1968 /
Kai aš mažas buvau
Vaidybinis
– 1968, Lietuvos kino studija, 70 min., nespalvotas, plačiaekranis. – 1968
Režisierius : Algirdas Araminas
Scenarijaus autorius : Icchokas Meras, Algirdas Araminas
Operatorius : Donatas Pečiūra
Kompozitorius : Algimantas Apanavičius
Garsas : Petras Lipeika
Dailininkas : Algirdas Ničius
Kostiumų dailininkas : Viktorija Bimbaitė
Montažas : Mingailė Murmulaitienė
Vaidino : Vytautas Kernagis, Dalia Krikščiūnaitė, Linas Kriščiūnas, Julija Kavaliauskaitė, Elena Savukynaitė, Elena Remišauskienė, Bronius Babkauskas, Jonas Kavaliauskas, Henrika Hokušaitė, Juozas Miltinis, Gediminas Karka, Kazimieras Valaitis
Scenarijaus autorius : Icchokas Meras, Algirdas Araminas
Operatorius : Donatas Pečiūra
Kompozitorius : Algimantas Apanavičius
Garsas : Petras Lipeika
Dailininkas : Algirdas Ničius
Kostiumų dailininkas : Viktorija Bimbaitė
Montažas : Mingailė Murmulaitienė
Vaidino : Vytautas Kernagis, Dalia Krikščiūnaitė, Linas Kriščiūnas, Julija Kavaliauskaitė, Elena Savukynaitė, Elena Remišauskienė, Bronius Babkauskas, Jonas Kavaliauskas, Henrika Hokušaitė, Juozas Miltinis, Gediminas Karka, Kazimieras Valaitis
Kino apysaka.
Turinys: Abiturientai Eglė ir Tomas, pasidavę neaiškiam impulsui, pabėga iš formalios ekskursijos po muziejų. Juodu palankiai priima žirgyno sargas, leidžia net pajodinėti. Deja, namie Tomo su senoviškais pamokymais laukia teta, o mokykloje – chemijos dvejetas. Eglės ir Tomo draugystė rutuliojasi toliau, kol herojės, bandančios piešti, neima mokyti dailininkas profesionalas. Tomas vaizduotė kunkuliuoja, jis išgyvena pavydo kančias, nori su įtariamu konkurentu pasikalbėti „vyriškai“, bet tik pasigeria, ir jį, kad nejaudintų tetos, nakčiai priglaudžia kaimynė, pantomimos aktorė Gina. Ar jaunieji herojai gavo po pirmąją gyvenimo pamoką, lieka neaišku. Jiedviem susitikus, Eglė su moterišku išmintingumu žengia pirmąjį susitaikymo žingsnį.
Svarbesnės publikacijos: Tiesa, 1969.06.07; Literatūra ir menas, 1969.06.14 (R.Gudaitis); Советская Литва, 1969.06.26; Ekrano naujienos, 1969, Nr.11, 2-5 p.; Mūsų ekranas, 1969, 8-9 p.; Искусство кино (Москва), 1969, №12, 27-33 р.; Литературная газета (М), 1970.03.04; Советский экран (М), 1970, №1, 6р. Žiūr. knygose: M.Malcienė. Lietuvos kino istorijos apybraiža, V., 1974, 90-92 p.; L.Tapinas. Medyje angelas verkia, V., 1991, 263-264 p.; Экран 19681969, М., 1969, 178-179 р.
Komentaras: Filmą žymi retai sutinkamas nuoširdumo pojūtis, ano meto Vilniaus atmosfera, pamatyta įsimylėjusiu, kaip herojai, žvilgsniu. Galima suvokti, kodėl šią naivią ir žavingą pirmosios meilės istoriją taip neigiamai sutiko Maskvos kritika. Ekrane visai atsiribota nuo socialinės sovietų tikrovės, jai skiriama nebent lengva ironija, kai per TV rusų veikėjas patetiškai smerkia striptizą, kai, tetai klausiant, kur išsiruošė pasipuošęs Tomas (aišku, į pasimatymą su Egle), jis atsako: „Į susirinkimą... komjaunimo“ – ir šį melą tuojau palydi „Hello, Dolly“ melodija, pirmoji konjako taurelė. Filme regime charakteringą, savitą ir inteligentišką Europos miestą su atitinkamais, vidujai laisvais personažais. Neveltui „Kai aš mažas buvau“ tapo lyg emblemišku 7-ojo dešimtmečio kartos kūriniu. Kiek nuolaidžiaujant, jį būtų galima įrašyti į pirmųjų F.Truffaut, M.Formano juostų apie tokius pat paauglius sąrašą. Gerai, kad toks filmas Lietuvoje yra.
© Saulius Macaitis
* nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų