunevičius. Montažas – L.Sudarskytė, Izabelė Pinaitytė. Grimas – Lilijana Višnevskaja. Kombinuotų nuotraukų operatorius – M.Pokrovskis, dailininkas – J.Borovkovas. Režisieriaus asistentė – P.Žukauskienė.
Vaidina: kūmą Linelį ir kūmą Kanapę – Leonas Stanevičius, Zigmą Ropę – Valdemaras Jatautis, Jadzę Uogytę – Birutė Žibaitė, majorą Varnalėšą – Donatas Banionis, Madam – Henrika Hokušaitė, pulkininką Dilgę – Gediminas Karka, kapelioną – Petras Žindulis, Apelbaumą – Giršas Šarfšteinas, Cibulį – Steponas Kosmauskas, Marinijos atstovą – Rimantas Siparis, Kruplando atstovą – Stasys Paska, Centijos premjerą – Balys Juškevičius, Grošijos premjerą – Vladimiras Gluchovas, Režisierių – Raimondas Vabalas; Rimgaudas Karvelis, Edvardas Olbikas, Jonas Čepaitis, Feliksas Einas, Stasys Čaikauskas, Viktoras Dineika, Antanina Vaičiūnaitė, Eduardas Kaniava, Leonas Zmirskas ir kt.
Pamfletas.
Turinys: Kaimyninėse amžinai besikivirčijančiose šalyse Centijoje ir Grošijoje gyvena įsimylėjėliai Zigmas ir Jadzė. Naktimis jie vaikšto per sieną, kurią saugo identiški palankūs „kūmai“. Vieną rytą Grošijos majoras Varnalėša, po audringos nakties išlydėtas seniausios profesijos panelių, netyčia įkrinta į gatvėje neatsargiai atidarytą kanalizacijos vamzdį. Ieškodamas kaltų („Pasikėsinimas!“), jis beda pirštu į minioje pamatytus Zigmą ir Jadzę, ir taip tarp šalių prasideda eilinis karinis konfliktas. 2500-ajame tarptautinio Ryžtingų veiksmų pakomitečio posėdyje šūkalioja Centijos ir Grošijos premjerai, o Zigmas tuo metu patenka į nelaisvę, iš kurios vėliau bėga, pasiglemžęs vienintelį Grošijos tanką Nr.001. Abi šalys, neturėdamos amunicijos, bando išparduoti ginčytinos priklausomybės smėlynus. Linksmą šurmulį užbaigia Kruplando atstovas, išvaikantis Pakomitetį, pasiunčiantis į Grošiją ir Centiją realią armiją, kuri realiai susidoroja su vietiniais žmonėmis.
Publikacijos: Tiesa, 1965.04.15; Komjaunimo tiesa, 1965.04.14; Советская Литва, 1965.04.11; Советский экран, 1965, №17; Ekran (Warszawa), 1963, Nr.28, 10 p. Žiūr. knygose: Л.Закржевская. Раймондас Вабалас, Ленинград, 1975, 61-71 р.
Komentaras: Dėl savo kur kas didesnio, nei priimta kino ekrane, sąlyginumo, pamfletai, politiniai farsai -- reti kinematografe, jie atrodo labiau teatro, politinio kabareto prerogatyva. R.Vabalas nepabūgo šio stilistinio sunkumo, pasitelkęs „kino kine“ principą, pasirodęs ekrane pats ir suvijęs personažus perlipti ekrano rėmelį. Neįprasta brechtiška kūrinio forma sukėlė agresyvų publikos ir didžiumos kritikos nesupratimą (viena lietuvių „istorikė“, visai nesuvokdama žaidimo taisyklių, net straipsnio pavadinime sukliko: „Negalima iškreipti istorinės tiesos“). Tuo tarpu „Marš, marš, tra-ta-ta!”, nepaisant filme pasitaikančios dramaturginės painiavos, -- drąsus ir piktas eksperimentas, vienintelis toks anaiptol ne tik lietuvių kine. Aliuzijos į senosios Lietuvos ir Lenkijos trintį nebeatrodo labai aktualios, tačiau satyriniu Ryžtingų veiksmų pakomitečio vaizdu autorius tarsi numatė daugelio dabarties tarptautinių organizacijų beprasmybę, o tragiška neatsakingų politinių žaidimų baigme taikliai nuspėjo dabartį, kai kiekvieną dieną kur nors vyksta karas.
© Saulius Macaitis, 2005
* nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų
