„Ta, kuri žino“ – estetiškas stiprus bei jautrus debiutas
„Sidabrine gerve“ už geriausią metų animacinį filmą apdovanota „Ta, kuri žino“ yra debiutinis Eglės Davidavičės trumpametražis filmas (prodiuserė Agnė Adomėnė, ko-prodiuseriai Delphine Schmit ir Raphaelle Simavonian (Prancūzija)), kuriame autorė rodo stiprią estetikos pajautą bei gebėjimą šviežiai bei jautriai prieiti prie temų, kuriose yra labai sunku pasakyti kažką naujo. Ilgas konsultantų sąrašas filmo pabaigos kredituose taip pat sufleruoja apie režisierės asmeninį brandumą bei gebėjimą kompensuoti savo dar sąlyginai trumpą profesinę patirtį išnaudojant labiau patyrusių kūrėjų patarimus. Rezultatas – įtraukiantis ir neprailgstantis animacinis kūrinys, kuris nepadarytų gėdos ir labiau patyrusiam animacijos kūrėjui.
Pats filmo pasakojimas yra elegantiškai nesudėtingas – jauna drovi mergina atvyksta į baseiną plaukimo treniruotei. Tačiau ji negali atsipalaiduoti galvodama apie savo (protagonistės akimis) netobulą kūną. Visgi patirti fantasmagoriniai nuotykiai baseine leidžia jai pažvelgti į moters kūną naujai ir atrasti harmoniją su juo.
Šią paprastą istoriją į visai kitą lygmenį pakelia animacinis išpildymas – estetiškai stiprus, puikiai animuotas ir demonstruojantis labai gerą montavimo ritmą. Atskirai noriu labai pagirti 2D animatorius, kurie išgavo iš tiesų labai aukšto lygio animaciją, kai visi personažai juda ypatingai gyvybingai bei plastiškai. Galiausiai, labai džiugu matyti, kad animacijoje moterų personažams pavaizduoti yra pasitelkiami įvairių formų sprendimai. Sprendimas, kuris, deja, vis dar yra problematiškai retas kai kalbama apie vakarietiškus animacinius kino bei TV serialus.
Atskirai būtina aptarti animacijoje naudojamą aseksualaus moteriško nuogumo estetinį sprendimą. Trumpai – tai tikriausiai pirmasis lietuviškas animacinis kūrinys, kuris taip sėkmingai išnaudojo medijos suteikiamas galimybes papasakoti apie moters ir jos kūno santykį visiškai apeinant bet kokį erotinį elementą. Kitaip sakant, estetiniai sprendimai yra ypatingai sėkmingi vaizduojant moterišką kūną animacijos išraiškoje, visiškai apeinant poreikį naudoti vyriško žvilgsnio (angl. male gaze) motyvus.
Apibendrinant šį filmą būtina pastebėti, kad „Ta, kuri žino“ sėkmingai rodo, jog režisierė geba jautriai prieiti prie pasirinktos temos ir sėkmingai pateikti ją išnaudojant visas animacijos (ypatingai tradicinės animacijos technikos) suteikiamas pasakojimo galimybes.
