Raimondas Vabalas





Kino režisierius Raimondas Vabalas gimė 1937 m. kovo 5 d. Paryžiuje. Mirė 2001 m. gruodžio 25 d. Vilniuje.
Mokėsi Panavėžio vidurinėje mokykloje, Panevėžio dramos teatro studija. Panevėžio dramos teatre dirbo aktoriumi, režisieriaus asistentu. 1956 m. Vabalas įstojo į Maskvos Sąjunginį kinematografijos institutą (VGIK), kurį baigė 1960-aisiais. Mokėsi Levo Kulešovo ir Aleksandros Chochlovos kurse.
Kine debiutavo 1961 m. filmu „Kanonada" ( kurtas kartu su Arūnu Žebriūnu). Dirbo Lietuvos kino studijoje, čia sukūrė visus savo filmus. Vabalo filmai pelnė Sąjunginių kino festivalių prizus Leningrade („Žingsniai naktį“, 1964, „Laiptai į dangų“, 1968), Kaune ( „Skrydis per Atlantą“, 1983), Baltijos respublikų ir Moldavjos festivalio Didijį prizą ( „Laiptai į dangų“, 1967) Kišiniove. Už filmą „Laiptai į dangų“, 1968 m. Vabalas buvo apdovanotas LTSR Respublikine premija.
Po 1990-ųjų , kai ekranuose pasirodė paskutinysis režisieriaus filmas „Miškais ateina ruduo“, Vabalas į kiną negrįžo. Jis redagavo knygą – Vinco Selioko prisiminimus apie pokario partizanų, tarp kurių buvo ir Vabalo tėvai, kovas Lietuvoje.
„Skalvijos“ inf.