Berlynalės atgarsiai. Įkvėpti dirbtuvių „Berlinale Talents“...

Šiemet Berlyno kino festivalyje buvo galima sutikti ne vieną lietuvį – Alantę Kavaitę ir  „Sangailės“ kūrybinę komandą, kurioje - kylantiems Europos kino aktoriams skirtoje programoje „Shooting Stars“ dalyvavusi Aistė Diržiūtė; Lietuvos kino centro delegaciją; jauną JAV gyvenantį lietuvių kilmės režisierių Tomą Vengrį, kurio trumpametražis filmas „Voveraitė“ (Squirrel) buvo rodomas vaikams ir jaunimui skirtoje festivalio programoje „Generation 14 plus“.

Susitikome ir su trimis jaunais, talentingais kino kūrėjais - režisierėmis Domante Urmonaite ir Gabriele Urbonaite bei prodiuseriu Pauliumi Juočeriu, dalyvavusiais kūrybinėse dirbtuvėse „Berlinale Talents“.

„Berlinale Talents“ yra penkių dienų kūrybinės dirbtuvės, kuriose vyksta apie 80 skirtingų renginių – paskaitų, seminarų, susitikimų su ekspertais. Kaip pasakoja režisierė Domantė Urmonaitė, didžioji dalis šių renginių vyksta tuo pačiu metu, todėl suspėti visur – neįmanoma. „O tai, kad tuo pačiu metu vyksta ir festivalio renginiai, pasirinkimą dar labiau apsunkina. Dėl to dar Vilniuje skyriau daug laiko programai ir ekspertų kūrybinėms biografijomis. Tikslingai pasirinkau tuos renginius, kurie aktualiausi šiuo metu vystomam filmui, pasilikau laiko dalyvavimui „Creative Europe“ renginiuose ir susitikimui su scenarijaus konsultantu Giovanni Robbiano,“ - sakė Domantė.

D. Urmonaitė šiuo metu vysto ilgametražį mokslinės fantastikos trilerį „Tabletė #1618“ (Pill #1618). Dėl to ji rinkosi paskaitas ir seminarus apie naujų pasaulių kūrimą: „Imaginary Worlds: Exploring the Unknown“, „Beyond the Boundaries: Worlds Yet Untold I“ ir“ Beyond the Boundaries: Worlds Yet Untold II“.

„Šį mokymų ciklą sudarė viena vieša paskaita ir du seminarai, kuriuose dalyvavo 25 dalyviai. Dirbome komandose po penkis žmones, kūrėme fiktyvų “Rilao” salos pasaulį. Kartu su kiekviena grupe dirbo po vieną dėstytoją. Man labai pasisekė – patekau į komandą, kurioje dirbome kartu su Alex McDowell. A. McDowell dirbo dailininku (production designer) tokiuose filmuose kaip “Kovos klubas”, “Įspėjantis pranešimas”, “Baimė ir neapykanta Las Vegase“, – pasakojo režisierė. Jai buvo be galo įdomu kartu vystyti idėjas, diskutuoti apie fiktyvaus pasaulio ekonominį, socialinį, kultūrinį, religinį ir politinį gyvenimą.

Prodiuseris Paulius Juočeris, dirbęs su Jono Trukano filmu „Knygnešys“ ir Vytauto V. Landsbergio „Trispalviu“, sakė, kad patekti į „Berlinale Talents“ kūrybines dirbtuves jam nebuvo labai sunku – jis tiesiog užpildė paraišką internete. Paulius pataria prodiuseriams ir režisieriams bandyti registruotis tik tada, kai jie turi konkrečius tikslus, žino, ką nori nuveikti Berlyne. Jis sako, kad į paraišką reikia žiūrėti rimčiau, nuoširdžiau. „Koks yra Berlyno kino festivalis, tokie ir „...talentai“, jie ieško kūrybingų, nebijančių, socialiai atsakingų profesionalų“,– sakė prodiuseris.

Kadangi į festivalį jis vyko kaip prodiuseris, tad atskiros savo programos neturėjo.„Ją turi operatoriai, kompozitoriai, aktoriai, laboratorijų dalyviai, filmų dailininkai ir t.t. Prodiuseriai ir režisieriai renginius ir paskaitas, kuriuose nori apsilankyti, pasirenka patys. Galime eiti visur, kur tik norime, ir su visais bendrauti.“

Todėl prodiuseris dalyvavo visur, kur galėjo sutikti žmonių su panašiu požiūriu į kino gamybą ir kiną apskritai. „Galiu nuliūdinti. Jei planuojate pamatyti filmų, tai „Berlinale Talents“ –  ne jums. Tačiau, jei trūksta įkvėpimo kūryboje, tai paklausyti pasaulinio lygio kino kūrėjų tikrai turėsite progą“, – teigė P. Juočeris.

