Atgarsiai. „Ekskursantė“ – istorija, kai nejauti, kaip lekia laikas (po peržiūros festivalyje „Kinošokas“)

Šį savaitgalį Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisieriaus Audriaus Juzėno vaidybinis ilgametražis filmas „Ekskursantė“ („CineMark“). Ši ilgai laukta juosta jau dalyvavo 22-ojo Atviro NVS, Latvijos, Lietuvos ir Estijos filmų festivalio Anapoje (Rusija) konkursinėje programoje.

Praėjusį sekmadienį pasibaigęs festivalis, vadinamas „Kinošoku“, rengiamas kasmet. Čia rodomos kelios konkursinės programos, profesinėmis patirtimis dalijasi kinematografininkai iš buvusios Sovietų Sąjungos, o dabar nepriklausomų valstybių, rengiamos spaudos konferencijos ir tradiciškai  išsamūs filmų aptarimai. Kasmet šiame festivalyje dalyvauja ir lietuvių kinematografininkai.

„Kinošoko“ atgarsių, o kartu atsiliepimų apie naują A. Juzėno filmą „Ekskursantė“, radome Rusijos žiniasklaidoje.

Kasmet „Kinošoke“ viešinti nuolatinė įtakingo dienraščio „Komersant“ kino apžvalgininkė Lidija Maslova rašo, kad vadovaujama teatro režisieriaus Anatolijaus Vasiljevo festivalio žiuri „šiek tiek nelauktai atidavė pagrindinį prizą toli gražu ne pačiam išraiškingiausiam filmui – kazachų juostai „Šal“ („Senis“). Kino kritikė rašo: „Kinošoke“ ne visuomet būna vienodai geri metai, bet šiųmetinio „Kinošoko“ programa buvo įdomi ir buvo iš ko rinktis, o žiuri patraukė nuobodžiu ir giliamintišku keliu, matyt, nusprendusi, kad rimtas kino menas privalo būti nuobodokas ir reikalauti iš žiūrovo kantrybės. Tai pasakytina apie neskubią režisieriaus Ermeko Tursunovo stepių sakmę su lėtai slenkančiu laiku ir neoriginalia morale apie būtinybę neatlygintinai daryti gera, kurią palaipsniui suvokia Erbolato Tuguzakovo (prizas už geriausią vyro vaidmenį) herojus. Deja, žymiai stipresnis ir profesionalesnis minimalistinis kirgizo Temori Birnazovo filmas „Aistra“ pelnė tik (...) specialų prizą „Už pilietinės ir estetinės  pozicijos drasą“.

Tam pačiam nuobodulį keliančiam lėtam ir liūdnam „arthauzui“ priklauso ir apdovanota už režisūrą rusų ir armėnų drama „Tai ne aš“ (rež. Marija Saakian) apie dvasinėse paieškose nugrimzdusią jauną mergaitę, poetiniame rūke užfiksuotą operatoriaus Mko Malchasiano (geriausio operatoriaus prizas(...). Jeigu jau rinktis iš filmų apie įdomias nepaprastų likimų mergaites, tai vertėjo apdovanoti, pavyzdžiui, lietuvišką Audriaus Juzėno „Ekskursantę“, kur dešimtmetė mergaitė, pabėgusi iš Kolymos, keliauja tūkstančius kilometrų ir pasiekia gimtą vienkiemį – filmui būdinga įprasta melodramatiškumo dozė ir sutirštintos emocinės spalvos, bet jį bent jau galima žiūrėti su neblėstančiu susidomėjimu.

Prizą už geriausią moterišką vaidmenį iš herojiškos ir užsispyrusios lietuvės bėglės, kurią drąsiai vaidina Anastasija Marčenkaitė, perėmė dvi estų istorinės Hardi Volmerio epopėjos „Gyvieji vaizdeliai“ aktorės Sandra Uusberg ir Anu Lamp (...) “.

Santūrių L. Maslovos pagyrų filmui „Ekskursantė“ nepalaiko kritikė Ala Bosart. Ji dienraštyje „Novaja gazeta“ ironiškai teigia: „Iki dabar santykius su Sovietų Sąjunga aiškinasi Pabaltijys. Trys Baltijos šalys parodė didžiajame konkurse istorinius filmus. Lietuviška Audriaus Juzėno „Ekskursantė“ – filmas iš tų, kurių metu žiūrovės verkia net pasikūkčiodamos. Mergaitė bėga iš tremtinių ešelono. Šeši tūkstančiai kilometrų Sibiro taigos, klaikus liaudies priešų internatas (...), po to – ligoninė, geras daktaras, geras NKVD pulkininkas ir daug gerų, o taip pat ir blogų žmonių. Ir, galų gale, - tėvynė, kur, beje, tie patys stalinistiniai „ereliai“, bet visgi ir laimė, ir kažkokie paslėpti saulėti grūdai liejasi į kaulėtas purvinas rankas. Viskas nelogiška ir sunku, kaip tąsiame sapne. Atsibundi ir supranti, kad nors tu ir okupantas, bet ir tarp rusų buvo gerų žmonių, ir reiškia, kad įvyko dar vienas bandymas objektyviai pažvelgti į istoriją, valio. (...)“

Visiškai kitokia yra kino apžvalgininkės Žanos Sergejevos nuomonė (kinolampa.ru): „ Paskutinėmis Atviro NVS, Latvijos, Lietuvos ir Estijos filmų festivalio dienomis buvo parodytos juostos, „Kinošokui“ tapusios esminėmis. Lietuviška „Ekskursantė“, kurią nufilmavo režisierius Audrius Juzėnas, spaudos konferencijoje sukėlė pačią audringiausią diskusiją. Kritikai, susiginčiję pasmerkimo ar susižavėjimo vertas šis filmas, pasidalino į dvi nelygias dalis. Ir tie, kurie laikė filmą vertu susižavėjimo, vienas per kitą prisipažino, kad žiūrėdami filmą verkė – daugeliui taip jau seniai nebuvo nutikę. „Ekskursantė“ - vienuolikmetės Marijos, kuriai pavyko pabėgti iš į sovietų lagerius vežusio ešelono, istorija – tikrai gali pravirkdyti. (...) pakeliui Marija sutinka daugybę žmonių, nuo kalinio iki saugumiečio majoro: kažkas jai padeda, kažkas ją skriaudžia ar nori nužudyti, bet užsispyrusi mergaitė (ją vaidina Anastasija Marčenkaitė ir tai vienas geriausių vaidmenų festivalio filmuose, gaila, neapdovanotas jokiu prizu) pasiekia namus. Bet svarbiausia A. Juzėno filme tai, kad jame visiškai neakcentuojama herojų tautybė; ir gerais, ir niekšais pasirodo esantys ir rusai, ir vokiečiai, ir lietuviai. Tai byloja apie sąvokos „nacionaliniai nesutarimai“ laipsnišką nunykimą, apie tai, kad senos žaizdos, kurias sovietų liaudis padarė lietuvių tautai, pamažu gyja. Šito žiuri nusprendė neįvertinti  – kaip ir puikių aktorių darbų, filmo istorijos, kurios dėka nejauti, kaip pralekia laikas. 

Filmą „Ekskursantė“ galime pamatyti Lietuvos kino teatruose jau nuo šio savaitgalio, rugsėjo 27 d. 

Parengta pagal rusų žiniasklaidą.