Aktualu. Lietuvos kino centras: kino finansavimo modelis tobulintinas, tikimasi konstruktyvaus dialogo su kino bendruomene

Pasibaigęs valstybinio kino finansavimo konkursas sulaukė kino kūrėjų reakcijų ir vertinimų viešojoje erdvėje. Tai, kad dabartinis vertinimo mechanizmas ir kriterijai tobulintini – bendra Kino centro ir kino profesionalų pozicija. 

Šiemet buvo pateiktos 93 paraiškos – o tai aktyvios ir gyvybingos kino industrijos ženklas. Sulaukta nemažai stiprių projektų, kurie išsiskyrė nagrinėjamomis temomis, įdomiais meniniais sumanymais, orientacija į skirtingas auditorijas.

Kino centro sprendimas finansuoti 20 projektų (8 pilnametražių vaidybinių, 1 trumpametražio vaidybinio, 3 pilnametražių dokumentinių ir 1 trumpametražio animacinio gamyba; 5 pilnametražių vaidybinių, 1 pilnametražio dokumentinio ir 1 trumpametražio animacinio filmo parengiamieji darbai) buvo pagrįstas ekspertų, kurie rėmėsi kokybiniais pateiktų projektų vertinimo kriterijais, nuomone. Sulaukta įdomių projektų vaikams ir jaunimui. Atkreiptinas dėmesys, kad finansavimas skirtas ir patyrusiems, ir jaunosios kartos kūrėjams. 

Ribotas kinui skirtas biudžetas verčia griežtai taikyti nustatytus vertinimo kriterijus. Buvo analizuojamos projekto įgyvendinamumo perspektyvos, paramos sunkiai galėjo tikėtis prodiuseriai vis dar nesurengę ankstesniais metais paremtų filmų premjerų, neatsižvelgę į finansavimo gaires ir nepristatę pagrįsto finansinio plano bei projekto vystymo ir platinimo strategijos.

Svarstydama projektus, kilus neaiškumams, Kino taryba kvietė į posėdžius projektų rengėjus. Trumpos rašytinės išvados, atkreipiančios filmų kūrėjų dėmesį į vertinimą lėmusius projektų aspektus, taip pat sulaukė įvairių reakcijų. Tačiau tikimasi, kad tokia praktika suteiks vertinimo procesui skaidrumo ir ilgainiui taps atspirties tašku projektų tolesniam vystymui. Kino taryba ir toliau, nežiūrint pasitaikančio spaudimo, principingai vertins į valstybės paramą pretenduojančius projektus. Valstybės finansavimas kinui nebebus savaime suprantamas ar teikiamas už praeities nuopelnus. Tik taip galima sukurti efektyvią ir skaidresnę kino finansavimo sistemą.

Labai svarbu, kad Lietuvos kinematografininkų sąjunga, jos animatorių ar dokumentinio kino kūrėjų gildijos išreiškė savo poziciją dėl valstybės paramos kinui. Tai turėtų tapti atviresnio dialogo pradžia ir užtikrinti, kad rėmimo sistema nebūtų vertinama vien tik pagal gautą ar negautą finansavimą projektui. Kino centras pasirengęs bendradarbiauti ir suteikti visą reikalingą pagalbą rengiant projektus valstybės finansavimui gauti.

Ką tik pasibaigusi viešųjų konsultacijų serija parodė, kad didelė dalis kino industrijos yra suinteresuota maksimaliai objektyvios ir aiškios finansavimo sistemos sukūrimu, ir aktyviai teikė savo pasiūlymus. Įvertinus pateiktas idėjas bus ne tik patobulintas valstybinio finansavimo modelis, bet ir kompleksiškai sprendžiamos kitos kino problemos: lietuviško kino sklaida šalyje, auditorijos ugdymas ir nacionaliniu kinu pagrįsta edukacija, kino paveldo saugojimas ir populiarinimas bei kitos. Naujo paramos kinui finansavimo modelio projektas viešam svarstymui bus paskelbtas birželio mėnesį.