Kelionė į rojų
Melodrama.
Filmografija: Scenarijaus autorius (Hermanno Sudermanno novelės „Kelionė į Tilžę“ motyvais) – Saulius Šaltenis. Režisierius – Arūnas Žebriūnas. Operatorius – Jonas Gricius. Dailininkė – Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė. Kompozitorius – Laimutis Vilkončius. Garso operatorius – Stasys Vilkevičius. Antrasis režisierius – Stasys Motiejūnas. Antrasis operatorius – Tadas Leonovas. Dekoratorius – K.Balčikonis. Grimas – K.Pinelienė, V.Vitkutė. Fotografė – V.Inčiūtė. Montažas – Ona Diržytė. Asistentai: A.Damkauskaitė, R.Kolesnikovienė, J.Šuliauskas, S.Mackonis, S.Zinkevičius, L.Jakobčiukas, V.Tūbaitė. Groja Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Sauliaus Sondeckio.
Vaidina: Ansą Balčių – Algirdas Latėnas, Indrę, jo žmoną, – Rimanta Krilavičiūtė, Martą Anker – Eglė Gabrėnaitė, Vilhelmą Hopkę, pastorių, – Juris Strenga, mokytoją Jakštaitį – Vytautas Paukštė, žandarą – Antanas Šurna, spuoguotą jaunuolį – Kostas Smoriginas, Bušę – Nijolė Oželytė, Mingėlą – Juozas Jaruševičius, mokytoją Kosinskį – Valdas Sipaitis, Taublicą – Donatas Katkus, Francą – Vidas Petkevičius, padavėją – Algirdas Šemeškevičius; Česlovas Judeikis, Feliksas Einas, Gediminas Pranskūnas, Edgaras Savickis, Vytautas Eidukaitis, Regina Varnaitė, Vytautas Grigolis, Algirdas Kubilius, Aleksandras Ribaitis, Zenonas Ročys, Dovilė Zelčiūtė, Remigijus Vilkaitis, B.Bagočius, T.Jakubavičius, E.Šukytė, R.Šukys, D.Tarailaitė ir kt.
Turinys: Pajūrio kopose per baisų vėją nežinia iš kur pasirodo juodarūbė moteris, jos skepetą, it blogą ženklą, vėjas nuneša, tarsi gobdamas ja visą žvejų kaimelį. Pamačiusi skęstantį žmogų ateivė jį gelbsti. Išgelbėtasis Ansas nenori dėkoti, vien kartoja, pats būtų išplaukęs. Vėliau paaiškėja, kad ateivė – turtinga Tilžės našlė, „Rojaus“ prekybos tinklo savininkė Marta Anker, kilusi iš šių vietų, pastoriaus Hopkės, paėmusios ją iš prieglaudos, dar vaikystėje ištvirkinta. Dabar ji susidomėjo išdidžiu jaunu žveju ir mergina jį net žmonos ir dviejų vaikų akivaizdoje. Hopkė užleidžia savo namus Martai ir jos palydai. Kaimelyje verda nacionalinės aistros, pastorius bando vokietinti žmones, mokytojas Jakštaitis primena jiems lietuvių kilmę. Tos aistros net bažnyčioje sukelia pasistumdymus, Jakštaitį ir Ansą areštuoja, bet Marta naktį juos valdingai ištraukia iš daboklės. Suviliotas Ansas viską daro meilužės nuoroda, kitą dieną ištempia Indrę į Tilžę, prieš tai į valtį įkrovęs sunkų akmenį. Pakeliui jie sustoja pavalgyti vienoje iš Martos užeigų, kurioje niekinantis požiūris į lietuvius iššaukia jųdviejų protestą, vėl suartina. Kol Ansas ir Indrė mylisi, valtis, kaip arklys, pati veža tiesiog namo. Bet Ansas, kaimą išvydęs, nepakelia sąžinės priekaištų ir, Indrei skirtu akmeniu nešinas, nueina į marių dugną. Suvokusi, kas atsitiko, Marta isteriškai linksminasi per savo gimtadienį, atsimušinėdama nuo vyrų, ypač – nuo senio Hopkės. Indrė vėl supa lopšį. Basas Jakštaitis išeina į Berlyną (789 km – teigia rodyklė) teisybės lietuviams ieškoti.
Svarbesnės publikacijos: Tiesa, 1981.12.29; Literatūra ir menas, 1981.05.16 (C.Prasek), 1981.11.21 (S.Macaitis); Kinas, 1981, №11, 8-9 p. (S.Valiulis), 1982, №3, 13 p.; Savaitės ekranas, 1981.11.9/15; Švyturys, 1981, №9; Советская Литва, 1981.12.03; Советский экран (Mосква), 1982, №1, 4-5 р.; Kino (Riga), 1981, №12, 7-9 p. (int. su režisieriumi). Žiūr. knygose: И.Арефьева. Арунас Жебрюнас. Москва, 1990, 113-122 р.
Komentaras: „Kelionė į rojų“ svyruoja tarp kelių žanrų – baladės, tragikomedijos, nacionalinio išdidumo dramos, kol įstringa melodramoje. 1980 metais akcentuoti lietuvybės temą buvo gana rizikinga, tad ji daugiausiai maskuojama keistuoliškumo rūbais. Gana vienaplanė filme pagrindinių herojų – Anso ir Indrės pora. Abu jie kiek anemiškai suvaidinti, neaišku, kur juos inspiruoja išdidumas, kur tiesiog užsispyrimas. Keista traktuotė, juolab, kad pasaulio negarsinio kino šedevre, Friedricho Wilhelmo Murnau „Saulėtekyje“ (1927), sukurtame pagal tą pačią H.Sudermanno novelę, stipriausi – šiedu herojai, o Marta pasirodo tik „fatališkos moters“ ženklu. Tuo tarpu lietuvių variantas laikosi kaip tik E.Gabrėnaitės sukurtu prieštaringu ir tragišku Martos paveikslu. Galima ginčytis, bet tikrąja „kelione į rojų“ čia atrodo ne sutuoktinių poros savęs suradimas, o tas poetiškas, vilčių pritvinkęs epizodas, kai pro šalį plaukia baltas Martos garlaivis ir ji pati nuo denio kontraltu dainuoja vokišką šlagerį.
© Saulius Macaitis
Susijusios naujienos:
