Lietuviškų filmų žemėlapis 2020: ką žiūrėsime?

Po įdomių ir turtingų 2019-ųjų, šie metai, atrodo, bus ramesni. Lyg koks atoslūgis. Nemažai filmų dar tik baigiami filmuoti, montuoti, vyksta postprodukcijos darbai. Kiti laukia tarptautinių premjerų ir, jau tapo įprasta, Lietuvos kino ekranuose pasirodys tik apsilankę Kanuose (gerai, bent jau Taline). Tačiau tikrai aišku, kad sulauksime dviejų istorinių filmų, galvą aukštyn kels dokumentika ir intriguos debiutai.

"Vanago portretas", rež. Vytautas V. Landsbergis

„Buvo būtina apginti Adolfo Ramanausko-Vanago garbę“, – taip paprastai sumanymą kurti dokumentinį filmą apie legendinį partizanų vadą aiškina kino režisierius Vytautas V.Landsbergis. 

Apie ką: Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas „Vanago portretas“ pasakoja apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, vieną garsiausių Lietuvos pokario partizanų vadų, miškuose kovojusį su sovietų okupantais, net 11 metų priverstą slapstytis su šeima. Išduotą ir itin žiauriai sovietų nukankintą. Filme bandoma rekonstruoti šio laisvės kovotojo pasaulėjautą, siekiama atskleisti jo dvasios stiprybę ir subtilius asmenybės niuansus, remiantis paties Vanago dienoraščiais ir jo artimųjų atsiminimais. Pirmieji filmą pamatė kino festivalio „Scanorama“ žiūrovai.

Premjera: 2020 m. sausio 12 d. 

Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=sT_8tsBNnlQ

„El Padre Medico“, rež. Vytautas Puidokas

Šešerius metus užtrukusią kelionę į kino ekranus dokumentinis filmas baigė šį rudenį – festivalyje „Nepatogus kinas“. Čia įvyko išankstinė jo premjera, o žiemą režisieriaus debiutas pasieks ir kino teatrų repertuarus.

Apie ką: „El Padre Medico“ pasakos apie misionierių, kunigą, gydytoją, filantropą ir aristokratą Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį (1919-1998), kuris kilus Antrajam pasauliniam karui pabėgo į Lotynų Ameriką, kur išgarsėjo didingais darbais – laivų poliklinikų sistema, edukaciniu radiju, moderniausia džiunglių ligonine, sustabdyta Mačupo viruso epidemija ir tūkstančiais nemokamai išgydytų pacientų. Tačiau filmo kūrėjų pokalbiai su liudininkais atskleidžia tamsiąją kunigo pusę ir pamažu ima griauti siekį papasakoti „Motinos Teresės iš Lietuvos“ istoriją.

„Manėme, kad tai bus įkvepianti istorija. Tačiau eigoje ėmė lįsti vis daugiau kontraversiškų detalių. Turiu pripažinti, pradėdamas kurti šį filmą, galbūt, nebuvau pasiryžęs kalbėti apie tas temas, kurios skleidėsi po truputį“, – po išankstinės premjeros sakė režisierius.

Premjera: 2020 m. vasarį.

Anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=CgniMSi0qW8

„Izaokas“, rež. Jurgis Matulevičius

Ilgiau nei trejus metus kurto Jurgio Matulevičiaus („Anima Animus“, „Tardytojas“) ilgametražio filmo premjera įvyko Talino kino festivalio „Juodosios naktys“ konkursinėje debiutų programoje.

Po premjeros lietuvio filmas buvo pavadintas vienu didžiausių programos siurprizų, o „The Hollywood Reporter“ kino žurnalistas Stephenas Daltonas rašė, jog užtikrintas ir sudėtingas kūrinys nusipelnė didesnės auditorijos nei nišiniai kino festivaliai ir čia pat savo recenzijoje juodai baltą „Izaoko“ pasaulį lygino su Pawelo Pawlikowskio „Šaltu karu“, prisiminė Kafką ir sapniškus Andrejaus Tarkovskio peizažus. 

Apie ką: Pagal Antano Škėmos to paties pavadinimo apysaką sukurta filmas pasakos apie Andrių Gluosnį (Aleksas Kazanavičius), kuris 1941-aisiais metais žiaurių Lietūkio garažo žudynių metu nužudo žydą Izaoką. Kaltė vyrą pasiveja po daugiau nei 20 metų, kai į Lietuvą iš JAV grįžęs jo draugas Gediminas (Dainius Gavenonis) ruošiasi kurti istorinį filmą apie tragiškus Lietūkio garažo įvykius… „Izaokas“ – psichologinė drama apie karo žiaurumo ir praeities traumų pažymėtus dviejų draugų santykius ir meilę tai pačiai moteriai (Severija Janušauskaitė).

