Direktyva „R“. Nevykdyti

„Direktyva R. Nevykdyti“ – tai filmas apie Lietuvos kariuomenės generolą Vincą Vitkauską. Tuomet Lietuvos kino studijoje buvo tokia tvarka, kad pats galėdavai siūlyti, kokia tema filmą norėtum daryti. Tau leisdavo arba neleisdavo. Taip pat buvo sąrašas temų, kurias „reikia daryti“. Jas kartkartėmis siūlydavo. Viena iš tokių temų kaip tik buvo Vitkauskas.

Pamatęs šią pavardę, aš staiga prisiminiau, kaip mano senelis sakė: „Kokia gi nepriklausomybė galėjo būti 1941 metais, jei pats Lietuvos kariuomenės vyriausiasis generolas buvo rusų šnipas“. Man taip ir įstrigo – Lietuvos kariuomenės generolas, Antano Smetonos favoritas ir rusų šnipas. Pamačius tą pavardę, norėjosi atsakyti sau ir visiems, tiesa tai ar ne. Užbėgdamas įvykiams už akių pasakysiu – tai nepasisekė. Aš taip ir nepriėjau prie generolo Vinco Vitkausko asmens bylos, kuri gulėjo Padolsko archyve. Kelis kartus važiavau į Maskvą, ten mane vedžiojo už nosies, galų gale jos taip ir negavau, o filmą būtinai reikėjo kurti, spaudė terminai.

„Direktyva R“ – dokumentas su instrukcijomis, ką daryti Lietuvos kariuomenei, jei užpultų rusai. Tai buvo pirmasis filmas sovietiniais laikais, kuriame pacituotas Antano Smetonos pro memoria.