„Bialiackis | Nepalaužiamas“ nėra pati tradiciškiausia biografinė dokumentika, ir šis įspūdis bėgant filmo minutėms tik stiprėja. Žinoma, pagrindinis filmo herojus bus ir parodytas, ir pakalbintas - kaip kitaip? Tačiau čia nėra ilgų tardymų prieš kameras, prašymų prisiminti, paaiškinti, ir net geriausiai Bialiackio filosofiją atspindinčios frazės („nebijokite“) ištariamos kitų lūpomis. Pačių filmo kūrėjų tikslas, panašu, ir nėra nuosekli ir chronologiška viso ilgo disidentiško Bialiackio gyvenimo istorija, tad riboto žinių bagažo žiūrovams (tokiems, kaip aš) teks papildomai pasidomėti jau pasibaigus titrams.

Ką daryti, kai krečianti ekonominė krizė sujaukia gyvenimą, pasakoja „Šventasis“ (2016), kaip išgyventi, kai nerimą dėl artimo sveikatos stiprina artėjančio karo ženklai, matome „Bėgikėje“ (2021), o kai nusprendi skirtis – kitą rytą prasideda karas. A. Blaževičiaus filmai – ne tik žmogiška šiluma ir atjauta sušildytas kasdieninių mūsų dramų stebėjimas, bet ir išgyvento laiko fiksavimas. Kaip tai sekėsi padaryti naujausiame filme „Skyrybos karo metu“ – kalbamės su režisieriumi Andriumi Blaževičiumi.

Kartu su Blaževičiumi jo veikėjai bręsta. Ypač Marius Repšys, kurio Vytas per režisieriaus filmus spėjo iš jauno, savo vietos nerandančio vyro tapti tėvu, kūrybinę krizę išgyvenančiu kino režisieriumi. „Skyrybose karo metu“ Vytas jau prakutęs: sovietinės statybos buto pilkumą pakeitė naujos statybos, „naujos kartos“ erdvė, šeima, vaikas ir vidurinės klasės komfortas. Tik pilkuma, regis, niekur nedingo.

Lietuviškų akcentų buvo ir konkursinėje programoje. Joje parodytas lietuvės Birutės Sodeikaitės lėlinės animacijos filmas „Palaimintas“, kurį autorė sukūrė Kanadoje. Birutė Sodeikaitė pasakojo, kad scenarijus paremtas įvairiais interviu su vyrais, kurių buvo klausiama, ką reiškia būti tėčiu, kokie pasikeitimai įvyksta gyvenime tapus tėčiu.