Kaip interviu žurnalui „Kinas“ teigė režisierius, šiame filme jis norėjo sukurti pasaulį su savomis taisyklėmis ir principais, o siužetas, pasak jo, yra universalus. Filmo scenarijų Jurgis Matulevičius rašė su režisiere Saule Bliuvaite ir filosofu Nerijumi Mileriu. 

Premjera: 2020 m. pavasarį.

Anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=E_SQQUwQK20

„Pavyzdingas elgesys“, rež. Andrius Mickevičius, Nerijus Milerius

„Pačiais tamsiausiais laikais susidūrus su blogiausiu, mes atrandame tikruosius save ir žmogaus siela nušvinta ryškiausiai. Filmo kūrėjai grakščiai ir kilniai nukėlė mus į unikalią ir netikėtą atpirkimo kelionę“, – tokius žodžius ištarė vieno seniausių pasaulyje Leipcigo kino festivalio  žiuri, pagrindinį prizą – „Auksinį balandį“ – įteikdama „Pavyzdingo elgesio“ kūrėjams.

Tame pačiame festivalyje filmas pelnė dar du – tarpreliginės žiuri ir tarptautinės kritikų federacijos FIPRESCI – prizus, o po kelių savaičių buvo parodytas ir didžiausiame dokumentinių filmų festivalyje Amsterdame (IDFA).

Apie ką: „Pavyzdingas elgesys“ – nusikaltimo, atleidimo ir socialinio teisingumo idėjas nagrinėjanti kūrybinė dokumentika, kurią po režisieriaus Andriaus Mickevičiaus mirties 2017 metais, jo paties valia, užbaigė filosofas Nerijus Milerius. Filme nusikelsime į Lukiškių kalėjimą ir susitiksime su iki gyvos galvos kalinčiais Rimu ir Rolandu. Vyrai gyvena tarsi sustojusiame laike, tačiau nepraranda vilties pasikeisti ir kada nors išeiti į laisvę. Pradžią dokumentikai davė skaudi asmeninė nelaimė – režisierius kalėjimo slenkstį peržengė po to, kai buvo nužudytas jo brolis.

„Nors filmas prasideda nuo asmeninio postūmio [...], bet vėliau jis plečiasi ir pabaigoje tema tampa visiškai universali: kiekvienas gali savęs paklausti – kas skiria mane nuo žmogžudžio?“, – interviu žurnalui „Kinas“ yra sakęs Nerijus Milerius. 

Premjera: 2020 m. pavasarį.

Anonsas: https://vimeo.com/354173099

„Nova Lituania“, rež. Karolis Kaupinis

Pasaulinė premjera Karlovy Varų kino festivalyje. Geriausio filmo apdovanojimas Atėnų kino festivalyje. Pagrindinis prizas Rygos kino festivalyje. Rodymai Kairo, Haifos, Talino festivaliuose. Debiutinis ilgametražis Karolio Kaupinio („Triukšmadarys“, „Budėjimas“) filmas „Nova Lituania“ toliau keliauja po pasaulio festivalius, o pavasarį bus pristatytas ir Lietuvos žiūrovams.  

Jau dabar užsienio kritikai alegorišką ir satyrišką pasakojimą apie tarpukariu gimusią „atsarginės Lietuvos“ idėją giria už režisieriaus įžvalgumą, ironiją ir meistrišką preciziką, o operatorių Simoną Glinskį už nepriekaištingą filmo estetiką. 

Apie ką: „Nova Lituania“ pristatomas kaip netipinis istorinis filmas, kuriame nesiekiama atkurti istorinius įvykius iki smulkiausių detalių, bet leidžiamasi į kūrybines interpretacijas, pasakojant apie geografo Felikso Gruodžio (realiai gyvenusio Kazio Pakšto prototipas) beprotišką idėją – sukurti atsarginę valstybę užjūryje ir taip išgelbėti Lietuvą nuo artėjančios katastrofos. Režisieriaus teigimu, būtent šią tragedijos nuojautą jis ir norėjo perkelti į filmą personažo Gruodžio pavidalu.

Beje, Kazio Pakšto asmenybė tapo pagrindu ir Mariaus Ivaškevičiaus pjesei „Madagaskaras“, kurią teatro scenoje įgyvendino Rimas Tuminas. 

Filme „Nova Lituania“ pagrindinius vaidmenis sukūrė Aleksas Kazanavičius, Vaidotas Martinaitis, Valentinas Masalskis, Rasa Samuolytė, Eglė Gabrėnaitė, Julius Žalakevičius.

