Birželis, vasaros pradžia
Filmografija: Scenarijaus autoriai -- Icchokas Meras, Raimondas Vabalas. Režisierius – Raimondas Vabalas. Operatoriai – Algirdas Araminas, Jonas Abaronas. Dailininkė – Juzefa Čeičytė. Kostiumų dailininkas – Valentinas Antanavičius. Kompozitorius – Algimantas Apanavičius. Garso operatorius – Petras Lipeika. Antrasis režisierius – Vitalis Gruodis. Montažas – Mingailė Murmulaitienė. Atliekamas Vytauto Kairiūkščio romansas Algimanto Baltakio žodžiais „Aš viską viską užmiršau“.
Vaidina: Stasį Jurgaitį – Vytautas Tomkus, jo tėvą – Gediminas Karka, Laimą – Elvyra Žebertavičiūtė, jos motiną – Kazimiera Kymantaitė, Angelę – Danutė Juronytė, Naujokaitį – Juozas Budraitis, Balį – Audris Chadaravičius, Liudą – Aldona Jodkaitė, Sigutę, jos dukterį, -- Julija Kavaliauskaitė, kunigą – Algimantas Masiulis, režisierių – Steponas Kosmauskas, Jonę, sekretorę, -- Lilija Mulevičiūtė, Balčiūną, radijo korespondentą, – Povilas Gaidys, Stepą Kežį – Algirdas Šemeškevičius, Povilą -- Juozas Jaruševičius, teatro administratorių – Rimgaudas Karvelis; Vytautas Eidukaitis, Henrika Hokušaitė, Vladas Jurkūnas, Antanas Mackevičius, Algimantas Mažuolis, Stasys Paska, Stasys Ratkevičius, Juozas Urmanavičius, Tomas Vaisieta, Stasys Čaikauskas, Algis Kybartas, Regina Varnaitė ir kt.
Turinys: Viena para mažame miestelyje ant Nemuno vingio. Vieninteliame gamybiniame objekte – lentpjūvėje, kuriai vadovauja inžinierius Stasys Jurgaitis, nelinksmos nuotaikos: Vilnius pristabdė plėtimosi projektą, už kurį seniai kovota. Pinigų darbininkams nėra (Stasys: „Bankas tuščias, mažai šnapso geriam“). Apsilanko naujas tresto valdytojas Naujokaitis, kaip tik pasiryžęs kurti technologinį kombinatą ir tuo pačiu nušluoti pusę senovinio miestelio. Gastrolių atvyksta teatras, kuriame karjeros nepadarė iš čia kilusi Laima. Bet primą ištiko nelaimingas atsitikimas, ir buvusiai Stasio merginai Laimai, kamuojamai abejonių, teks repetuoti Žaną J.Anouille‘o „Vyturyje“. Repeticija pasisekė, aktorė nebeišeis iš teatro. Mažytės dramos tą dieną lydi ir kitus filmo veikėjus – pasimetusį vietinį kunigą, rutinai pasidavusį gydytoją Balį, išgėrusį kaip tik tada, kai jo pagalba buvo reikalinga lentpjūvėje sužeistam Stepui, vyresniojo Jurgaičio dainuoti mokytą Sigutę, neįsitikinusią, ar stoti į Konservatoriją, pavyduliaujančią Stasio kolegę Angelę. Stasį Jurgaitį persekioja arogantiškas radijo korespondentas, bet iš direktoriaus lūpų išgirsta tik ironišką sakmę apie mergelę, klausiusią žynio ateities ir išgirdusią, kad bus baisiausia: „Niekas nepasikeis“. Moderniškas garlaivis baigiamajame kadre, kaip visuomet, plaukia pro šalį.
Svarbesnės publikacijos: Tiesa, 1970.06.06 (S.Macaitis); Komjaunimo tiesa, 1970.06.03 (S.Valiulis); Literatūra ir menas, 1970.06.13 (E.Aukštikalnis); Ekrano naujienos, 1970, Nr.18, 2-5 p. (L.Tapinas); Правда, 1970.05.30; Filmspiegel (Berlin), 1970, Nr.15, 21 p. Žiūr. knygose: M.Malcienė. Lietuvos kino istorijos apybraiža, V., 1974, 96-98 p.; S.Kovas-Macaitis. Raimondas Vabalas, V., 1978, 6-7 p.; Л.Закржевская. Раймондас Вабалас, Ленинград, 1975, 96-108 р.
Komentaras: Šiltas, ramus, be dirbtinių gaidų sociologinis-psichologinis dokumentas apie 7-ojo dešimtmečio pabaigos lietuvių provinciją. Paprasti darbininkai, inteligentijos atstovai, kūrybinio darbo žmonės gyvena ekrane nenusakomo slapto nerimo – galbūt artėjančio visuotinio sąstingio nuojautos („Niekas nepasikeis“) -- pritvinkusį gyvenimą. Vasaros tvankuma gaubia jų ginčus, siekimus, nusivylimus, kurie, nepaisant šviesios vaizdinės struktūros, -- bene dažniausi. Ginčai neturi loginių baigčių, autoriai vengia apšaukti bet kurį herojų teisuoliu, visos dramaturginės jų linijos lieka atviros. Ilgimasi permainų – tačiau kokių, kiek tikrų? Iš restauruojamų senovinių miestelio freskų žvelgiančios akys tarsi klaustų to paties.
Susijusios naujienos:
