Paskutinė vienkiemio vasara

Filmo tema – žmonių iškėlimas iš vienkiemių į gyvenvietes. Šeimos filmuojamos ir kalbinamos jų senuose kiemuose prieš pat išsikraustymą. Ardomi lizdai, kur giminės gyventa ilgus metus. Vienas iš įspūdingiausių epizodų -- senukų pora, išvežta iš vienkiemio ir iškilmingai apgyvendinta naujoje kolūkio gyvenvietėje. Kamera stebi ir greta prisėdusius televizijos korespondentus, aktyviosios senutės atsakymus pramaišiui su priekaištais pasyviajam vyrui. Mirk iš juoko nuo trigubo moteriškės rūpesčio: apsiprasti naujame svetimame būste, teisingai ir gražiai atsakinėti svečiams iš miesto ir dar užtušuoti savo diedo depresiją. Po to tylus kadras: šventės šurmulys pasibaigė, svečiai išvažiavo, senukai sėdi kiekvienas ant savo lovos ir žiūri pro naują langą. Prieš Verbos kamerą jie nevaidina laimės. Nepozavo ir kita moteris, toji, kuri gynė savo vienkiemio smūtkelį -- kuo jis prasikalto, kad turi būti nepervežtas į naują kiemą, kam jis ten gyvenvietėje trukdys? Tylūs nepabrėžtini režimo prievartos vaizdai.

© Rūta Oginskaitė