Kanai plojo Šarūnui Bartui ir lietuviškam filmui

Radikaliai besikeičiant oro sąlygoms Kanuose įvyko lietuvių režisieriaus Šarūno Barto dramos "Septyni nematomi žmonės" pasaulinė premjera. Prieš rytinį seansą spaudos atstovams Prancūzijos Rivjeroje švietė saulė, o oficialaus vakarinio seanso proga čia jau pliaupė lietus. Nepaisant to, viešbučio "Noga Hilton" kino salė abu kartus buvo beveik užpildyta. Tą vakarą tarp žiūrovų buvo ir Lietuvos kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas, kuris dalyvauja Europos dienos Kanų festivalyje renginiuose, bet vis dėlto rado laiko lietuviškam filmui ypač turiningai suplanuotoje dienotvarkėje.

 

"Labas vakaras. Man labai malonu, kad šį vakarą čia atėjote. Linkiu geros peržiūros", - prieš oficialų seansą ant scenos kalbėjo Šarūnas Bartas, kuris buvo kaip visuomet konkretus. "Septyni nematomi žmonės" yra šiek tiek kitoks, nei ankstesni Šarūno Barto filmai. Rusų kalba įgarsintoje, Kryme nufilmuotoje ir 800 tūkst. eurų kainavusioje dramoje yra žymiai daugiau dialogų ir net juodo humoro, o pabaigoje netrūksta grafinio žiaurumo.

 

Stiprų psichologinį pagrindą turinčioje juostoje pasakojama apie keturis vyrus, dvi moteris ir mergaitę, kurie mėgina desperatiškai pakeisti nelaimingai susiklosčiusį gyvenimą. Pirmoji filmo dalis yra labai lėta ir pasižymi minimaliu dialogų kiekiu, todėl jau po 30 minučių kai kurie žmonės pradėjo išėjinėti iš salės. Antrąją valandą herojų dialoguose atsiranda daug keiksmažodžių, bet dauguma auditorijos jų greičiausiai nesuprato, nes ne viską įmanoma teisingai išversti į anglų ar prancūzų kalbą. Geriausia ir įsimintiniausia filmo scena - tai ilgas vakarėlis su nesibaigiančiomis išgertuvėmis, melodingomis užstalės dainomis ir kruvinomis muštynėmis.

 

Spaudos seanso metu plojimų nebuvo, bet vakare "Noga Hilton" didžioji salė aidėjo nuo ovacijų gausos lietuviškam filmui. "Kiekvienas žiūrovas gali priimti ir įvertinti filmą skirtingai, bet jis visuomet bus teisus. Man atrodo labai natūralu, kai vienam žmogui kūrinys patinka, o kitam - ne", - aiškino Šarūnas Bartas, kuris per susitikimą su žiūrovais daugelį klausimų atsakinėjo trumpais žodžiais "Galbūt" ir "Nežinau", bet tuo pačiu nevengė platesnių paaiškinimų. "Negaliu pasakyti, kad filme norėjau parodyti Komunizmo rėžimo palikimą žmonių likimams, bet sutinku, kad daugelis iki šiol jaučia Stalino politikos pasekmes. Manau, kad kai kurių kitų šalių žmonės panašiai gyvena, tad mano filmo veiksmas galėtų vystytis ir kitoje aplinkoje. Galbūt ne visi sutiks su tokia nuomone, bet dabar mes visi gyvename absoliučiame chaose".

 

Šarūnas Bartas atviravo, kad nėra labai patenkintas galutiniu rezultatu, bet kartu pasidžiaugė, kad pagaliau pavyko užbaigti filmą. Kūrybinis procesas užtruko kaip niekad ilgai - net 5 metus. "Dar niekuomet per mano karjerą nebuvo tokio etapo, kad šitaip nesisektų. Mums trukdė stichinės nelaimės, o be to teko susidurti su kitomis nenumatytomis problemomis, išmesti didelę dalį jau nufilmuotos medžiagos ir viską pradėti iš naujo", - teigė Šarūnas Bartas. Dramos "Septyni nematomi žmonės" idėją jis pradėjo įgyvendinti po 2000-ųjų Venecijos kino festivalio, kurio konkursinėje programoje dalyvavo ankstesnis kūrinys "Laisvė". Filmavimo darbai prasidėjo 2003-ųjų rugpjūtį ir buvo užbaigti likus kelioms savaitėms iki 58-ojo Kanų festivalio.

 

Pagal pradinį sumanymą vaidmenis filme turėjo atlikti pats Šarūnas Bartas, teatro režisierius Eimuntas Nekrošius ir aktorė Viktorija Kuodytė. Įdomu, kad būtent šios pavardės buvo nurodytos leidinyje "Screen International" išspausdintame gegužės 17 d. repertuare. O iš tiesų pagrindinius vaidmenis atlieka rusų kilmės aktoriai Dmitrijus Podnozovas, Rita Klein, Igoris Cygankovas ir kiti. "Trys iš jų buvo tikri profesionalai, dar keli žmonės turėjo supratimą apie filmavimą, o visi kiti su tuo susidūrė pirmą kartą. Tačiau su kiekvienu žmogumi reikia kalbėtis asmeniškai, kad sulauktum reikiamo rezultato", - pasakojo Šarūnas Bartas. Jo filme buvo įmanoma atpažinti daug Vulkanovkos gyventojų veidų, kuriuos jau galėjome matyti Giedrės Beinoriūtės dokumentinėje juostoje "Vulkanovka. Po didžiojo kino".

 

Pasirinkimas

Venecijos kino "Bienalė" vėl gi siūlė Šarūnui Bartui surengti naujausio filmo premjerą konkursinėje programoje, bet lietuvis nusprendė išbandyti laimę Kanuose. Iš pradžių juosta "Septyni nematomi žmonės" buvo pasiūlyta oficialios programos atrankos komisija, tačiau jai vadovaujantis ekscentriškasis Thierry Fremaux atsisakė įtraukti lietuvišką filmą, kurį mielai priglaudė "Dvi režisierių savaitės". "Aš galėjau rinktis - Kanus arba Veneciją, bet jau nenorėjau ilgiau laukti, nes reikėjo pagaliau parodyti savo filmą", - aiškino Šarūnas Bartas.

 

Lietuvių kūrėjas neneigia, kad "Septyni nematomi žmonės" galėjo nepatekti į oficialią programą dėl Thierry Fremaux ir prodiuserio Paolo Branco praėjusių metų konflikto, kai jie savo santykius aiškinosi per svarbiausius spaudos leidinius (tą kartą iš programos skandalingai buvo išmesta portugalo prodiusuota šokiruojanti drama "Mano mama"). "Žinau, kad Thierry Fremaux dažnai keičia savo sprendimus, o šiais metais visi keturi Paolo Branco filmai Kanuose rodomi kitose programose".   

 

Kvietimas dalyvauti programoje "Dvi režisierių savaitės" yra didžiulis pripažinimas lietuvių režisieriui, kadangi joje savo filmus anksčiau rodė Martinas Scorsese, Jimas Jarmuschas, Werneris Herzogas, Takeshi Kitano, Michaelis Haneke ir netgi George'as Lucas.

 

Šarūnas Bartas pagrįstai tikisi, kad dramos "Septyni nematomi žmonės" tolesnis kelias ves į Toronto kino festivalį, kuris vyksta rugsėjo pradžioje ir kiekvienais metais vis didina savo prestižą. "Toronte buvo rodomi visi ankstesni mano filmai, bet pačiam dar neteko ten dalyvauti", - prisiminė lietuvis, atsisakęs suteiktos galimybės žengti įžymiuoju Kanų raudonuoju kilimu, nes šis procesas jam visiškai neįdomus. Jam taip pat labai nepatinka žiūrėti filmus, nes tam dažniausiai pritrūksta laiko. "Kanų festivalis yra labai darbinis. Čia yra jūra, saulė ir palmės, todėl į Kanus atvažiuoja tiek daug žmonių. Tikiuosi, kad filmas bus parduotas bent keliomis šalims, kurios anksčiau domėjosi mano kūriniais". 

 

Bet lietuvių režisierius jau mąsto apie naująjį kūrinį, kurio filmavimas turėtų prasidėti galbūt dar šiais metais. "Šį kartą planuoju tradiciškai suspėti per du metus", - optimistiškai kalbėjo Šarūnas Bartas.