1963 /

Juodoji procesija

20 min. – Dokumentinis – 1963, 20 min., nespalvotas, 35mm – 1963 , Lietuvos kino studija

Režisierius : Arūnas Žebriūnas
Scenarijaus autorius : Arūnas Žebriūnas, Vytenis Imbrasas
Operatorius : Robertas Verba

Filme – atlaidai Šiluvoje ir Žemaičių Kalvarijoje. Jo herojai – pamaldūs iki fanatizmo. Bažnytinės procesijos filmuotos specialia optika, išilginančia dalyvių figūras, pabrėžiama, kad kunigų batai traiško tikinčiųjų mėtomas gėles. Gal ir pats filmas traiško tikinčiųjų jausmus? „Juodosios procesijos“ finale skamba žodžiai: „Kaltinu visus, visus, visus, išmokiusius lietuvį nuolankumo. Pirmoje eilėje aš kaltinu bažnyčią, nes ji išmokė žmogų atsiklaupti, o atsiklaupus galima tik mirti, bet ne kovoti“. Sovietų laikais, kai filmai religine tematika galėjo būti tik ateistiniai, „Juodoji procesija“ buvo tituluojama kaip „rūsti antireliginė juosta“. Gal toks ir buvo valstybinis užsakymas jauniems autoriams? Gal jie buvo priversti filmu smerkti tuos, kurie net ir šviesiais socializmo laikais eina keliais bažnyčios link, bučiuoja „šventus“ akmenis ir kitas relikvijas?

Režisierius Arūnas Žebriūnas pasakojo, kad autorių pasirinkimas buvo savarankiškas, o tikslas – parodyti stulbinančius, tiesiog viduramžiškus stabmeldystės atvejus. Viena iš herojų – moteris, keliais einanti dėl vaiko sveikatos. Daktarai jos vaiką atsisakė gydyti, užtat ji davusi tokį įžadą ir tikėjusi, kad tai padės. Kai buvo filmuojama „Juodoji procesija“, josvaikas jau metai kaip palaidotas, o ji vis dar eina keliais. Kodėl, pasiteiravo režisierius. Toks įžadas.

Pabaigtą „Juodąją procesiją“ akylai tikrino komunistų komisijos, atsakingos už ateistinę veiklą. Iš pradžių filmą ketinta net sudeginti už tai, kad jis parodo, kiek daug žmonių bažnyčiose, o jeigu religija sutraukia minias tikinčiųjų, „tai kur partijos darbas“ – tokį priekaištą įsiminė Arūnas Žebriūnas. Laimė, kad kitos komisijos vadovui filmas pasirodė teisingas – stipriai antireliginis.

Atgimimo laikais „Juodoji procesija“ vėl užkliuvo – filmą norėta ištraukti kaip kaltinimo aktą autoriams, smerkusiems tikėjimą. Bet juk „Juodoji procesija“ – nei už religiją, nei prieš ją. Filmas – prieš aklą keliaklupsčiavimą.

Apdovanojimai: 1963 m. Pabaltijo kino festivalyje “Didysis gintaras” Rygoje – diplomas Robertui Verbai už operatoriaus darbą. 1964 m. I sąjunginiame kino festivalyje Leningrade – garbės diplomas filmui.