Atgarsiai.Numalšinti troškulį (šventės, prizai, susitikimai)

Jau 2016 -ieji, jau naujas sezonas ir mums, animatoriams. Ir kaip visada metų pradžia - apmąstymų laikas. Praėję 2015-ieji buvo labai turtingi animaciniais įspūdžiais. Norėčiau pasidalinti ir paragintas lfc.lt redakcijos dalinuosi įdomia patirtimi, apie tai, kas įvyko animaciniame pasaulyje, festivaliuose, kuriuos teko aplankyti. Žinoma, pirmiausia rašysiu apie festivalį Ansi mieste, Prancūzijoje. Čia galima numalšinti visokius troškulius - ir naujausių, geriausių pasaulyje animacinių filmų, ir atsigerti vandens tiesiai iš fontano gatvelėje.

Ansi kaip Ansi

Nors rašau apie Ansi kiekvienais metais, priminsiu, kad Tarptautinis Ansi animacinių filmų festivalis (Festival International du Film d'Animation d'Annecy)  birželio pradžioje vykstantis Ansi mieste, Prancūzijoje. Įsteigtas 1960 m. Nuo 1998 metų vyksta kasmet vasarą. Tai vienas iš keturių tarptautinių animacinių filmų festivalių, organizuojamų Tarptautinės animacinių filmų asociacijos (Association d'International du Film d'Animation, ASIFA).

Festivalis šiemet jau vyko 52-ąjį kartą. Ansi supa Alpių kalnai ir švariausias bei skaidriausias ežeras, miesto gatvės kaip Venecijoje – išvedžiotos kanalų. Viskas kuria gerą nuotaiką. Festivalio metu vyksta Tarptautinė animacinių filmų mugė (MIFA). Sandorių sudarymui šiame festivalyje skirta atskira teritorija – MIFA (Marché international du film d'animation / tarptautinė animacinių filmų mugė), įkurta baltose palapinėse, šalia penkių žvaigždučių viešbučio „L‘Imperial Hotel“.

Pernykštis festivalis ir mugė pritraukė beveik 8300 akredituotų lankytojų iš 83 skirtingų šalių. Festivaliui iš viso pasaulio buvo pateikta daugiau nei 2,600 filmų.  Parodyta peržiūrose beveik 500 filmų, iš kurių 230 - konkurse. Į festvalį 2015 su leidimais vyko daugiau nei 305 tarptautinių žurnalistų. Prancūzijos spaudoje ir interneto svetainėse, pasirodė daugiau nei 2300 spaudos atsiliepimų apie festivalį. 2015 festivalio sėkmę garantavo 37 narių nuolatinė komanda, stažuotojai, taip pat 541 savanorių. 2015 m MIFA atšventė savo 30-metį ir per šį laikotarpį įgijo pasaulinės lyderės statusą animacijos rinkoje. Beveik 300 projektų buvo pateikti pristatymui į MIFA. 32 projektai atrinkti.

Festivalyje konkuruoja įvairiomis technikomis (kompiuterine, pieštine, plastilinine, lėlių, iškarpų ir kt.) sukurti animaciniai filmai.

Viskas čia žinoma - kas, kur, kaip. Ir vis tiek nelengva rašyti apie festivalį ir Ansi miestelį, su kuriuo metams bėgant užmezgi ameninius santykius. Ansi – mažas miestelis, kamerinis ir intymus, net vandenį čia geriame tiesiai iš fontanų gatvėje.

Ir mano viešbutis tas pats, kuriame aš apsistoju jau apie 35 metus, ištikimai laukia manęs, visi man pavydi kambarėlio jame. Bet vykdamas ten visąlaik jaudinuosi - lyg prieš pasimatymą su nepažįstama gražuole. Židinys, Budos skulpūra, Žoržo Pompidu penktosios respublikos laikų estampai, Maroko stiliaus užuolaidos, ir šeimininkė - tokia maloni: tik man vienam patiki raktą nuo visų patalpų iškart, kaip įrodymą seno prieraišumo ir pasitikėjimo. 

Festivalis vyksta keliuose kino teatruose visame mieste. O šiltais birželio vakarais žiūrovai stebi animacinius filmus didžiuliame ekrane po atviru dangumi, prie ežero esančiame miesto centre, vadinamame Pâquier, taip pat vyksta vakaro projekcijų renginiai. Priklausomai nuo festivalio temos, dideliame ekrane rodomi klasikiniai ar pastarųjų metų filmai. Nuo salės „Bonliex“ iki „L‘Imperial palace“, tradicinės mugės vietos, eina dviračių takas.  Jei iš vieno seanso į kitą atrodo eiti toloka, tai – imi nemokamai  dviratį ir statai jį reikalingoje vietoje. Po filmo peržiūrų minu į MIFA mugę. Keista, bet mane su greituoju dviračiu visi aplenkia. Publika pajaunėjo, ar aš senstelėjau?

Tarptautinėje animacinių filmų mugėje (MIFA) Lietuvos kino centras pristatė lietuvišką  animaciją. Lietuviškas stendas MIFA mugės programoje išsiplėtė ir jau trečią kartą garbingai pristatinėjo  Lietuvos animaciją. Lietuvos stende visiems besidomintiems  buvo teikiama informacija apie veikiančias gamybos įmones bei studijas, animacijos kūrėjus bei jų darbus ir projektus, vyko susitikimai su kino profesionalais. Išleistas lietuvišką animaciją ir jos kūrėjus pristatantis leidinys, kurio skaitmeninę versiją taip pat galima rasti Lietuvos kino centro svetainėje. Kataloge anonsuojamas netgi būsimas naujas mano filmas, kurio siužetas remiasi žydų folkloru, kupinu šurmulio ir jumoro. Užsienio prodiuserius itin domina galimybės dirbti su Lietuvos animatoriais, mugės metu jie ieško potencialių partnerių naujiems ir jau vykdomiems projektams, aktyviai domisi  valstybės finansinės paramos schemomis, mokestinėmis lengvatomis. Naujausios animacijos produkcijos, tarp jos ir lietuviškų animacinių filmų bei projektų, ieško įvairių tarptautinių animacijos filmų festivalių organizatoriai, vaikams skirtų televizijos kanalų atstovai. Daug dėmesio mugėje skiriama profesiniam animatorių rengimui bei tobulinimuisi.

Mugėje dalyvaujantys jaunosios animacijos atstovai čia aktyviai ieško ryšių su animacijos srities profesionalais, galimais partneriais kūrybiniam bendradarbiavimui ir bendrai gamybai, pristato projektus potencialiems pardavimų agentams, platintojams ir rodytojams. Dėstau VDA animacijos  specialybę, džiaugiuosi, kad pastarieji metai Vilniaus dailės akademijos animacijos specialybės auklėtiniams itin reikšmingi. Tarptautinio įvertinimo sulaukė ir trumpi animaciniai filmai „Neeuklidinė geometrija“ (rež. S. Jakaitė, S. Masteikaitė), „Kaltė“ (rež. R. Tomingas).

Mugėje MIFA Europos Komisija ir Europos audiovizualinė observatorija pateikė pirmąją ataskaitą apie animaciją. Annecy animacinių filmų festivalio mugėje MIFA buvo pristatytas Europos Komisijos užsakymu Europos audiovizualinės obervatorijos atliktas tyrimas - „FOCUS ON ANIMATION“. Šiuo leidiniu siekiama pristatyti Europos animacinių filmų ir televizinių darbų gamybos apimtis, platinimą bei sklaidą, o taip pat pateikti bendrą apžvalgą apie animacijos industrijos struktūrą. 2015 MIFA pristatė šalis, kurios labai nusileidžia pajėgumais kitoms, didesnėms; buvo suteikta galimybė pasirodyti Pietų Afrikos, Gruzijos, Indonezijos ir Madagaskaro animacijai.

