Ignotas grįžo namo
Filmografija: Pagal Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus romaną „Kalvio Ignoto teisybė“. Scenarijaus autorius – Aleksejus Spešnevas. Režisierius – Aleksandras Razumnas. Operatorius – Sergejus Rubaškinas. Operatoriaus asistentas – Algimantas Mockus. Dailininkai – Jakovas Rivošas, Mečislovas Bulaka. Dailininko asistentas –Arūnas Žebriūnas Kompozitorius – Julius Juzeliūnas. Garso operatorius –Tadas Balsys.
Vaidina: kalvį Ignotą – Kęstutis Genys, jo žmoną – Birutė Raubaitė, Karusę, jų dukrą, -- Jūratė Jankauskaitė, Karolį – Stasys Motiejūnas, daktarą Mastaitį – Juozas Laucius, Aldoną – Žana Vaiginaitė, Vanagėlį – Antanas Mackevičius, LKP CK narį – Juozas Rudzinskas, grafą – Antanas Sutkus, Vladą, grafo sūnų, -- Balys Bratkauskas, grafienę – Lidija Kupstaitė, Daugnorą -- Petras Žindulis, karininką – Algimantas Masiulis, vokiečių kareivį – Rimgaudas Karvelis, sukčių -- Jonas Biržys, komisarą -- Bronius Babkauskas; Romualdas Juknevičius, Alfas Radzevičius, Vaclovas Blėdis, Juozas Jaruševičius, Feliksas Einas ir kt.
Turinys: Baigiasi I Pasaulinis karas, į gimtąjį kaimą grįžta atkariavęs kalvis Ignotas. Ginklus jis užkasa: gal prireiks. Kaime iš tikrųjų neramu, vyksta trintis tarp pasiturinčių ūkininkų, realios valdžios nebetekusio grafo ir sodiečių. Norėdamas išsiaiškinti, ką reikėtų veikti, Ignotas išsiruošia į Vilnių. Čia jis išsyk pritampa prie „raudonai“ nusiteikusių veikėjų, dalyvauja mitinguose ir eitynėse pagal „Internacionalą“, pats agituoja užsilikusius Lietuvoje kaizerio kareivukus. Antrąsyk grįždamas į kaimą, Ignotas aiškina kaimynams klasinę bolševizmo abėcėlę. Jų žvilgsniais „į šviesią ateitį“ filmas ir baigiasi.
Svarbesnės publikacijos: Tiesa, 1956.05.17(M.Sluckis); Komjaunimo tiesa, 1956.05.09; Literatūra ir menas, 1956.05.26 (P.Pukys), Czerwony Sztandar, 1956.05.13; Советская Литва, 1956.05.06; Cina (Latvija), 1956.09.22. Žiūr. knygoje: M.Malcienė. Lietuvos kino istorijos apybraiža, V., 1974, 31-32 p., V.Mikalauskas. Kinas Lietuvoje, V., 1999, 401-403 p.; Евг. Аб. Бронюс Бабкаускас, Ленинград, 1979, 37-38 р.
Komentaras: Pagal melagingą Kominterno darbuotojo Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus romaną,1951 metais apdovanotą Stalinine premija, ir negalėjo būti sukurtas bent pakenčiamas filmas. Knygos autorius ir kinematografininkai suabsoliutina raudonųjų jėgų Vilniuje aktyvėjimą 1919 metais, šį epizodą traktuodami tarsi Lietuvos sovietinės okupacijos 1940-aisiais būsimuoju prologu. Ekrane nematyti elementarios logikos, pradedant jau nuo pavadinimo: juk kalvis Ignotas du trečdalius filmo išbūna Vilniuje. Apstu iliustratyvių nemokšiškų masuočių: mitingų, demonstracijų, net susišaudymo scenų, nufilmuotų apytikre maniera. Aktorių ansamblio kaip ir nėra: svyruojama nuo buitinio tikroviškumo (K.Genys) iki teatrinės melodramos (L.Kupstaitė). Profesionalesnis operatoriaus, gerai filmuojančio ypač architektūrą, darbas, o raiškus protingo Vlado paveikslas (B.Bratkauskas) savaip net iškreipia politinį filmo sumanymą ir sutelkia simpatijas šiam „liaudies priešui“.
© Saulius Macaitis
* nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų
