„KP“. Matomi nematomi žmonės. Eskizas („Dviese“)
Į filmų gausą ir kuo platesnį publikos ratą vis labiau besiorientuojančiame „Kino pavasaryje“ šiemet rodomi net 42 lietuviški filmai. Kai kuriuos matėme nuolatiniuose kino teatrų repertuaruose, kiti pristatyti ankstesnių festivalių rėmuose, o treti rodomi pirmą ir turbūt vienintelį kartą. Viena vertus, toks „kuo daugiau“ požiūris galėtų būti sveikintinas: juk tai savotiškas apžvalgos ratas, nuo kurio galima išvysti visus svarbiausius pastarųjų metų lietuviškus kino įvykius. Kita vertus, tokioje gausybėje dauguma filmų lieka beveik nepastebėti. Vienas jų – režisierių Neringos Medutytės ir Arnoldo Alubausko trumpametražis dokumentinis filmas „Dviese“ („Twogether“).
Net ir nemokama filmo premjera nesugebėjo pritraukti pakankamai žmonių, jog būtų užpildyta viena mažesnių kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ salių. O šį, vos trisdešimt minučių trunkantį, filmą pamatyti išties verta. Galbūt ne dėl meninės vertės, o todėl, kad jis kalba apie paprastai nematomus, viešoje erdvėje faktiškai „neegzistuojančius“ žmones – du Dauno sindromą turinčius vaikinus Martyną ir Mindaugą.
Iš filmo pavadinimo, aprašymo, anonso ir interviu su režisieriais galima susidaryti įspūdį, jog „Dviese“ – tai pasakojimas apie šių dviejų žmonių draugystę. Nuo darželio augę kartu Martynas, gyvenantis su mama, ir Mindaugas, tėvams gimęs tuomet, kai šie jau nebesitikėjo turėti vaikų, yra geriausi draugai. Niekada neišmokę kalbėti, jie bendrauja sava, tik jiems suprantama kalba.
Tačiau užuot koncentravęsi ties šia draugyste, išskirtiniu bendravimo būdu, režisieriai visgi eina paprastesniu, tradiciškesniu keliu ir „apklausia“ Martyno ir Mindaugo artimuosius. Todėl gauname nemažai informacijos apie jų socialinę aplinką, sunkumus, su kuriais susiduria šeimos, auginančios Dauno sindromą turinčius vaikus, ir juos mokantys pedagogai. O štai patys Martynas ir Mindaugas filmo pasakojimo beveik nelemia. Jie nuolat pakliūna į kameros akiratį, karkartėmis mezga su ja akių kontaktą, tačiau režisieriai jaučia nuolatinį poreikį savo herojus „paaiškinti“ ar „įgarsinti“ jų artimųjų mintimis.
Vienu metu filme nuskamba frazė, kad nepaisant to, jog Martynas ir Mindaugas nemoka kalbėti, jie dažnai susėda kartu ir valandų valandas „šnekasi“ bei kvatojasi, tačiau kamera tokių akimirkų neužfiksavo. Filme itin mažai tokių momentų, kuriuose būtų tik šie du draugai, o jų draugystė atsivertų tiesiogiai, be daugumai aiškia kalba kalbančio tarpininko. Tai greičiausiai nulėmė faktas, kad filmuota buvo tik penkias savaites – per tokį trumpą laiką vargiai įmanoma subtiliai perteikti paprastam žiūrovui sunkiai suprantamą pasaulį.
Nepaisant trumpo filmavimo laiko, į filmą visu smarkumu įsiveržia gyvenimas ir ima koreguoti jo eigą: Mindaugo tėtis gulasi į ligoninę širdies operacijai, o Martyno mamai atliekama chemoterapija. Tokie filmo įvykiai primena 2012 metais sukurtą ir ne sykį Lietuvoje („Kino pavasaryje“ ir Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje) rodytą rusų kritikės ir režisierės Liubovės Arkus filmą „Antonas čia, šalia“, pasakojantį apie autistą berniuką, kurio mamai susirgus vėžiu, režisierė tampa itin svarbia Antono gyvenimo veikėja. Tačiau toks palyginimas nėra komplimentas, o verčiau priekaištas.
Juk gana paprasta pasirinkti skaudžią temą ir pastatyti filmą, tačiau tam, kad sukurtum nepamirštamą juostą, reikia daug didesnio atsidavimo. „Antonas čia, šalia“ buvo filmuojamas net ketverius metus, „Dviese“, kaip jau minėta, tik 5 savaites. Ir „Dviese“ nutrūksta netikėtai, atrodo neišbaigtas: pasižiūrėjus filmą net nežinome Martyno mamos likimo. (Premjeros metu paaiškėjo, jog ji įveikė vėžį.)
Toks filmo neišbaigtumas ypač stebina todėl, kad Martynas yra režisierės Neringos Medutytės pusbrolis ir, jos teigimu, šį filmą autorė brandino daugelį metų. Tad galimybių sukurti daug intymesnį dviejų bičiulių portretą tikrai buvo. Užuot pasirinkę šį kelią, filmo režisieriai su filmo premjera paskubėjo. Pasižiūrėjus „Dviese“ apima jausmas, jog išvydai daug geresnio filmo eskizą. Pagrindinių veikėjų charizmos tokiam filmui tikrai pakaktų. Nepakako tik režisierių atsidavimo.
