1976 /

Kretingos medinukai

10 min. – Dokumentinis – 1976, 10 min., 35mm – 1976 , Lietuvos kino studija

Režisierius : Henrikas Šablevičius
Operatorius : Kornelijus Matuzevičius

Poetiškas pasakojimas apie dar vieną keistuolį - liaudies meistrą Bronių Žymantą, kuris kartu su Dupulčių kaimo mokiniais organizavo lėlių teatrą. Laimonas Tapinas rašė: „Mes beveik nieko reikšmingo nesužinome apie šio žmogaus gyvenimą, nežinom net, kaip vadinasi tas jų spektaklis, bet puikiai matom, kokiu džiaugsmu švyti mažųjų artistų ir žiūrovų akys, kaip visą širdį tam šurmuliui atiduoda senasis meistras, ir nesunkiai suvokiam, kad filmas kalba apie kur kas rimtesnius dalykus nei atskiro žmogaus laimėjimai“ („Kinas“, 1986 m. Nr.11, 22 p.).

Filme panaudotas mėgstamas Šablevičiaus motyvas – pateikti pasaulį (arba vieną jo kertelę) kaip reginį, spektaklį, kurio veiksmas nuspėjams ir todėl jau tapo ritualu. Šįkart tas spektaklis įgyja Kalėdinės (nors to tada oficialiai draudžiamo žodžio filme ir neišgirsi) misterijos pavidalą: pirmuosiuose filmo kadruose stebuklo laukimo atmosferą sukuria medžius nuklojęs baltas sniegas, per pūgą eina žmogus, girdėti, kaip gurgžda sniegas po jo kojomis. Nuošalaus, šiek tiek pasakiško kaimo pirkiose užsidega šviesos, žiemos keliu rieda rogės, o vaikai repetuoja lėlių spektaklį. Filmo erdvė gana uždara, filmo kūrėjai, regis, ir nenori jos peržengti. Šablevičius rodo, kaip vaikai patys piešia dekoracijas, rengia lėlės, kaip naiviai juos visus režisuoja lėlės išskaptavęs visų amatų meistras Žymantas. Paskui dar bus kelionė rogėmis, pasirengimas spektakliui ir prieš pakylant uždangai nuščiuvusi žiūrovų salė. Tačiau tos aktorių ir žiūrovų susitikimo akimirkos filme neišsemia tik pasakojimas apie nugalėtą devyngalvį slibiną. Šablevičiaus filmo ištarmė slypi giliau. Jam rūpi parodyti mažame žmoguje gimstantį kūrėją, fiksuoti akimirką, kai atsiranda kūrybos poreikis, kai fikcija virsta aukščiausia realybe. Parodyti tikrąjį stebuklą, kurio ištakos yra giliai žmoguje. Ir, žinoma, norą tikėti, ta kita realybe. Kruopščiai parinktos detalės, stambūs planai – pro langą žiūrintis vaikas, prieš spektaklį gulinčios nejudrios lėlės ir pan. akcentuoja šią temą. Tačiau, paradoksas, šis trumpas filmas taip prisodrintas skiadrių emocijų ir netikėtų atradimų, kad atmintyje išlieka ilgo buvimo su filmo herojais įspūdis.