Anot jo, Berlyno kino festivalio džiunglėse labai svarbu turėti planą ir tikslus, kitaip visas chaosas ir pasiūlos gausa jus tikrai „suvalgys“. „Pildžiau paraišką turėdamas galvoje konkretų kino projektą, kurį su bičiuliais ir kompanija „Ironcat“ vystau jau metus, todėl mano pasirinkimai kur dalyvauti buvo tikslingi“, – tvirtino. Šiuo metu jaunas prodiuseris dirba su jaunu režisieriumi Vytautu Puidoku ir jo būsimu filmu „Aleksandras Didysis“. „Tai užburianti dokumentika apie lietuvių misionierių, gydytoją Amazonės džiunglėse Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį, kuris ne tik sugebėjo tapti vienu įtakingiausiu ir turtingiausių žmogumi džiunglėse. Jis - ypatinga asmenybė, gyveno labai spalvingą gyvenimą. Tai pirmasis mano tarptautinis projektas, jis kuriamas kartu su Brazilijos ir Vokietijos koprodiuseriais, taip pat jį remia Lietuvos kino centras“, – pasakojo prodiuseris.

Pasak jo, didžiausia tokių programų nauda yra kontaktų užmezgimas,taip pat, žinoma, ir įkvėpimas, kurį gauni dalyvaudamas vienoje iš didžiausių kino švenčių pasaulyje.

„Berlinale Talents“ metu pavyko  užmegzti kontaktų su vokiečių koprodiuseriais tolimesniam savo projekto vystymui. Tačiau apie naudingumą tiksliai galėsiu pasakyti tik po kelių mėnesiu, kai paaiškės ar jie ištesės savo pažadus,“ – pridūrė P. Juočeris.

„Berlinale Talents“ taip pat dalyvavo JAV studijuojanti jauną lietuvių režisierė Gabrielė Urbonaitė („Plaukikė“, 2012). Ji dalyvavo „Berlinale Talents. Short Film Station“ programoje, į kurią buvo atrinkti 9 projektai iš viso pasaulio iš apie 140 pateiktų.

Gabrielės būsimo filmo „Namo“ („Back“) istorija yra apie jauną aktorę, kuri grįžta į Vilnių iš Holivudo. Ji ten praleido ketverius metus. Grįžusi jau per pirmas dvylika valandų ji susiduria su tuo, kaip pasikeitė jos gimtasis miestas ir jo žmonės.

G. Urbonaitė pasakojo, kad kiekvienam projektui buvo paskirtas vienas mentorius, su kuriuo penkias dienas buvo vystomas scenarijus, temos ir personažai. Taip pat ji dalyvavo pristatymų apmokymuose, kurių paskutinę programos dieną visi dalyviai turėjo pristatyti savo projektus prieš atrinktą industrijos profesionalų grupę. Režisierei pavyko pasiekti konkrečių rezultatų.„Po pristatymo vienas prodiuseris iš Indijos išreiškė norą prisidėti prie projekto finansiškai. Taip pat gavau patarimų iš Clermont-Ferrand festivalio direktoriaus ir susitikau su pora pardavimo agentų, dirbančių su trumpametražiais filmais“, - sakė G. Urbonaitė.  

G. Urbonaitė „Berlinale Talents“ dalyvavo jau antrą kartą (pirmą kartą jį dalyvavo 2012 m. – aut. past.). Šie metai jai skyrėsi tuo, kad ji atvyko su konkrečiu projektu. „Mažiau blaškiausi tarp labai didelės paskaitų pasiūlos“, – sakė režisierė.

Jos nuomone, „Berlinale Talents“ yra unikali galimybė susitikti apie 300 kino kūrėjų iš viso pasaulio, iš visų kino sričių, pradedant aktoriais, režisieriais, baigiant kompozitoriais ir kritikais. „Nors jie įvardijami kaip „jaunieji profesionalai“ ar „pradedantieji“, daugelis jų jau atvažiuoja čia nufilmavę ar dirbę prie vieno ar daugiau ilgametražių filmų. Iš jų galima pasisemti daug patirties. O „Short Film Station“ - tai viena iš nedaugelio pasaulyje vykstančių būtent trumpametražių filmų projektams skirtų kūrybinių dirbtuvių“, –  tvirtino G. Urbonaitė. Galiausiai, sako jaunoji režisierė, tampi šios bendruomenės dalimi, ir taip prasideda įdomiausias bendradarbiavimas.

Prodiuserio P. Juočerio ir režisierės D. Urmonaitės nuotraukos iš asmeninio archyvo; G. Urbonaitės nuotraukos autorė - Justė Urbonavičiūtė.