Nerami rudens diena
Filmografija: Scenarijaus autorius – Robertas Mirskis. Režisierius – Algimantas Kundelis. Operatorius – Jonas Marcinkevičius. Dailininkai – Antanas Šakalys, Jeronimas Čiuplys. Kostiumų dailininkė – Gražina Remeikaitė. Kompozitorius – Julius Andrejevas. Garso operatorius – Romualdas Fedaravičius. Antrasis režisierius – Romas Jarašauskas. Antrasis operatorius – A.Virbickas. Grimas – N.Zavadskienė. Montažas – M.Murmulaitienė. Asistentai: A.Bandorius, V.Puidokienė, V.Ivinskas, R.Žilinskas. Dailininkė dekoratorė – V.Pulikienė. Groja lengvosios muzikos orkestras, diriguojamas A.Končiaus.
Vaidina: Valaitį – Balys Bratkauskas, Butkų – Henrikas Kurauskas, Jurėną – Algirdas Paulavičius, Birutę, Valaičio sekretorę, -- Audronė Meilutytė, Kaminską – Gediminas Karka, Edą, jo dukrą, – Doloresa Kazragytė, Jūratę Jurėnienę – Nijolė Lepeškaitė, Zitą – Regina Arbačiauskaitė, Liną – Vytautas Rumšas, TV žurnalistę – Regina Paliukaitytė, Oną Valaitienę – Irena Garasimavičiūtė, kaimynę -- Gražina Balandytė, kaimyną -- Vytautas Kancleris, Žilį – Balys Barauskas, Justą -- Juozas Jaruševičius, gydytoją – Algimantas Kundelis; Antanas Barčas, Jonas Čepaitis, Birutė Didžgalvytė, Henrika Hokušaitė, Kazys Jurašūnas, Jonas Kavaliauskas, Juozas Kisielius, Otonas Laniauskas, Žydrė Laukytė, Olga Mažeikytė, Serioža Michailovas, Artūras Pravilonis, Eduardas Rupšys, Kazimieras Vitkus, Algimantas Voščikas, Birutė Raubaitė, Vytautas Eidukaitis ir kt.
Turinys: Veiksmas rutuliojasi Vilniaus komunalinio ūkio įmonėje. Per TV žurnalistę, čia apsilankiusią, autoriai informuoja ir žiūrovus: Valaitis – direktorius, Kaminskas – pavaduotojas ir t.t. Nors įmonės darbo specifika nežinančiam žmogui taip ir lieka nevisai suvokiama, konstatuojama, jog čia verda sveiki konfliktai. Direktoriaus darbo metodai nepriimtini senam širdininkui, vyriausiam inžinieriui Butkui („Tiesa visada geriau“), ir jaunam progresistui Jurėnui. Punktyru piešiamos asmeninės herojų peripetijos: džiugūs jaunų įsimylėjėlių Zitos ir Lino pasilakstymai, Jūratės patologiškas pavydas dėl vyro, kurį bando susigrąžinti buvusi bendramokslė, vieniša Eda, Onos Valaitienės laimė gyventi su valingu, tegul ją ir suformavusiu vyru. Naktį laukiama oro permaina, iš lovos pakilęs ligonis Butkus skelbia aliarmą. Sniego valytuvai išeina į gatves. Valaitis pats laksto mašina po atsakingus darbo ruožus, bet plikledis nutrenkia jo mašiną kaip tik į nugriuvusį medį Vyšnių gatvėje, kurio pašalinti vakar jis nespėjo. Partinis veikėjas Žilys jau rytą siūlo Jurėnui užimti žuvusiojo postą.
Svarbesnės publikacijos: Tiesa, 1976.06.05; Literatūra ir menas, 1976.05.22 (S.Valiulis); Savaitės ekranas, 1976.04.19; Czerwony sztandar, 1976.05.01; Kinas, 1975, №11, 4-5 p.; Советский экран (Москва), 1975, №11, 15 р.
Komentaras: Iš bėdos „Neramią rudens dieną“ galima pavadinti vieninteliu lietuvių katastrofų filmu; tiesa, Lietuvos nelankant uraganams ar žemės drebėjimams, jų vietą užima plikledis ar nugriuvęs medis, dėl kurių aršiai diskutuojama per visą kūrinį. Galima -- ir sovietų kine populiaraus „gamybinio filmo“ imitacija, metams bėgant, pasidariusią aktualesne: juk dabar ir trys lietaus lašai supuvusių komunikacijų nefasadiniam Vilniui – jau stichinė nelaimė. Deja, kūrinio aštrumas – vien regimybė, laikas apvertė aukštyn kojom jo personažų vertinimą. B.Bratkausko tiesiog tuščioje vietoje suvaidintas Valaitis šiandien atrodo stiprus, lankstus žmogus, puikiai permanęs sovietinę melagingą sistemą ir prie jos kad ir sukąstais dantimis prisitaikęs. Didžiausias antipatijas kelia „teigiamas herojus“ Jurėnas, gražbyliaujantis apie sąžinę, bet pats renkantis kompromituojančią medžiagą apie kitus.
Apie filmo meniškumą nelengva rimtai kalbėti. „Skalvijos“ kino centrui norint rengti prasčiausių lietuvių filmų savaitę (paskui ją uždraudė), „Neramios rudens dienos“ pavadinimas figūravo daugumoje anketų.
© Saulius Macaitis