MIFA knygų parduotuvės kavinėje prie mano staliuko prisėdo mano studijos buvęs bosas iš Izraelio Dudu Šalita. Jis jaudinančiai pozavo bendrai nuotraukai ir kukliai mus pavadino „gražios epochos dinozaurais“. Iš mūsų smagaus pokalbio Dudu ištraukė žurnalistė iš televizijos. Apsikabinome, pamiršta kava vėso puodeliuose. Dar vienas dinozauras atvyko šią vasarą į Ansi. Su seru Richardu Edmundu Williamsu susitikome po 15 metų pauzės. 3 Oskarai,  3 Britų Akademijos apdovanojimai ir 250 kitų tarptautinių prizų. Žilas, stotingas, kaip amerikiečių filmų herojus. Mūsų pirmas susitikimas įvyko seminare saloje, Danijoje. Su maestro, sužinojusiu, kad dirbu pas Jacką Zanderį Niujorke, “Tomo ir Džerio” animatorių, susidraugavome. Tuomet Williamsas paprašė perduoti linkėjimus Džekui ir pakvietė užsukti į svečius Kanadoje, kai Džekas pro šalį prašvilps savo motociklu Harley Davidson. Antrą kartą po 3 metų susitikome jau Niujorke, kur jis pristatinejo savo knygą „The Animator’s Survivals Kit“, tapusią populiariausia visame pasaulyje. Knygą vėliau gavau dovanų ir aš. Ansi festivalyje dėmesys jo personai buvo milžiniškas, dažniausiai anglų animacijos metrą galėjai matyti duodant interviu ar dalijant apdovanojimus. Jis persikėlė iš Kanados į Angliją ir atvežė naują filmą į festivalį, labai meistriškai padarytą - 6min. trukmės “Prologue“. Taip pat nekonkursinėje programoje dalyvavo dar vienas legendinis autorius - režisierius Cordellis Barkeris, 2 kartus nominuotas Oskaro premijai. Mano ir daugelio kitų animatorių mėgiamo filmo „The Cat Came Back (1988)“ autorius. Iki šiol filmas įeina į trijulę pačių juokingiausių animacinių filmų. Naujas jo flmas „If I Was God“ praėjo nepastebėtas, nors pačiam Barkeriui žurnalistai skyrė daug dėmesio. Filmas labai linksmas, kaip ir visa jo kūryba, su humoru žvelgiama vaiko akimis į pasaulį. Neįprasti nauji personažai, nauja 3D tecnologija, gal tai ir nulėme filmo nesėkmę, nors tai, kad filmas nepateko į konkusinę programą, šiaip jau nieko nereiškia. Jokių autoritetų - toks jau tas Ansi festivalis.

Pastovaus dėmesio sulaukia programa „Įvykiai“, joje dalyvauja vien žvaigždės, kurių nerodo konkursas. Metrai, aukštoji lyga. 2015-aisiais tai buvo Disnėjaus studija „Pixars“, kurios neišsenkanti fantazija pakeri. Supratinga publika visada veržiasi į tokius parodymus. Čia visada premjeros, visada ažiotažas. Į salę patekti neįmanoma. Tik joje vyksta gyvas bendravimas, pasakojimas apie kūrybos ir gamybos akimirkas bei paslaptis, pasikeitimas patirtimi – tai, kas paprastam žiūrovui lieka už kadro. Na, ir minėtasis Richardas Williamsas su ilgametražiu filmu „The Thief and the Cobbler“. Šio pusantros valandos filmo istorija nepaprasta. Filmas buvo pradėtas 1964 m. Animaciją darė geriausi to laiko pasaulio animatoriai. Bet ... finansavimo problemos ir mes, galų gale, žiūrėjome nebaigą filmą pagal  „Arabiškų naktų“ pasakas. Tai, ką išvvydome ekrane, buvo žanro viršūnė. Pieštas 2D, bet jokia nauja technologija negali su ja konkuruoti.

Šiemet nekantriai laukėme aštuonių vaidybinių konkursinių  filmų, anksčiau nerodytų Prancūzijoje. Daug dėmesio sulaukė “Minions”, “Inside-Out”, “The Prophet”, “The Thief and the Cobbler”, “Phantom Boy”peržiūros.

Ansi festivalis surengė daug susitikimų su  animacijos asmenybėmis Genndy Tartakovsky, Chris Meledandri, Florencija MIAILHE, Jacques Tardi, Regina Pessoa, Richard Williams, Roger Allers Joan Gratz, Chris Buck, Pierre Coffin, Rich Moore, Byron Howard ir kt.

Festivalyje dalyvavo ir įžymūs herojai SpongeBob, Kempiniukas, Snoopy ir Charlie Brown, Shaun avis, Bobas Stuart ir Kevin ir 3 herojai iš Minions.

Festivalis akcentavo dvi temas.

2015-ieji buvo Ispanijos metai. Daug specialios programos atrinko Carolina López, akcentuodama  projekus, susijusius su pikseliais, pažymint  100 metų Ispanijos animacijai. Visuomenei pristatytos ispanų studijos, konferencijose ir teritorijoje Focus.

Kita tema: Moterys ir animacija. Tai buvo pabrėžta daugelyje specialių programų. Vertinimo komisija, sudaryta išskirtinai  tik iš moterų režisierių, žurnalisčių, prodiuserių ... Regina Pessoa sukūrė plakatą “Annecy 2015”.  Paminėsiu įžymias  moteris animacijoje - Bonnie Arnoldas, Margie Cohn, Julia Pistor, Adina Pittas, Jinko Gotoh ...

