1957 /

Žydrasis horizontas

Vaidybinis – 1957, Lietuvos kino studija, 70 min., nespalvotas. – 1957

Filmografija: Scenarijaus autorius – Romualdas Lankauskas. Režisierius – Vytautas Mikalauskas. Antrasis režisierius – Napoleonas Bernotas. Režisieriaus asistentas – Henrikas Šablevičius. Operatorius – Algimantas Mockus. Dailininkas – Arūnas Žebriūnas. Kostiumų dailininkė – Nijolė Klišiūtė. Kompozitorius – Eduardas Balsys. Dainų tekstai – Kosto Kubilinsko. Garso operatorius – Petras Lipeika. Kombinuotos nuotraukos: operatorius – Algirdas Šimkus, dailininkas – Algirdas Ničius.

Vaidina: Vytuką – Jonas Sutkus, Saulių – Vakaris Lopas, Vincuką – Vytautas Buizys, Tiburcijų – Eustachijus Aukštikalnis, Zigmą Vaitkų – Romas Lietuvaitis, Pampiką, Sauliaus tėvą, -- Napoleonas Bernotas, Pampikienę – Zuzana Masiulevičiūtė, Vytuko motiną – Bronė Kurmytė, pionierių vadovę – Gražina Balandytė, Laimutę -- Elena Jackutė, Joną -- Juozas Jaruševičius ir kt.

Filmas vaikams.

Turinys: Istorija pasakojama jaunuolio Zigmo vardu. Našlaitis, teturėjęs tėvo paliktą valtį, rimtai planavo tapti jūreiviu. Gimtajame Zigmo miestelyje augo irgi dėl jūros svaičiojančių vaikų būrelis. Atsitiktinai susipažinę su buvusiu jūreiviu (ar imituojančiu tokį) Tiburcijum, mažiukai suplanavo pabėgti prie jūros. Tiesa, Vincukas prisidėjo prie kelionės tik iš dalies, kad vasarai išvyktų pas giminaičius į kolūkį. Užtat jo draugai turėjo priežasčių: Vytuką dėl nudaigoto paršelio išplakė mama, pasiturinčios Pampikų šeimos Sauliukas, verčiamas smuikuoti indų filmo „Valkata“ motyvus, ir neleidžiamas nei žaisti su kitais bendraamžiais, nei vykti į pionierių stovyklą, sąmoningai renkasi maištą. Sužinoję, kad Zigmas sava valtimi rengiasi plaukti į Klaipėdą, stoti į jūreivystės mokyklą, vaikai suTiburcijum prisidėjo prie slaptos kelionės. Tiesa, pastarasis gana greitai dingo, palikęs keliautojus kęsti alkį ir nuovargį. Žaibui partrenkus pušį ir suniokojus jų valtį, trijulė liko pėsčia. Tėvai ieško pabėgėlių, Zigmas nežino, ką veikti, vėl pasirodęs Tiburcijus ieško naudos tik sau. Vis dėlto pajūrį jie pasiekia, jūrą išvysta, Zigmas spėja į mokyklą ir svajoja, gal kada laivuose susitiks mažuosius savo draugus.

Publikacijos: Tiesa, 1957.09.15; 1958.04.13; Literatūra ir menas, 1958.03.22 (J.Baltušis), 1958.10.25 (J.Lozoraitis); Komjaunimo tiesa, 1958.03.09; Советская Литва, 1958.04.03.

Komentaras: Pirmas vaidybinis filmas, kurtas vien tik lietuvių kinematografininkų jėgomis. Pirmas lietuvių filmas vaikams, tarsi pradedantis vaisingą žanro ateities tradiciją. Romantikos ir realybės susidūrimas filme perteikiamas naivokai, užtat gana šviežiai. Vaikai – gana betarpiški, nors charakteringumo, kaip būsimuosiuose A.Žebriūno, A.Aramino filmuose, jiems ir stinga. Tiesmukai doro Zigmo paveikslas – silpniausia kūrinio vieta. Užtat linksmas sukčius Tiburcijus, kurį autoriai labai norėtų sukompromituoti (partrenkti Sauliuką, mesti akmenį į Zigmą – visai ne tokio charakterio gestai), išlieka kaip pats gyvybingiausias juostos personažas.

* nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų

Žydrasis horizontas

Susiję straipsniai: