1982 /

Barbora Radvilaitė

140 min. – Vaidybinis – 1982, 140 min., spalvotas – 1982 , Lietuvos televizija

Filmografija:

Režisierius – Vidmantas Bačiulis. Operatorius – Zigmas Pranas Gružinskas. Dailininkė – Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė. Kompozitorius – Mindaugas Urbaitis. Garso režisierius – Romualdas Fedaravičius. Filmą-spektaklį kuriant dalyvavo: A.Arminas, I.Skurauskas, E.Savickaitė, Z.Milaševičius, K.Subačius, L.Umbražiūnaitė, L.Navickytė, K.Zalensas. Grojo TVR lengvosios muzikos orkestras, vadovaujamas Aloyzo Končiaus, dainavo TVR choro grupė.

Vaidino: Barbora Radvilaitė – Regina Arbačiauskaitė, Žygimantas Augustas – Vladas Bagdonas, Radvila Juodasis – J.Steponavičius, Radvila Rudasis – Juozas Kisielius, Bona – Elvyra Žebertavičiūtė, Papagoda – Juozas Rygertas, Elzbieta – Janina Matekonytė, Juokdarys – Juozas Meškauskas, Dailininkas – Sigitas Račkys, Vyskupas – Audris Chadaravičius, Gydytojas – Mykolas Smagurauskas, epizoduose: Algimantas Bružas, Eduardas Kunavičius, A.Gražys, Petras Steponavičius, Vytautas Dumšaitis, Gerardas Žalėnas, A.Janskaitis, Tomas Vaisieta, Jonas Pakulis, Saulius Kizas, Vladas Radvilavičius, P.Saudargas, Algirdas Sabalys.

Pagal Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė

Turinys:

I dalis

Vilnius. Puota karalienės Elzbietos, Žygimanto Augusto žmonos, atvykimo proga. Žygimantas Augustas iš karto tarp svečių pastebi gražiąją Barborą Radvilaitę, Goštauto našlę. Jis apipila Barborą komplimentais, pakviečia šokiui, pristato savo žmonai. Elzbieta skundžiasi jai beširdišku karalienės Bonos, vyro žmonos, elgesiu, atskleidžia, kad jų santuoka su Žygimantu Augustu yra tik politinis sandėris, kuriame nėra vietos meilei. Barbora jai irgi pasipasakoja, kad buvo pabėgusi nuo nemylimo vyro. Netrukus Elzbieta suserga ir miršta. Įtariama, kad ją nunuodijo Bona. Žygimantas Augustas atkakliai siekia Barboros dėmesio ir prielankumo, tačiau jai sunku patikėti nuoširdžiais karaliaus jausmais. Pasklidus apkalboms, į jų santykius įsikiša Barboros broliai Radvilos. Jie, siekdami politinių tikslų, nori, kad sesuo ištekėtų už Žygimanto Augusto, ir būtų karūnuota. Barbora priešinasi, ji nenori tapti politinių žaidimų auka. Tačiau ji myli karalių ir nori būti su juo. Karštai įsimylėjęs Žygimantas Augustas slapta veda Barborą Radvilaitę.

II dalis

Krokuva. Čia atvyksta Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė. Karalienė Bona pasipyktinusi slaptomis sūnaus vedybomis su karališko kraujo neturinčia moterimi. Ji liepia jam nuplauti šią gėdą ir tuoj pat išsiskirti su Barbora. Visada aklai klausęs valdingos motinos, šį kartą Žygimantas Augustas parodo tvirtą valią ir griežtai pasipriešina Bonai. Negana to, jis paleidžia seimą, kuris irgi pareiškia nepritariąs jo vedyboms. Barbora labai pergyvena, kad ji kelia tokius pykčius ir nesutarimus. Ji nori „šventos taikos“ ir eina pas Boną pareikšti savo „pagarbos ir meilės“. Tačiau Bona ją atstumia, nepatiki, kad ji nenori karūnos, ir ištekėjo už karaliaus iš meilės. Barbora supranta, kad, susiklosčius tokiai situacijai, ji turi mesti Bonai iššūkį ir būti karūnuota. Barbora Radvilaitė karūnuojama. Bona ateina „apkabinti marčios“, tačiau Barbora jos nuoširdumu netiki. Ji žino, kad Bonos įsakymu buvo nunuodyta Elzbieta. Tokia pat dalia ištinka ir Barborą. Žygimantas Augustas su didele širdgėla į paskutinę kelionę lydi karštai mylėtą žmoną.

Komentaras:

Istorinėje J.Grušo dramoje persipina legenda tapusi Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija, pareigos ir jausmų susidūrimo konfliktas, meilės ir pasiaukojimo tėvynei motyvai. Garsusis režisieriaus Jono Jurašo spektaklis „Barbora Radvilaitė“ Kauno dramos teatre ne tik šlovino meilę, bet ir kalbėjo apie Lietuvos istorijos skaudulius. Šio TV filmo-spektaklio prasminiai akcentai išsitrinę, vienodai nuobodžiai vystomos visos dramos siužetinės linijos. Lieka neaiški kūrėjų motyvacija, kodėl dar sykį pasirinkta ekranizuoti ši J. Grušo drama. Nepagrįsta scenų statika TV filmą-spektaklį paverčia eiliuoto teksto scenine kompozicija.

Nuotraukoje: aktorė Elvyra Žebertavičiūtė - karalienė Bona