Pisipažinsiu - konkursinė šių metų programa dažnai kėlė pesimizmą ir depresiją. Taip norimo „ stebuklingo animacijos pasaulio“ fone kai kurie filmai atrodė lyg niūrūs ir sunkaus būdo paaugliai. Bet visus sutaikė rusų režisierius Konstantinas Bronzitas filmu „Mes negalim gyventi be kosmoso“. Ką jis bandė paaiškinti solidžioms, orioms žiuri damoms angliškai, kai šios jam įteikinėjo pagrindinį konkurso apdovanojimą – “Kristalą”, buvo neaišku, bet damos buvo rimtos Bronzito juokais nenorėjo žavėtis ir nesijuokė. Konstantinas nepasimetė ir toliau parinkinėjo angliškas frazes. Atrodė, kad jis ruošia kalbą “Oskarams”. Jo filmas buvo nominuotas šiam apdovanojimui.

Nors man  asmeniškai šio festivalio prizai kelia keistus jausmus ir abejonių, visgi tenka gerbti žiuri nuomonę.

Per apdovanojimo cermoniją scenoje buvo pilna jaunimo su prizais, visiems neužteko vietos. Jutau jaunystės karštį.  Labai juokinga buvo stebėti pažistamą pagyvenusį armėnų režisierių, kuriam patiko pozuoti bendroje fotosesijoje scenoje. Jis niekaip nerado sau vietos tarp apdovanotųjų. Jei tik nepažinotum jo asmeniškai, galvotum, kad nominantas. Šlovės minutė patinka daugeliui žmonių. Aš ir pats mėgstu pastovėti scenoje.

Festivalio dienotvarkė kaip visad pilna įvykių: nupiešiau 20 šaržų, visi pavyko. Laksčiau po peržiūras, stendus, gėriau koktelius, flirtavau. Kalios dienos pralėkė nepastebimai.

Pilnametražinių filmų kategorijoje „Kristalą“  laimėjo „April and the Extroardinary World“ Prancūzija, Kanada, Belgija. Rež.  F.Ekinci, Ch. Desmares.

„Kristalas“ trumpametražių filmų kategorijoje - rusų režisieriaus Konstantino Bronzito filmas  (“Mi ne mozhem zhit bez kosmosa“) „We Can't Live Without Cosmos“.

Geriausias TV serialas: „Hello World“ Režisierius: E.Serre, Prancūzija.

Reklaminiai filmai  - „Rotary“ Rež. S.Eriyat, Indija.

Studentų filmai  -„My Dad“ Rež. M. Ermitage, Didžioji Britanija.

Žiuri apdovanojimai - ilgametražis filmas „Miss Hokusai“, Japonija, trumpametražis filmas - „The Master“ Rež. Riho Unt, Estija;

Televiziniai filmai - „Fishing“ S.Meltchior, Danija.

Reklaminiai filmai - „Lucy and the Boy“ Rež. Y.Geleyn, Didžioji Britanija.

Studentų kurti filmai - “Edmona“ Rež. N. Gantz, Didžioji Britanija.

Paskutinę festivalio dieną prasidėjęs uždarymo banketas kėlė liūdesį, kad viskas baigiasi. O šiaip viskas kaip ir anksčiau - žavingai. Toks tas festivalis.  

Būsiu kuklus - juk ir aš mėgstu pastovėti scenoje

Vėlyvą praėjusių metų rudenį lankiausi Fredrikstado animacijos festivalyje Norvegijoje. Galima palyginti įspūdžius. Maloniausia visų festivalių dalis susitikimas su kolegomis, bendraminčiais. Į Fredrikstado animacijos festivalį kaip garbės svečiai buvome pakviesti dviese su seru Richardu Williamsu. Ta proga surengiau parodą – apie 40 darbų iš kino, knygų, karikatūrų. Šis festivalis yra pats reikšmingiausias Skandinavijos šalyse. Mane laukė malonus siurprizas – Auksinis Gunnar apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.

Būsiu kuklus ir pacituosiu pranešimą spaudai:

“Auksinis Gunnar apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus už I. Bereznicko įnašą į Šiaurės ir Baltijos šalių animacijos industriją.

