Ukmergiškiai ištikimi kinui

"Disputo" diplomai - aktyviausiems

Vakar Ukmergėje vyko diskusinio kino klubo „Disputas“ 20-mečio šventė, kurioje apsilankė ne tik vietiniai kino entuziastai, tačiau ir buvusieji klubo nariai iš kitų Lietuvos miestų.

 

„Disputas“ – unikalus reiškinys, nes kino klubai respublikoje šen bei ten kuriasi, tačiau išlieka neilgam. Nuo 1985 metų ukmergiškių iniciatyva susibūrę žmonės patyrė ir šviesesnių akimirkų, ir pertraukų, tačiau 20-25 nariai, sudarantys klubo branduolį, tebėra aktyvūs ir šiandien. Per tą laiką užaugo jaunoji klubininkų karta, taigi į susitikimus ateina jau ir suaugę pirmųjų entuziastų vaikai. Ištikimiausi „Disputo“ lankytojai bei renginių organizatoriai – įvairių metų jo prezidentai Natalija Kovarskienė, Kazimieras Mačėnas, Romas Klivis.

 

Patys klubo nariai, prisimindami pradžią, šypsosi, kad jų sambūris reiškė „indų filmų žiūrėjimo pasekmę“: mieste tuomet dar buvo 3 kino teatrai (šiandien – nė vieno, ir klubas funkcionuoja Ukmergės Kultūros rūmuose), tačiau garsesnį filmą išvysti buvo beveik neįmanoma, tam tekdavo ieškoti savų klaidžių kelių. Dėmesys kinui kaip menui čia buvo toks intensyvus, kad viena klubo narė, iki šiol tebelankanti renginius, baigusi studijas, net paskyrimą į Ukmergę paėmė dėl girdėtų gandų apie „Disputą“.

 

Be tradicinės formos – reto nekomercinio filmo peržiūros su išankstiniu pristatymu ir aptarimu, ginču po seanso – „Dispute“ vyko ir stambesni renginiai: vengrų, prancūzų kino dienos, Aukštaitijos regiono kino mėgėjų festivalis, Ukmergę aplankė ir Vilniuje savo kelią pradėjęs festivalis „Trispalvis kinas“. Tarp gausių klubo svečių – žinomi lietuvių kinematografininkai Algimantas Puipa, Česlovas ir Audrius Stoniai, iš šio miesto kilęs Audrius Juzėnas, Algimantas Maceina, Artūras Raila, Evaldas Jansas, Skirmantas Valiulis, Davidas Ellis iš Londono, vokiečių dokumentininkė Anna Tetzlaf, kiti.

 

Vakar vykusiame jubiliejiniame renginyje kino kritikas Saulius Macaitis, čia vadinamas „krikštatėviu“ (nuo jo komentuotos Ingmaro Bergmano „Žemuogių pievelės“ kažkada viskas ir prasidėjo), papasakojo apie šiuolaikinį Azijos šalių kiną, o jo šneką iliustravo ekranas.

 

Ištikimi tradicijai ukmergiškiai linksmai atšventė 20-metį, stengdamiesi, kad šventinis vakarėlis irgi visaip sietųsi su kinu. Aktyviausiems nariams bei pagalbininkams išdalyti vietiniai „Oskarai“, kurių diplomuose įrašytas filmo pavadinimas atitiko konkretaus asmens veiklą („Chrustaliovai, mašiną!“ atiteko padedančiam dėl transporto, „Krikštatėvis“ – aišku, kritikui, „Veronikos Fos ilgesys“ – lyrinių interesų klubininkei ir t.t.). Besilinksminantieji spėliojo karnavalo dalyvių kostiumų ištakas: paaiškėjo, kad vakare dalyvauja „Amelija iš Monmartro“, „Titaniko“ herojė, „Baltosios dykumos saulės“ vyrai rytiečiai, net profesionaliai (autorė – dailininkė!) atkurta „Pelenės“ vyresnioji duktė su žavingu vaisių natiurmortu ant skrybėlės. Ir karaokės dainos parinktos iš žinomų filmų; populiariausia buvo „Briliantinės rankos“ dainelė apie zuikius. Linksmame aukcione siūlyti specialūs jubiliejiniai „Disputo“ marškinėliai.

 

Sako, šiuo metu panašus ir vis dėlto specifinis klubas formuojasi Palangoje. Galbūt kino klubų veikla bandys bent kiek kompensuoti Lietuvoje įsivyravusią negerą kino teatrų naikinimo tradiciją, propaguos tą retai sutinkamą originalųjį kiną, kuris dabar paprasčiausiai pradingsta vyraujančiuose komercinės krypties repertuaruose.