Lietuviškų filmų premjeros Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje
2005 spalio 30 d.
Festivalio rengėjai didžiuojasi galėdami pristatyti naujus Lietuvoje ir už jos ribų pagarsėjusių kūrėjų filmus – Inesos Kurklietytės “Kristiną Kristuje”, Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių “Horizontus arba gyvenimą luvruose”, Algirdo Tarvydo sukurtą žymaus lietuvių dokumentininko Petro Abukevičiaus portretą “Visos mintys iš vienos galvos”, Ramunės Kudzmanaitės ir Rimo Morkūno “Už devynių jūrų”. Bus prisiminti ir per metus nuo praėjusio festivalio pasirodžiusius lietuvių dokumentinius filmus.
Festivalį atidarys filmas “Kristina Kristuje” (Idėjos autorė: Dalia Gudavičiūtė; scenarijaus autorės: Zita Čepaitė, Dalia Gudavičiūtė; režisierė: Inesa Kurklietyte; ekspertė: Margarita Jankauskaitė; prodiuserės:Teresa Zibolienė, Virginija Aleksejūnaitė; pagaminta: Lygių galimybių plėtros centras, LRT, 2005, 21 min 50 sek.). Ar moteris gali tapti kunige? Protestantiškuose Vakarų Europos kraštuose tai jau seniai tapo norma, nieko nestebina net moterys vyskupės. Tačiau katalikiškoje Lietuvoje patriarchališkas mentalitetas net ir protestantėms tampa neįveikiama kliūtimi. Filmas pasakoja apie Kristiną, kuri baigė teologijos studijas Oksforde, kad taptų kunige ir galėtų tarnauti bažnyčiai. Ji kartu su bendraminčiais atkūrė Vilniaus evangelikų liuteronų parapiją, subūrė bendruomenę ir puoselėja ją. Bet Kristina gali būti tik kunigo padėjėja. Ji neturi teisės administruoti sakramentus, nes ji yra moteris. Parapijiečiai kelis kartus kreipėsi į bažnyčios Konsistoriją ir į vyskupą, prašydami įšventinti Kristiną į kuniges, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Praėjus dešimčiai metų po Kristinos studijų, padėtis Lietuvoje nepasikeitė – įteisinta moterų tarnystė vis dar lieka tabu. Tačiau Kristina išlieka dvasinė bendruomenės vadovė, palaiko ir skatina kitus neišsižadėti pašaukimo.
Festivalį uždarys filmas “Horizontai arba gyvenimas luvruose” (Režisieriai: Diana Matuzevičienė, Kornelijus Matuzevičius; operatorius: Kornelijus Matuzevičius; garsas : Viktoras Juzonis; prodiuseris : Kęstutis Petrulis; pagaminta : “Studija 2000 “, 2005, 27 min.). Ar lieka laiko žmogui, pasinėrusiam į kasdienius rūpesčius, atsakyti savo paties iškeltą klausimą : “ Kam tu gyveni šioje žemėje ir ką tu turi padaryti?..”
Premjera “Visos mintys - iš vienos galvos” (Scenarijus:Leonardas Grudzinskas, Algirdas Tarvydas; režisierius, operatorius: Algirdas Tarvydas;garsas: Viktoras Juzonis; montažas: Vida Misiūnienė; prodiuserė: Birutė Meržvinskienė; pagaminta: Algirdo Tarvydo studija; 2005, 30 min.). Filmo herojus - kino režisierius ir operatorius Petras Abukevičius. Jis filmavo laukinį miškų, stepių, tundros gyvenimą. P. Abukevičius sakydavo, jog vilkai, kaip ir visi žvėrys, medžiai, žuvys, paukščiai (o gal ir daiktai) jaučia mūsų mintis ir žino, kas ateina su šautuvu, o kas - su kamera; kas ateina – nekęsdamas, o kas – mylėdamas”. Toks požiūris į gamtą ir yra pagrindinė filmo idėja.
Premjera “Už devynių jūrų” (Scenarijaus autorė, režisierė: Ramunė Kudzmanaitė; režisierius ir operatorius: Rimas Morkūnas; montažas: Herbertas Alksnevičius; pagaminta:”Fluxus Linea”, 2005, 30 min.). Filmas apie vienišą, seną moterį, gyvenančią keistos nuojautos išsipildymo laukimu. Jos dienos panašios viena į kitą - pusryčiai, televizorius, kraujo spaudimo matuoklis. Net Kalėdos - su tokia pat vieniša pensininke kaimyne ankštame tarybinio penkiaaukščio butelyje. Bet vieną dieną išsipildo tai, ko ji bijojo labiausiai: gyvenimas ant lovoje, kai negali pats pasiversti ant šono. Įjungtas televizorius ir toliau guodžia senutę rodydamas Holivudo ir
Lietuvos žvaigždžių pasiekimus.