Premjera: 2020 m. pavasarį.

Anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=F35czXu3LGU

„Advokatas“, rež. Romas Zabarauskas

Apie ką: Būsimas Romo Zabarausko („Porno melodrama“, „Streikas“, „Nuo Lietuvos nepabėgsi“) filmas pristatomas kaip romantinė drama. Lietuvis advokatas Marius (Eimutis Kvoščiauskas), įsimylį sirų pabėgėlį Ali (Doğaç Yildiz), įstrigusį Belgrade, Serbijoje.

2019 m. rudenį postprodukcijos darbus pradėjęs režisierius daugiau detalių apie filmą neatskleidžia, bet skelbiama, kad tai bus stilingas film-noir stilistikos įkvėptas kūrinys, kuriame bus nagrinėjamos homofobijos, ksenofobijos, tapatybės, privilegijos ir meilės prigimties temos.

Filme taip pat pasirodys rusų aktorė Darya Ekamasova, kurią pernai Lietuvos žiūrovai galėjo pamatyti kino teatruose rodytame Sandanso ir Kanų festivaliuose pristatytame filme „Duokit laisvę“ („Give Me Liberty“, rež. Kirill Mikhanovsky), aktoriai Denisas Kolomyckis, Neringa Bulotaitė. 

Premjera: 2020 m. rugsėjį.

„Pilis“, rež. Lina Lužytė

Antrasis ilgametražis Linos Lužytės („Jau puiku, tik dar šiek tiek“, „Igruški“, „Amžinai kartu“) filmas šiuo metu laukia tarptautinės premjeros. Pasak režisierės, pavadinimo simbolika – akivaizdi: kiekvienas žmogus turi „pilį“, savo svajonę, kurią pasiekus gyvenimas, rodos, tampa rožėmis klotas. Tačiau kartais tos pilys būna pastatytos iš smėlio.

Apie ką: Filmas pasakos apie trylikametę Moniką, jos motiną Jolantą ir senatvine demencija sergančią močiutę, emigravusias ir gyvenančias Airijoje. Kai Jolanta, profesionali pianistė, bet dirbanti žuvies fabrike, pakviečiama pagroti ištaigingoje pilyje, dainininke svajojanti tapti jos dukra ima tikėti, kad šis pasiūlymas gali tapti „laimingu bilietu“ svajonės link. Tačiau kelionė iki jos bus pilna netikėtų vingių

2018 metais baigta filmuoti „Pilis“ yra pirmasis Lietuvos ir Airijos bendros gamybos filmas. Pagrindinius vaidmenis atliks Gabija Jaraminaitė, su kuria režisierė dirba jau trečiame filme, Jūratė Onaitytė, Barbora Bareikytė, Andrei Ciopec, Martyna Peszko.

Premjera: 2020 m. rugpjūčio mėn.

„Tvano nebus“, rež. Marat Sargsyan

Apie ką: Garsus pulkininkas, kuris begalę metų skirtingose šalyse konsultavo, kaip kariauti, dabar atsiduria keistoje padėtyje. Jo gimtinėje prasideda pilietinis karas ir jis tampa vienoje pusėje kariaujančiu pulkininku. Jis yra per daug protingas, kad nesuprastų, jog karą rezga svetimos rankos. Kuo toliau, tuo labiau pulkininkas neranda sau vietos ir svajoja apie kulką, kuri išvaduotų iš viso šito. 

Kaip interviu portalui 15min.lt teigė režisierius Maratas Sargsyanas („Lernavan“, „Tėvas“), pirmasis jo vaidybinis filmas sunkiai tilps į vienos temos ar žanro rėmus, jame nebus nei šalies, nei tautų, tačiau žiūrint bus galima suprasti, jog rodomi ne viduramžiai, o greičiau šiandiena. 

„Kaip kyla karas? Ar galima į šį klausimą atsakyti? Kaip prasidėjo karas Sirijoje? Libijoje? Antrasis pasaulinis karas? Vien dėl Hitlerio? O Pirmasis pasaulinis? To klausiu ir savo filme. [...] Aš nesiūlau vienos tiesos, nes nežinau. Bandau kalbėti apie visai kitą karo pusę“, – interviu žurnalui „Kinas“ yra sakęs kūrėjas. 

Magiškojo realizmo elementų turinčiame filme pagrindinį pulkininko vaidmenį sukūrė Valentinas Masalskis.

Premjera: data kol kas nežinoma.

„Šuolis“, rež. Giedrė Žickytė

Giedrės Žickytės („Kaip mes žaidėme revoliuciją“, „Meistras ir Tatjana“) naujasis dokumentinis filmas buvo pirmasis lietuviškas filmas, 2017 metais gavęs kvietimą į prestižinį „Independent Film Project“ tinklo renginį Niujorke, kuriame viso pasaulio režisieriai pristato dar tik kuriamus savo filmus. Beveik po dviejų metų – 2019 m. pradžioje – filmas buvo baigtas montuoti ir dabar laukia tarptautinės premjeros.

Apie ką: „Šuolis“ pasakos apie 1970 metais laisvės simboliu tapusį lietuvį jūreivį Simą Kudirką, kuris peršoko iš sovietinio laivo į JAV pakrančių apsaugos katerį, paprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Incidentas sulaukė milžiniškos tarptautinės reakcijos, JAV kilo demonstracijos už Kudirką ir Baltijos šalių nepriklausomybę. Galiausiai kalėjime įkalinto S. Kudirkos likimą turėjo spręsti abiejų didžiųjų valstybių – Sovietų Sąjungos ir JAV vadovai. Kaip sako režisierė, „taip prasideda neįtikėtina istorija apie įkalinimą, atradimą, šlovę ir laisvę“.

Filmas kurtas Lietuvoje ir Amerikoje, realiame JAV pakrančių apsaugos laive. Ekrane kaip vienas iš kalbinamų žmonių pasirodys ir buvęs JAV valstybės sekretorius Henry‘is Kissingeris.

Premjera: data kol kas nežinoma.

„Sistema“, rež. Arūnas Eimulis, Tomas Jašinskas

Apie ką: Klaipėdoje gyvenančio ir kuriančio Arūno Eimulio ir Tomo Jašinsko debiutinis ilgo metro filmas pristatomas kaip komedija apie šiandieninę švietimo sistemą, kuri, pasak režisierių, iš esmė nesikeitė daugiau nei 100 metų ir atsilieka nuo šiuolaikinio pasaulio poreikių. 

„Sistema“ pasakos, kaip netikėtai susiklosčius aplinkybėms ir klounui Andriui tapus mokyklos direktoriumi, sujaukiama įprastinė mokyklos tvarka, atskleidžianti tikruosius tiek mokyklos administracijos, tiek vaikų veidus.

2019 metų rudenį dar nebaigta filmo versija buvo parodyta klaipėdiečiams, o šiuo metu kūrėjai ruošiasi nacionalinei premjerai. Pagrindinius vaidmenis atliko aktorė Regina Arbačiauskaitė, Eglė Jackaitė, Edvardas Brazys, Adomas Stančikas ir kt.

Premjera: tiksli data kol kas nežinoma. 

„Švelnūs kariai“, rež. Marija Stonytė

Dar tik kuriamas debiutinis ilgametražis Marijos Stonytės („Paskutinis žmogus, su kuriuo kalbėjau“, „Kelių eismo taisyklės“, „Kalnai kalnai“, „Vienas gyvenimas“) dokumentinis filmas buvo įvertintas kelių tarptautinių kino festivalių specialiose programose, skirtose būsimiems filmams, o šią vasarą režisierė buvo pakviesta į Amsterdamo dokumentinių filmų festivalio (IDFA) organizuojamas kino dirbtuves.

Apie ką: Režisierė pasakos trijų merginų, pasirinkusių savanorišką tarnybą Lietuvos kariuomenėje, istorijas ir kurs jaunos moters, pradedančios savarankišką gyvenimą šių dienų Lietuvoje, portretą. Filme ieškoma atsakymo į klausimą, ką turi išgyventi jauna moteris, kad taptų kariu ne tik kariuomenėje, bet ir savo pačios gyvenime. 

Kūrėja pasakoja, jog savo herojes pradėjo filmuoti prieš trejus metus, kai atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes, Seimas atnaujino 9 mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. „Švelnūs kariai“ – vienas iš Lietuvos kino centro finansuojamų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų filmų.

Premjera: data kol kas nežinoma

„Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“, rež. Linas Mikuta

Apie ką: „Iš Lietuvos išvykau aptašytas. Paryžius mane nušlifavo“, – taip sakė garsus lietuvių skulptorius modernistas Antanas Mončys (1921-1993), kurio gyvenimo istoriją dokumentiniame filme pasakos Linas Mikuta („Šaltos ausys“, „Pietūs Lipovkėje“, „Dzūkijos jautis“).