"Per oficialią atidarymo ceremoniją Fredrikstado Animacijos Festivalyje 2015 Ilja Bereznickas apdovanotas Auksiniu Gunnar apdovanojimu už viso gyvenimo nuopelnus, už jo įnašą į Skandinavų ir Baltijos animacijos pramonę. Pirmininkė Trine Vallevik Håbjørg apdovanojo I.Bereznicką pabrėždama ir kitas sprendimo priežastis: “festivalio valdybos vardu, mes norėtume pagerbti žmogų, kurio poveikis skandinavų, baltiškam animacijos laukui yra ypatingas. Ilja Bereznickas yra svarbiausias žmogus lietuvių animacijoje, jo karjera animacijos industrijoje tęsiasi daugiau kaip keturis dešimtmečius. Jis yra pripažintas mokytojas ir kūrėjas. Ir ne tik Lietuvoje, jis taip pat dirbo Izraelyje, JAV ir Norvegijoje. Dirbo kaip vadovas, animatorius ir scenaristas Lietuvos Kino studijoje nuo 1985; 2002 jis inicijavo ir tapo animacijos programos vadovas Vilniaus dailės akademijoje. Festivalio valdyba teikia Iljai Bereznickas apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus atsižvelgiant į jo darbą ir pasišventimą animacijos industrijai. Sveikinimai, Ilja.”

Prizas visada pakelia nuotaiką, bet festivalis ir pats savaime patiko man savo dvasia ir koncepcija. Pirmiausiai jis orentuojasi i Skandinavijos ir Baltijos šalių animacinių filmų produkciją. Antra, neturi didelio festivalio sindromo. Viskas labai arti, ramiai gali bendrauti, lengvai sugebėjau peržiūrėti visą programą.

Programa šiek tiek skiriasi nuo Ansi - daugiau filmų iš kaimyninių šalių. Pasisekė susipažinti su Joanna Quinn iš  Didžiosios Britanijos ( 2 Oskarai, Emmys, Baftas, ir 90 kitų apdovanojimų, tame tarpe ir Ansi). Jos filmai - angliškas jumoras, fantastiška judesio dinamika, puiki režisūra - tai tikra šventė animacijoje. Na, ir pagaliau pavyko  normaliai pabendrauti su vis minimu tekste Richardu. Po 15 metų pertraukos  aš vėl Norvegijoj, kur praleidau 2-jus metus su komanda animatorių iš Lietuvos. Po mūsų vizito  daug kas pasikeitė šitoj srityje. Daug studijų, mokyklų, didelė animacijos pramonė. Mūsų darytas pilnametražinis filmas „Gurinas su lapės uodega“ buvo tas filmas, tarsi lūžio momentas po kurio Norvegų animacija pradėjo kilti. Atvirkščiai nei Lietuvoje. Buvo malonu sutikti buvusius bendražygius  iš to legendinio fimo, kuri žiūrejo visa Norvegija po kelis kartus. Ir net dabar gyva tradicija Kalėdinę programą pradėti šiuo filmu - jau 15 metų. Į mano parodos atidarymą atvyko filmo režisierė Nilla Tystad.  Buvo smagu prisiminti darbą kartu, kuriant Norvegijos “animacijos ikoną”.

Pasisekė pažiūrėti filmą, apie kurį daug girdėjau - „The Song of the Sea“ (rež. Toom Moore, Ireland/Liuxemburg/Belgium/France). Ilgametražis filmas, kuris buvo nominuotas “Oskarui” 2015 m. Rekomenduoju pažiūrėti visų amžių žiurovams, ir ne tik todėl, kad filmo komandoje dirbo mano sūnus, bet todėl, kad tai yra fantastiškas savo dizainu, istorija ir režisūra filmas. Jis labai skiriasi nuo tradicinės animacijos produkcijos. Filmą jau galima surati “Youtube”. Jis apkeliavo pasaulį, tik Lietuvoje jo dar nerodo. Iš trumpometražo filmų rekomenduočau estų režiserių Ulo Pikkovo „Tik Tak“, Kasparo Jancio „Piano“- tao tokia “harmsiška istorija”; „Life with Herman H.Rott“, kurį sukūrė C.Lundgren. Dar „Velodrool“ (rež. S.Joon). Sveikinu Estijos komandą, pelniusią daugiausiai prizų.

Gerų filmų tikrai buvo žymiai daugiau, bet visų neimanoma išvardinti. Baigdamas pasakojimą noriu paraginti animatorius iš Lietuvos siųsti filmus į Fredrikstadą, į NORDISK BALTISK festivalį.

Sėkmės,

Ilja Bereznickas

Nuotraukose - su animacijos grandu seru Richardu Williamsu.