1988 /

Parodų rūmai

137 min. – Vaidybinis – 1988, 137 min., spalvotas, 35mm – 1988 , Lietuvos kino studija

Filmografija:

Scenarijaus autoriai ir režisieriai – Marijonas Giedrys, Andrius Šiuša. Operatorius – Edmundas Safonovas. Dailininkas – Linas Kriščiūnas . Kompozitorius – Faustas Latėnas. Montažas –Mingailė Murmulaitienė. Redaktorė – Roma Pauraitė.

Vaidina: Balys Adamonis – Vladas Bagdonas , Regina, jo žmona --Irena Vasiulytė , Darius Adamonis, jų sūnus –Andrius Mamontovas Alfreda Banytė –Ingrida Kilšauskaitė o taip pat Gediminas Karka, Ona Knapkytė, Virginija Kochanskytė, Romualdas Ramanauskas, Povilas Gaidys, Sigitas Račkys, Elena Gaigalaitė, Gintautas Pečiūra ir kt.

TSRS valstybinio televizijos ir radijo komiteto užsakymu

Pagal Vytauto Bubnio romaną „Kvietimas“

Turinys

I serija

Vilniaus oro uostas. Iš komandiruotės Sočyje grįžta muziejaus direktorius Balys Adamonis. Vairuotojas nauja tarnybine „Volga“ veža jį namo, į kitą miestą. Namuose laukia žmona, ant savo pečių kantriai tempianti visą namų ūkį. Sūnus Darius atitolęs nuo tėvų, ypač tėvo, groja savo suburtoje grupėje, rašo eilėraščius, ir daugiausiai laiko leidžia repeticijų sale paverstame mokyklos rūsyje. Balys Adamonis neseniai paskirtas krašto muziejaus direktoriumi. Tai aukštos ir ilgai jo siektos pareigos, todėl jis labai stengiasi elgtis kaip dera „dideliam viršininkui“: turi jauną meilužę, muziejaus gidę, įsigyja medžioklinį šautuvą, kad važiuotų su „tinkama“ kompanija į medžiokles, mėgsta pirtis su vaišėmis ir linksmybėmis.

Balys pradeda vengti „nereikalingų“ jaunystės bičiulių, draugauja tik su „reikiamais“ žmonėmis. Į muziejų atvyksta aukštas partinis viršininkas. Jis siūlo Baliui imtis statymo naujų parodų rūmų, kuriuose įsikurtų liaudies pasiekimų proda. Nors Adamonis svajoja apie naują krašto muziejų, apie knygos istorine tema rašymą, tačiau nesipriešina tokiems valdžios planams, ir entuziastingai imasi parodų rūmų. Jie bus „prašmatnūs“: su teniso kortais ir t.t.. Juose puikuosis „liaudies ūkio pasiekimai“, o Balys Adamonis bus šių rūmų šeimininkas.

II serija

Diskoteka, groja Dariaus Adamonio grupė (ekrane matome dar jaunos „Fojė“ koncertą). Balys Vilniuje lanko įtakingu viršininku tapusį savo studijų draugą, tvarko sūnaus „įstojimo“ į universitetą reikalus. Iš pokalbio su jaunystės draugu paaiškėja, kad Balys jaunystėje buvo jau kartą vedęs, tačiau žmonai patekus į kalėjimą, paliko ją. Tada vedė dabartinę savo žmoną Reginą, nes ji buvo turtingo kolūkio pirmininko dukra. Alfreda, Balio meilužė, nusprendžia nutraukti jų santykius, nes perpranta Balį, suvokia, koks patogus jam toks dvigubas gyvenimas.

Adamonis savo knygai apie krašto istoriją pasisavina buvusio muziejaus direktoriaus visą gyvenimą rinktą medžiagą. Balys aplanko mamą, kartu vaikšto po Kryžių kalną, tačiau bijo, kad jo kas nors ten nepamatytų. Bara sūnų dėl patriotinių eilėraščių. Dreba dėl savo karjeros, „tinkamos“ reputacijos. Pagaliau ateina Parodų rūmų atidarymo diena. Didysis įvykis Balio Adamonio gyvenime. Tačiau į jį neatvyksta taip lauktas svarbus partinis viršininkas. Balys visuotinėje linksmybėje jaučiasi vienišas, nusivylęs, kankinamas dvasinės tuštumos, kurios, deja, jokie nauji parodų rūmai neužpildys.

Komentaras:

Nors filmas „Parodų rūmai“ sukurtas daugiau nei prieš 20 metų, tačiau, kaip nebūtų keista, jo problematika išlieka aktuali ir šiandien. Šaltakraujiško karjerizmo, istorinės atminties praradimo (kai „istorija prasideda tik nuo savos gimimo dienos“), savojo „aš“ praradimo, susvetimėjimo šeimoje, materialinių vertybių aukštinimo temos ir šiais laikais išlieka ne mažiau svarbios bei skausmingos.

„Parodų rūmai“ -- lietuviškas variantas tuo metu populiarių Tarybų Sąjungoje „gamybinių“ filmų, kur „liaudies ūkio“ problematikos fone iškildavo ir moraliniai, žmogaus pasirinkimo, vertybių perkainavimo klausimai. Nors šis filmas, sukurtas pagal „gamybinio filmo“ schemą, neišvengė paviršutiniškumo, sąlygiškų situacijų, statiškų personažų, tačiau, šiandien jį žiūrėdami, atpažįstame nostalgiją kelinčias gana tiksliai realistiškai parodytas ekrane to laikmečio buities detales, girdime ankstyvas „Fojė“ dainas, vėliau sulaukusias neįtikėtino populiarumo Lietuvoje.