Imu jūsų duoną...

Filme rodomos kalendorinės lietuvių šventės – Kūčios, Velykos, Sekminės, Joninės, su jomis susijusios tradicijos, papročiai bei ritualai. Kai 1988 m. tradiciniame Baltijos šalių dokumentininkų seminare lietuviams buvo papriekaištauta, esą jie nekuria aktualių filmų, Šablevičius atsakė: „Turime ir mes savo skausmo, apie kurį reikia kalbėti garsiai ir aiškiai, bet yra ne tik publicistika, ne tik ši diena. Yra problemų, atėjusių iš amžių glūdumos. Gal jos dar svarbesnė, negu tos, kurias ryt poryt išspręsime. Tai, kas mūsų kartos gyvenime gali išnykti,- nebeatkursi. Mums turi rūpėti, ką atgaivinti dvasiniame liaudies palikime, ką perduoti jaunimui. Kino dokumentikia šiandien reikia visko: publicistikos, sociologijos, istorijos, kultūros. Svarbu nesustoti prie kažkokių praeinančių, nereikalingų dalykų“. Matyt, ši nuostata buvo svarbi ir kuriant filmą – “Imu jūsų duoną...” tarsi priminimas apie senovinį gyvenimo būdą, kuriam gali visiškai išnykti. Tačiau etnografiniame filme rodomi papročiai taip pat nėra gyvi, jie restauruojami - labai gražiai suvaidinti ir sudainuoti folklorinių ansamblių.Todėl filmas įgyja keistą reklaminį atspalvį, jį, beje, sufleruoja ir itin gražūs, puikiai apšviesti, atmintin tarsi emblemos įstringantys statiški kadrai.

© Živilė Pipinytė