1959 /

Julius Janonis

Vaidybinis – 1959, Lietuvos kino studija, 1959, 94 min., nespalvotas. – 1959

Filmografija: Scenarijaus autorius – Jonas Mackonis-Mackevičius. Režisieriai – Balys Bratkauskas, Vytautas Dabašinskas. Operatorius – Eduardas Rozovskis. Antrasis operatorius – Petras Abukevičius. Dailininkas – Arūnas Žebriūnas. Kostiumų dailininkas – Jeronimas Čiuplys. Kompozitorius – Vytautas Klova. Garso operatorius – Petras Lipeika. Meno vadovas – Borisas Šreiberis.

Vaidina: Julių Janonį – Henrikas Kurauskas, Justę – Gražina Balandytė, Edvardą – Balys Barauskas, Mildą - Elena Jackutė, advokatą Karklių, jos tėvą, -- Juozas Mažeika, Girinį – Vytautas Kancleris, Mykolą – Alfonsas Ambrasas, pulkininką – Romualdas Juknevičius, Vaceką – Algimantas Masiulis, Alšėną – Stepas Jukna, Žvirblį – Napoleonas Nakas, ochrankos viršininką – Alfas Radzevičius; Jonas Biržys, Jonas Čepaitis, Kazimiera Kymantaitė, Bronius Kisielius, Vanda Gruodytė, Stasys Ratkevičius, Povilas Saudargas, Petras Zulonas, Morta Ulčinaitė, Feliksas Einas ir kt.

Biografinė drama.

Apdovanojimai: Aktoriui Henrikui Kurauskui už Janonio vaidmenį Akademinio dramos teatro spektaklyje „Pamilau dangaus žydrumą“(1957) ir filme „Julius Janonis“ – 1959 metų LTSR respublikinė premija.

Turinys: XX amžiaus pradžia. Tarp Šiaulių gimnazijos moksleivių bręsta būsimasis poetas, meilės lyrikos puoselėtojas Julius Janonis. Skurdaus valstiečio sūnus, sergantis tuberkulioze, įsižiūrėjo bendramokslę Mildą iš turtingos šeimos, besižavinčią jo talentu. Deja, Mildos tėvų namuose surengtame aukštuomenės vakarėlyje, kur Julius skaito savo eiles, svečiai pašiepia poetą. Atėjęs I Pasaulinis karas nubloškia Janonį į Voronežą, į lietuvių diasporą. Jau Šiauliuose susipažinęs su kairiaisiais, čia jis dar labiau įsitvirtina revoliucinėse idėjose ir dėl jų – jau Peterburge – net patenka į kalėjimą. Mokykloje nepastebėta Justė ištikimai lydi poetą, tačiau ir ji, Juliaus sveikatai visai pašlijus, negali jo sulaikyti nuo lemtingo savižudybės gesto.

Publikacijos: Tiesa, 1959.05.10 (V.Bložė); Komjaunimo tiesa, 1959.05.13; Tarybinis mokytojas, 1959.05.24; Советская Литва, 1959.05.09. Žiūr. knygose: M.Malcienė. Lietuvos kino istorinė apybraiža, V., 1974, 38-39 p.

Komentaras: Iš statiškų, paskaitas primenančių ano meto sovietų biografinių juostų „Julius Janonis“ pirmiausia išsiskiria herojaus jaunumu, idealizmu, tam tikra charakterių raida. Tegul tendencingai, bet ekrane kinta ir Julius, ir Edvardas, ir Justė, net epizodinis Žvirblis, o pirmuosiuose lietuvių filmuose personažai nešdavo vieną kurį bruožą per visą kūrinį. Aniems laikams naujai skamba detalės: pirmasis bolševikų susiėjimas rodomas baisioje smuklėje, nejuodinama Milda, jos tėvas – „klasinis priešas“ – pirmiausiai parodomas protingu, ganėtinai tolerantišku žmogumi. Nors aktoriaus H.Kurausko realus amžius juostos pradžioje pastebimai neatitinka herojaus (teatrinis grimas ne ką tepadeda), vis dėlto būtent šio kūrėjo užsidegimas vaidmeniu, natūraliai išsprūstantys, lyg ką tik būtų gimę, eilių posmai, bendras minorinis paveikslo koloritas, tuomet buvęs didžiule naujove, lemia daug kuo dar iliustratyvaus, naivokai pasikliaujančio klasinių kontrastų montažu, visai nebūtinu užkadriniu tekstu, filmo šviežumą.

* nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų