Dar kartą apie filmą. Tapybos šeimininkai („Kaimiečiai“)
2018 m. „Kino pavasaryje“ pasirodė neįtikėtinas filmas „Jūsų Vincentas“, kuris visas - visos 95 minutės - yra pilnai nutapytas. Tai buvo pirmas tokio tipo filmas, tad natūralu, jog jis tais metais buvo išrinktas žiūroviškiausiu filmu, o pasaulio kontekste jis irgi buvo tikra sensacija. Tad nestebina, jog 2024 metų „Kino pavasaryje“ parodytame antrame režisierių DK ir Hugo Welchmanų darbe „Valstiečiai“ irgi taikoma panaši technika – aliejiniais dažais tapoma ant gyvo veiksmo kadrų. 40 000 aliejinių paveikslų (tai reiškia maždaug po šešis kadrus kiekvienai filmuotos medžiagos sekundei), po penkias valandas vienam paveikslui, štai tiek teko padirbėti prodiuserės Agnės Adomėnės suburtai tapytojų komandai, kurios darbus šiuo metu galima įsigyti kaip meno kūrinius.
Filmo „Kaimiečiai“ siužetas sukasi aplink Jagną (Kamila Urzedowska), nepaprasto grožio valstietę, kurią vietiniai gyventojai vadina „gražiausia kaimo merga“. Pavydėdamos jos grožio ir todėl, kad ji traukia kiekvieno geidulingo vyro dėmesį, moterys dažnai mala liežuviais, jog auksaplaukė yra pasileidėlė. Į Jagną įsižiūri ir Antekas (Robert Gulaczyk), vyriausiojo kaimo ūkininko sūnus, kuris jau turi šeimą - žmoną Hanką (Sonia Mietielica) ir vaikų. Anteko tėtis našlys Maciejus (Miroslavas Baka) yra turtingiausias žmogus kaime, bet atsisako perduoti bet kokią didesnę dalį žemių savo vaikams, o sūnus dėl tokio jo sprendimo ir savojo likimo nerimsta, piktinasi. Šeima konfliktuoja, o Maciejus pasiperša Jagnai. Pragmatiška Jagnos motina (Ewa Kasprzyk), palaikoma nuolat visur savo nosis kišančių, apkalbomis gyvenančių kaimo moterų, sutinka, kad iškiliausias vyras turi vesti gražiausią merginą, ir susitaria, jog visi žemės plotai turi būti užrašyti jos dukrai. Jagna, nors ir susitikinėja su Anteku, jaučia jam stiprius jausmus, visgi susitaiko su situacija ir išteka už mylimojo tėvo. Jos naujasis vyras perduoda savo šešis geriausius žemės akrus, dar labiau supykdydamas Anteką, kuris su šeima palieka tėvo ūkį. Jis smerkia Hankos „gėdingą“ elgesį priimant labdarą iš tėvo, kad pamaitintų jų badaujančius vaikus; netrukus Antekas vėl ima susitikinėti su Jagna, Maciejus tai sužino. Galiausiai pasklinda kalbos apie žmonos neištikimybę savo ponui ir tai galiausiai priveda prie tragiško merginos likimo.
Režisieriai remiasi Nobelio premijos laureato Władysławo Reymonto to paties pavadinimo romanu ir siekia jį perteikti tapybos technika. Naudojant rotoskopo techniką ir aliejinę tapybą, vaizdingi kaimo aprašymai atgyja ir yra įvaizdinti realizmo stiliumi. Tikrieji meno gerbėjai atpažins asociacijas, net nuorodas į tokius garsius darbus, kaip Johanneso Vermeerio „The Girl with a Pearl Earring“, Harry Brighto „White Storks“, Józefo Chełmońskio „Indian Summer“. Animacija yra įkvėpta realistinių paveikslų, kuriuos režisieriai naudoja, kad atskleistų dramatišką sezonų pasikeitimo motyvą, kuris lydi kaimo gyvenimo ypatumus, konfliktus, tarpusavio santykius, neištikimybę ir turtą. Filmu įamžinamas kaimo ir gamtos santykis, jo grožis, kurio gausu ir Lietuvos literatūroje.
Animacija šiame filme gyvesnė nei bet kada anksčiau. Net patys menkiausi vaizdai tampa nepaprastai svarbūs dėl unikalaus kūrybinio proceso. Kadangi viskas buvo gyvai suvaidinta ir tik po to nutapyta, žmogus atrodo neįtikėtinai gyvas. Mažiausi gestai, charakterio bruožai ir judesiai yra įamžinami, tuo tarpu CGI tai dažnai palieka nuošalyje. Veikėjai ne tik šiaip egzistuoja, bet ir gyvena savo gyvenimą. Tad sunkus ir ilgas realistinis tapybos procesas tampa naudingas, nes pasinėrus į siužeto ir veiksmo liniją, kartais net pamiršti, kad žiūri animaciją. Teiginys, jog animacija skirta tik vaikams, išreiškia stereotipinį požiūrį į šią kino kūrybos sritį, ir šis filmas jį visiškai paneigia.
XIX amžiaus pabaigos Lenkijos kaimas yra apkalbų ir besitęsiančių vaidų židinys, kurį vienija pasididžiavimas, tradicijos ir giliai įsišaknijęs patriarchatas. Folkloro muzika, nuostabūs kostiumai ir šokiai yra dar vienas ypatingas filmo komponentas. Įdomu, jog „Kaimiečių“ kompozitorius yra reperis (Lukasz Rostkowski), kuris atliko neįtikėtiną darbą panaudojęs jau seniai parašytus kūrinius, kurių autoriai nežinomi. Kaimo vestuvės, dramatiški veikėjų išgyvenimai ir laiko svarba įgauna gylį užburiančių melodijų dėka. Jagnos vestuvių šokių scena pasakoja istoriją per šventės atmosferą: pasirinkimo neturėjimas, meilė, aistra, išdavystė ir klasta.
„Kaimiečiai“ – tai ne tik pasakojimas apie kaimo gyvenimą ir jame slypinčias intrigas, bet ir meditacija apie meną, gyvenimą ir laiką. Tai įkvėpimas ir raginimas atsiverti pasauliui, kuris yra pilnas spalvų, emocijų ir gyvenimo patirties. Filmas kviečia unikaliai animacijos patirčiai, kai tikrovė ir paveikslas susilieja į viena.
