Visi geriausių kūrinių nominavimai, apdovanojimai ir ypač ceremonijos yra tuštybių tuštybė, suaugusių žmonių žaidimai, nesvarbūs niekam, išskyrus tų žaidimų dalyviams. Bet šie žaidimai turi vieną rimtą tikslą: atkreipti visuomenės dėmesį į to dėmesio verčiausius kūrinius, kad šie nepasimestų produkcijos gausybėje. „Sidabrinių gervių“ žaidimą, manau, žaidžiame irgi dėl to.

Padėtį po truputį keičia „Lithuanian Shorts“ agentūra, kurios sudarytos „Trumpo kino“ programos randa savo vietą reguliariame kino teatrų repertuare, yra lankomos. Šiųmetinės agentūros parengtos programos „Subtilūs reikalai“ paskutinėje peržiūroje „Skalvijoje“ netrūko žiūrovų, o šiuo metu programa pasiekiama „Žmonės cinema“ platformoje.

Tas pirmas Giedrės Beinoriūtės filmo „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ kadras yra ir pirmas ženklas, kuris praeitį, dabartį, amžinybę surenka į vieną ir tą patį laiką. Pievėnų, Lietuvos, kino.

Šių metų „Kino pavasaryje“ pristatytas naujausias kino režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinis pasakojimas „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ netrukus bus rodomas kino teatruose. Tai filmas, kuriame šventumo sąvoka aktualizuojama sekuliarioje kasdienybėje per mažos kaimo bendruomenės apeigas. Su režisiere kalbamės apie šio filmo atsiradimo aplinkybės, jos filmų veikėjus ir besikeičiančio laiko ženklus.