Kaip teigiama Lietuvos kino centro parengtame kataloge, filme bus rodomas skulptoriaus gyvenimo ir kūrybos kelias, jo santykis su gimtąja žeme Žemaitija bei kūrybine „gimtine“ – Prancūzija. Pasakojama, kad garsiu menininku išeivis iš Lietuvos Paryžiuje netapo. Viena iš priežasčių – atsisakydavo dirbti taip, kaip to norėjo Paryžiaus galerininkai. Jis dirbo stiliumi, kuris didžiąja dalimi buvo nulemtas jo šaknų ir kilmės. Joms kūrėjas liko ištikimas iki pat savo dienų pabaigos. 

Tai bus filmas-kelionė per geografines Lietuvos ir Prancūzijos vietas, kurios labiausiai paveikė Antano Mončio, kaip žmogaus ir menininko, asmenybę. 

Premjera: data kol kas nežinoma.

Filmo ištraukos: https://vimeo.com/202023705

„Žmonės, kuriuos pažįstam“, rež. Tomas Smulkis

Ar šiais metais Lietuvos ekranuose pamatysime ilgai lauktą Tomo Smulkio („Pietys“, „Rojaus beieškant“) ilgametražį debiutą, matyt, priklausys nuo filmo sėkmės tarptautinėje arenoje.

Ilgai brandintame naujame filme, pasak režisieriaus, jį labiausiai domino žmogaus ir miesto santykis: „[Vilnuje] gyvenu nuo pirmųjų studijų metų ir visą šį laiką keliu klausimą, kaip greitai prie šio išorinio – visuomenės ir aplinkos – virsmo gali prisitaikyti pats žmogus? Kas vyksta su mumis, kai viskas aplink kinta greičiau nei mes patys“.

Apie ką: Dramos centre bus trys Vilniaus gyventojai, vienu ir tuo pačiu metu atsidūrę lemtingų asmeninių sprendimų akivaizdoje. Goda (aktorė Gabija Jaraminaitė)  po prieš dešimtmetį patirtos traumos mokosi atrasti ryšį su kitu žmogumi. Justė (Milda Noreikaitė), visą laiką gyvenusi kitų suplanuotą gyvenimą, pagaliau turi priimti sprendimą pati. O Vytas (Arūnas Sakauskas) po dvidešimties metų santuokos palieka šeimą, nedrįsdamas įvardinti tikrosios skyrybų priežasties.

Taip pat filme pasirodys Jolanta Dapkūnaitė, Indrė Patkauskaitė, Juozas Budraitis, Paulius Markevičius. Tai bus pirmas ilgametražis debiutas opratoriui Vytautui Plukui ir scenarijaus bendraautorei Birutei Kapustinskaitei.

Premjera: data kol kas nežinoma.

„Dainos lapei“, rež. Kristijonas Vildžiūnas

Šiais metais turėtų būti užbaigtas ir naujasis Kristijono Vildžiūno („Nuomos sutartis“, „Aš esi tu“, „Kai apkabinsiu tave“, „Senekos diena“) filmas „Dainos lapei“, nors lietuviškoji premjera, panašu, gali nusikelti į 2021-uosius. 

Apie ką: Filmas pristatomas kaip Orfėjo ir Euridikės mito parafrazė. Veiksmas vyks pagrindinio veikėjo – roko dainininko Dainiaus – sapnuose, kurie susipina su postsovietiniame letarge skendinčios provincijos realybe. Po mylimosios mirties pagrindinis veikėjas užsisklendžia vienatvėje pelkių apsuptame nuošaliame vienkemyje. Trokšdamas pasimatyti su mylimąja, jis mokosi sapnaregystės meno. Dainiui padeda berniukas, kurį vyras gelbsti nuo vietinių degtindarių išnaudojimo...

Skelbiama, kad „Dainose lapei“ skambės naujausios paties Kristijono Vildžiūno, legendinės roko grupės „Šiaurės kryptis“ vokalisto, dainos. 

Premjera: data kol kas nežinoma.

„Būsiu su tavim“, rež. Virginija Vareikytė, Maximilien Dejoie

Apie ką: Prieš penkerius metus pristatę dokumentinį filmą apie su KGB susidūrusius lietuvius „Aš už tave pakalbėsiu“, šį kartą režisierių duetas vėl imasi nelengvos temos.

Naujas dokumentinis filmas pasakos apie dvi moteris – psichologę ir policininkę, kurios keliauja po gimtojo Lietuvos miestelio apylinkes, norėdamos pasiekti ten gyvenančius vyresnio amžiaus žmones, kuriems kyla minčių apie savižudybę. Kaip rašoma Lietuvos kino centro kataloge, „jos bando išgelbėti savo šalį nuo dar nematyto masto savižudybių epidemijos“.

Premjera: data kol kas nežinoma.

 

Titulinėje nuotraukoje - rež. Karolio Kaupinio filmo "Nova Lituania" kadras.