Žalčio žvilgsnis
Filmografija:
Scenarijaus autorius – Saulius Tomas Kondrotas. Režisierius – Gytis Lukšas. Vyr. operatorius – Algimantas Mockus. Dailininkas – Augis Kepežinskas. Kompozitorius – Giedrius Kuprevičius. Garso operatorius – Česlovas Biveinis. Montažas – Mingailė Murmulaitienė. Kostiumų dailininkė – Gražina Remeikaitė. Grimo dailininkės – M. Oržekauskaitė, Z.Vyliaudienė. Antrasis režisierius – Valdas Jakniūnas. Kombinuotų filmavimų operatorius – Albinas Slavinskas. Dailininkės fotografės – Vlada Inčiūtė, V.Gerasimenko. Spalvų derintoja – L.Karaciejienė. Asistentai: režisieriaus – R.Kolesnikovienė, S.Imbrasaitė, G.Pukelis, operatoriaus – Vaidotas Digimas, I.Koninas, dailininko – G.Vidauskaitė, kostiumų dailininkės -- I.Pakalkaitė, montažo – R.Taraškevičienė. Filmavimo technikos mechanikai – R.Bernotavičius, V.Procenko. Garso technkė – D.Narušytė. Apšvietėjai – G.Radzevič, A.Stungys. Rūbininkės – R.Radzevičiūtė, V.Malyškina. Rekvizitininkas – R.Sužiedėlis. Pirotechnikas – G.Banelis. Pastatytojas – S.Beržys. Administracinė grupė – R.Barevičiūtė, V.Nasyrovas, S.Ragauskas. Konsultantas – G.Rudis. Filmo direktorius -- R.Sviklas.
Vaidina: Meižys – Dainius Kazlauskas, Juozapas – Gediminas Karka, Anusas –Vidas Petkevičius, Anusas jaunystėje – Povilas Klapatauskas, Teisėjo žmona – Eglė Gabrėnaitė, Teisėjas – Leonardas Zelčius, plėšikas Gontas – Antanas Šurna, Regina – Asta Baukutė, kapitonas Uozolas – Rimas Tuminas, Meižio motina – Ligita Kondrotaitė, epizoduose: Rimantas Bagdzevičius, Galina Dauguvietytė, Gediminas Girdvainis, Vytautas Kancleris.
Pagal to paties pavadinimo Sauliaus Tomo Kondroto romaną.
Turinys. Lietuva. Paskutinieji XIX a. ir pirmieji XX a. dešimtmečiai. Filmo veiksmas rutuliojasi keliose, vis susikertančiose, laiko plotmėse. Vieną dieną Anusas Uozolas, banko tarnautojas, sužino, kad yra atleidžiamas iš darbo. Tą pačią dieną prie jo priskrenta kažkoks senas vargeta, atkakliai tvirtinantis, kad daug metų laukė jų susitikimo, ir turintis jam kažką svarbaus papasakoti. „Nežinau, net kaip pradėti“, -- dejuoja jis, tačiau vis dėlto pradeda. Tai istorija apie Meižio giminę. Veiksmo laikas persikelia keletą dešimtmečių atgal. Paskutinė naktis kalėjime, kuriame baisusis plėšikas Meižis laukia mirties bausmės, ir pasakoja savo gyvenimą kalėjimo prižiūrėtojui. Meižio pasakojimas nukelia į dar ankstesnius laikus. Jis pradeda nuo tragiškos savo tėvų istorijos (viliojanti vyrus motina-laumė, gaisras namuose) ir pereina prie dramatiškos savo gyvenimo istorijos. Kalėjimo prižiūrėtojas (jis ir senasis vargeta), pasirodo, yra ir Meižio patėvis, kurio nemeilė, neteisingas, žiaurus elgesys su įsūniu, privertė Meižį tapti nusikaltėliu. Meižio gyvenimo istorija, kurią Anusas išgirsta iš senojo vargetos lūpų, priverčia jį prisiminti vieną savo paauglystės epizodą, kuris ir galėjo nulemti tokią tragišką Meižio baigtį. Pats filmo (ir knygos, pagal kurią jis sukurtas) pavadinimas „Žalčio žvilgsnis“ -- tai aliuzija į pirmąją nuodėmę, į pagundos, kaltės, išdavystės, likimo motyvus, į hipnotizuojantį „žalčio žvilgsnį“, prieš kurį ne kiekvienas gali atsilaikyti.
Publikacijos: A.Prancūzevičius „Kaleidoskopiškai, bet vangiai“, „Kinas“, 1991, Nr.2.
Komentaras. Režisieriaus G.Lukšo kūryba pasižymi ištikimybe nacionalinei literatūrai, tapusiai bene visų jo filmų scenarijaus pagrindu. Režisierius ekranizavo J.Baltušio, J.Apučio, S.Šaltenio ir kt. lietuvių rašytojų kūrinius. Šį kartą režisierius pasirinko T.S.Kondroto romaną, kuriame susipina tikrovė ir fikcija, šeimyninės sagos, meilės ir kriminalinio romano elementai. Filme stengiamasi išsaugoti daugiaplanę romano kompoziciją – susikerta kelios laiko plotmės, istorija perteikiama skirtingų personažų akimis. Tačiau tai ir trikdo filmo ritmą ir apsunkina įsijautimą į filmo nuotaiką. Neišryškinta, neakcentuota nė viena iš siužetinių linijų kenkia filmo dramaturgijai. Neišvengta ir kinui svetimo literatūriškumo, sureikšmintų dialogų. Herojų išgyvenimams subtiliai akomponuoja kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus sukurta muzika. „Žalčio žvilgnis“ -- dabar žinomų viduriniosios kartos teatro ir kino aktorių D.Kazlausko, A.Baukutės debiutas kine. Meistriškas aktoriaus G.Karkos darbas -- čia jam teko suvaidinti ir tą patį, ir vis kitą personažą: senąjį elgetą, kalėjimo prižiūrėtoją, patėvį, atskleisti šių herojų ir vidinę, ir išorinę transformaciją.
@ Neringa Kažukauskaitė
