Visi prieš vieną
Filmografija: Erle‘o Stanley Gardnerio (JAV) romano „Advokatas Peris Meisonas“ motyvais. Scenarijaus autorius – Algimantas Kundelis. Režisierius – Artūras Pozdniakovas. Operatorius – Aloyzas Jančoras. Dailininkai: Algirdas Ničius, Algimantas Šiugžda. Kompozitorius – Viačeslavas Ganelinas. Kostiumų dailininkė – Gražina Remeikaitė. Garso operatorius – Stasys Vilkevičius. Antrasis režisierius – Romualdas Gudas. Antrasis operatorius – R. Navickas. Grimas – M.Oržekauskaitė. Montažas – Mingailė Murmulaitienė. Kombinuotų filmavimų operatorius – A.Slavinskas. Triukų meistras – O.Vasiliukas. Fotografė – V.Inčiūtė. Asistentai: N.Adamonytė, L.Inčiūtė, M.Jurkutė, E.Olbikas, A.Paludnevičiūtė, K.Plevokas, R.Taraškevič, V.Vitkutė, S.Žemaitienė, R.Žilinskas.
Vaidina: Džerį Džeksoną, advokatą, – Juozas Budraitis, Džordachą Anslėjų, rangovą, – Olegas Ditkovskis, Delą Stryt, Džeksono sekretorę, – Virginija Kochanskytė, Doną Mening – Irena Kuksėnaitė, Loretą Harper – Mirdza Martinsonė, Maiklą Tragą, policijos leitenantą, – Uldis Vazdikas, Mereditą Bordeną -- Vytautas Paukštė, Frenką Fernį, jo sekretorių, -- Adolfas Večerskis, Beatrisę Kornel -- Eugenija Pleškytė, Makonorį, teisėją, -- Povilas Gaidys, prokurorą -- Vytautas Tomkus, misterį Rodžerį -- Arnas Rosenas, Džasperą Horną, darbininką, -- Vytautas Kancleris, linksmuolį -- Leonas Zmirskas, ginklų pardavėją -- Petras Steponavičius, Edmondą Morlį, fotografą, -- Gerardas Žalėnas, inspektorių -- Algimantas Bružas; Sigitas Jakubauskas, Eduardas Pauliukonis, Saulius Siparis, Algimantas Mažuolis, J.Balachanovas ir kt.
Detektyvas.
Turinys: Jauną statybų rangovą Anslėjų, gavusį pirmą rimtą darbą, persekioja visokie įtartini inspektoriai, kliudo statybai. Gavęs draugo patarimą, jis vyksta pas vietinį turtuolį, „konsultantą“ Bordeną, kuris už didelius pinigus siūlo nutraukti statybos sabotažą. Vakare, išvykdamas iš Bordeno vilos, rangovas išgirsta moters šauksmą. Dar Bordeno parko teritorijoje įvyko avarija, klykia (bet staigiai, nesuvokiamai, ir nustoja, ima plepėti niekus) jauna moteris, pasivadinusi Beatrise Kornel, kurią vaikinas paveža. Niūrioje kavinukėje, kur užkandžiauja Anslėjus, kyla muštynės, policija paima ir jį, niekuo dėtą, bet čia įsikiša ten pat valgęs advokatas Džeris Džeksonas, taip įvyksta herojų pažintis. Advokatą, labiau, tiesa, primenantį profesionalų seklį, domina avarijos aplinkybės. Pasikvietę sekretorę Delą Stryt, jie trise grįžta į tą vietą, išsiaiškina, kad važiavo dvi moterys ir galiausiai bėga nuo šunų užpjudymo. Kitądien paaiškėja, kad Bordeną nužudė. Džeksonas ieško Beatrisės Kornel, išsiaiškina, kad tai – pozuotojų (sekso?) agentūros vidutinio amžiaus savininkė, o per ją išeina į antrąją merginą, važiavusią nuvarytu ir apvirtusiu „Chevrolet“, – Doną Mening. Ji – Bordeno sekretoriaus Frenko, su kuriuo draugauja ir isterikavusi kolegė Loreta, buvusi žmona. Prasideda byla. Nors kaltinamojo Anslėjaus džipe stebuklingu būdu (leitenantas Tragas pasistengė?) atsiranda koltas, iš kurio ir buvo nušautas Bordenas, advokatas įrodo, kad nužudymo metu rangovas buvęs su įvairiais žmonėmis, taigi, turi alibi. Tada areštuojama Dona Mening, bet, kalėjime išprašiusi Džeksono ginti, ir ji atsiduria laisvėje. Trečias analogiškas ratas įtraukia Frenką Fernį. Gindamas jį, Džeksonas prisimena savo šeimos istoriją, savo tėvo juristo gyvenimą, kurį sužlugdė tas pats Bordenas. Ir nors aišku, kad nusikaltimas buvo inspiruotas kažkieno iš aukštesniųjų miesto sferų (tarkim, misterio Rodžerso), byla, mokesčių mokėtojams užprotestavus, taip ir nutraukiama.
Svarbesnės publikacijos: Kinas, 1987, №1, 12-15 p. (L.Vildžiūnas), 1987, №2, 4-6 р. (S.Valiulis); Литературная газета (Москва), 1986, №29 (Р.Поспелов); Советский экран (Москва), 1986, №21, 1987, №2; Новые фильмы (Москва), 1987, №2, 8 р.; Спутник кинозрителя (Москва), 1987, №2 (М.Черненко); Kino (Praha), 1986, №21; Film a divadlo (Bratislava), 1987, №2. Žiūr. knygose: Ekrane ir už ekrano, V., 1993, 43-44 p. (S.Macaitis).
Komentaras: Pavadinimas „Visi prieš vieną“ skamba gana dviprasmiškai. Taip gali būti apibūdinamas ir valdžios institucijų požiūris į labai nestandartinių metodų advokatą Džerį Džeksoną, ir, žinoma, gali būti taikomas niekšui Mereditui Bordenui, kurio neapkęsti ir norėti nužudyti galėjo labai daug kas, bet nereiškia, kad tai įvykdė. Šią painią istoriją režisierius pasakoja moderniška, kartais specialiai erzinančia kino kalba (į svarbų dviejų pareigūnų pokalbį vis įsibrauna veiksmui visai nesvarbaus gatvės reperio šokis, ir tokių gražių atradimų filme apstu). Juostą perpina iš sprogusio užmiesčio namo išsibraunančio degančio žmogaus leitmotyvas, bet tenka sulaukti pačios netrumpo filmo pabaigos, kad suvoktum jos esmę. Visiems ekrane vis gausėjantiems personažams snaiperiškai parinkti įsimenantys atlikėjai, o J.Budraičio keistuolių galerijoje Džeris Džeksonas, nesirūpinantis savo išore bei rūbais, nuolat kažką žiaumojantis, pribloškiantis netikėtomis, tarsi alogiškomis reakcijomis, užima ypatingą vietą. Jis ieško tiesos, nors pats suvokia donkichotišką tokios pozicijos nūdieniame pasaulyje atspalvį. Iš esmės, tai ir yra ne pati naujausia pagrindinė filmo mintis, tačiau „Visi prieš vieną“ ir nepretenduoja į globalinius pokalbius su žmonija, sąžiningai ir įdomiai atlikdamas užsibrėžtas pramogines užduotis. A.Pozdniakovo filmas – paskutinysis Lietuvos kino studijos darbas, buvusios Sovietų sąjungos erdvėse turėjęs pelnytą, nespekuliatyviai pasiektą komercinį pasisekimą.
© Saulius Macaitis
Susijusios naujienos:
