KP atgarsiai. Lietuviai svetur: meilė kaip konspiracija
Lietuvos ir Pietų Afrikos respublikos (PAR) ryšiai, nors ir menkai tyrinėti, turbūt žinomi daugumai. Pastaruoju metu vis dažniau prabylama apie ambasados PAR atidarymą, tema taip pat populiarėja akademinėje bendruomenėje. Net apie 80 proc. visų PAR žydų yra kilę iš Lietuvos. Dauguma jų į PAR emigravo dar XIX amžiaus pabaigoje.
Todėl nieko stebėtino, kad tarp jų palikuonių - ir lietuvių kilmės režisierė Jenna Cato Bass, kurios debiutinis ilgametražis filmas „Mylėk tik tą, kurią myli“ buvo pristatytas „Kino pavasario“ programoje „Lietuviai svetur“.
Šiuo netikėtu ryšiu visas filmo „lietuviškumas“ ir yra išsemiamas. Filme pasakojama apie Keiptaune gyvenančią, vienas kitą be galo įsimylėjusią porą – ji sekso telefonu operatorė Terri (akt. Chi Mhende), jis – gyvūnų prieglaudoje dirbantis Sandile (akt.Andile Nabulane). Ilganiui rutuliojantis filmo siužetui tampa akivaizdu, kad vien šios meilės nepakanka: santykius trikdo Terri noras išvažiuoti į Pietų Korėją mokyti anglų kalbos ir taip praplėsti savo horizontą, trukdo jos nesugebėjimas prisipažinti, jog ji myli Sandile. Jiems taip pat nepadeda ir draugų bei šeimos narių nuolatinis tvirtinimas, kad jie vienas kitam tiesiog idealiai tinka. Įsimylėjeliai ima jausti didžiulį aplinkos spaudimą savo santykiams, o tai net perauga į paranoją ir tikėjimą konspiracija.
Šiuo atveju „Mylėk tik tą, kurią myli“ kiek primena išvirkštinį holivudinio filmo „Likimo ekspertai“ (rež. George'as Nolfi'is) variantą. Pastarajame herojai turi kovoti prieš likimo ekspertus, kad būtų kartu. O šiame filme panašu, jog tam tikros jėgos veikia tam, kad herojai jokiu būdu neišsiskirtų.
Jų gyvenimai netikėtai susipina su kompiuteristo Eugene'o (Louw Venter), kuris išgyvena sunkų išsiskyrimą. Didžiąją laiko dalį jis praleidžia su savo buvusiosios jaunesniuoju broliu Mo (Mogamatas Dayaanas Salie'is). Vieną vakarą vieniškas Eugene'as paskambina į Terri „sekso liniją“ ir įprastinis tokio pobūdžio pokalbis peraauga į kažką tikresnio bei intymesnio.
Nors filmo siužetas gali suskambėti jau pažįstamomis natomis, tačiau savo forma ir įgyvendinimu jis gana išskirtinis. Ir ne vien PAR kino kontekste. Dauguma iš šios šalies tarptautinę rinką pasiekiančių filmų (kaip, pavyzdžiui, „Oskarą“ laimėjęs „Tsotsi“, ar „Oskarui“ nominuotas „9-asis rajonas“ ar „Afrikos dienų“ metu Lietuvoje rodyti keli šios šalies filmai) analizuoja rasines šalies problemas, paplitusį nusikalstamumą ar korupciją.
O „Mylėk tik tą, kurią myli“ yra santykių drama, kurioje vidurinės klasės afrikiečiai, tiek baltaodžiai, tiek juodaodžiai, gyvena vienas šalia kito ir bando suprasti, ką reiškia mylėti kitą asmenį ir ar galima būti laimingam pačiam sau, nepriklausomai nuo kito žmogaus.
Filmas labai mažo biudžeto, tačiau režisierė labai talentingai tai maskuoja. Dauguma filmo veiksmo vyksta arba Terri bute, kurio kičiškas dizainas prasmingai kontrastuoja su kita filmo dalimi, kuri dažniausiai vyksta Keiptauno klubuose ar miesto gatvėse. Filmas puikiai nufilmuotas, žavintis savo spavų gama, netikėtais kameros rakursais. Intymi, rankose laikoma kamera kartais leidžia pasijusti taip, kad tiesiog paslapčia klausaisi intymių pokalbių.
Pastarieji – improvizuoti aktorių, kurių dauguma nėra profesionalai. Režisierė kūrė be griežto scenarijaus. Tačiau filmas yra puikiai suvaldytas ir viso filmo metu jaučiama išskirtinė režisierės vizija. Pasakodama apie netikėtą meilės trikampį ir išsiskyrimo skausmą, režisierė į filmą sugebėjo įtraukti įvairių magijos elementų, o kartais siužetą pakreipti net trilerio linkme. Kalbėdama apie filmo temas, viename interviu režisierė sakė, kad jos pačios meilės istorija jai priminė siaubo filmą.
Vienintelis dalykas, kuris kiek erzina filmo žiūrėjimą, yra keisti kičiški intarpai su tekančios saulės vaizdais. Tačiau tai menkas trūkumas, ypač turint omenyje, kad filmas debiutinis, kad jis yra labai originalios režisierės karjeros pradžia.