Taip pat bus rodomi lietuviški dokumentiniai filmai: “Vulkanovka. Po didžiojo kino” (Scenarijaus autorė ir režisierė: Giedrė Beinoriūtė; operatorius: Audrius Kemežys, garso režisierius: Algimantas A. Apanavičius, Prodiuseris: Valdas Navasaitis; pagaminta: ”VG studio”, 2005, 50 min.).Tolimą ir civilizacijos apleistą Vulkanovkos kaimą aplankė “didysis kinas”.Čia dvejus metus buvo filmuojamas Šarūno Barto vaidybinis filmas “Septyni nematomi žmonės”. Dauguma vietinių gyventojų tapo šio proceso dalyviais. Bet “didysis kinas” išvažiavo. Jie – liko…Sveiki atvykę į Vulkanovką!
“Šalia jūsų” (Režisierius: Algimantas Maceina, operatorius: Algimantas Mikutėnas, montažas: Kęstutis Zauras; prodiuseris: Algirdas Petrulis; pagaminta: “ Studija 2000 “, 2005, 25 min.). "Tai ne sapnas, o mūsų pavargusio kaimo gyvenimas, tai mano bendraamžių ir tėvų grimasos...", - sako fotomenininkas Rimaldas Vikšraitis, pas kurį į kaimą atvyksta filmavimo grupė.
“Dviese ant tilto” (Režisieriai /Directors : Valdas Navasaitis, Marius Ivaškevičius; scenarijaus autorius: Marius Ivaškevičius; operatorius: Dmitrijus Gribanovas, Audrius Kemežys; prodiuseris: Valdas Navasaitis; pagaminta : “ VG studio”, 2004, 25 min.). Vienas seniausiai statytų tiltų per Nerį Vilniuje buvo kapitališkai suremontuotas 1952 metais. Ta proga keturiuose jo kampuose įkurdintos keturios skulptūrų kompozicijos, atitinkančios sovietinio realizmo kanonus ir iliustruojančios kertinius sovietinės ideologijos simbolius: kareiviai, mokslininkai, žemdirbiai ir darbininkai. Šiandien skulptūros vėl pateko į visuomenės dėmesio centrą dėl... gėjų. Ilgai ieškoję savo simbolio Vilniaus mieste, jie nusprendė, kad labiausiai atitinkantis jų pasaulėjautą monumentas – „Du darbininkai“.
“Niujorkas – mano šuo” (Režisierius: Vytautas V. Landsbergis; operatorius: Vytautas V. Landsbergis; montažas : Kristijonas Kupčinskas; pagaminta: “ A Propos “, 2004, 28 min.).Linksmas pasivaikščiojimas su Jonu Meku po Niujorką po režisieriaus avangardininko Jono Meko mėgstamas Manhattano kavines, nuotaikingi pokalbiai bei “fluxiniai” žaidimai jo namuose Brodvėjuje, darbovietėje “Anthology Film Archives”.
“Tas, kurio nėra” (Scenarijus: Audrius Stonys; režisierius:Audrius Stonys; operatorius: Vladas Naudžius; montažas: Gintas Smilga; prodiuseris: Arūnas Stoškus; pagaminta: “Litnek”, 2004, 45 min.).Pasaulinė šio filmo premjera 2004 –ųjų lapkritį įvyko Tarptautiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje. Tai pasakojimas apie teatro ir kino režisierių Augustiną Baltrušaitį. Didžiają savo kūrybinio gyvenimo dalį praleidęs tuometiniame Leningrade, sukūręs populiarių filmų (“Inkasatoriaus krepšys” ir kt.), dabar visų užmirštas jis leidžia savo dienas Lietuvoje, viename senelių pensionate. Žurnalo “Kinas” puslapiuose pristatydamas filmą režisierius rašė: “Utena. Pensionatas. Užmirštų žmonių namai. Žodis “užmiršti” ir “mirti” turi tą pačią šaknį. Kaip klysta taip manantys. Šitų žmonių gyvenimas iš esmės labai nesiskiria nuo mūsų, gal tik jų išėjimas nepalydimas graudžių verksmų ir dūdų orkestro”.
“Beveik laimingas” (Režisierė: Agnė Marcinkevičiūtė; operatorius: Vaidotas Digimas; prodiuseris: Vytautas V. Landsbergis; pagaminta: “A Propos”, 2004, 59 min.). Filmas pristato įvairiapusę rašytojo Jurgio Kunčino asmenybę, jo kūrybinę dirbtuvę; apie asmeninį gyvenimą kalbama atvirai, neaplenkiant skaudžių biografijos faktų. Prisiminimais apie Jurgį Kunčiną dalijasi jo artimieji - žmona Rasa, brolis Algirdas, duktė Karolina; jo draugai bei kolegos - Antanas A. Jonynas, Vladas Braziūnas, Teodoras Četrauskas, Liudvikas Jakimavičius ir kiti. Iš gausaus rašytojo palikimo filme koncentruojamasi ties „Tūla“, už kurią Jurgiui Kunčinui buvo paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos 1994 m. premija.
Festivalį atidarys filmas “Kristina Kristuje” (Idėjos autorė: Dalia Gudavičiūtė; scenarijaus autorės: Zita Čepaitė, Dalia Gudavičiūtė; režisierė: Inesa Kurklietyte; ekspertė: Margarita Jankauskaitė; prodiuserės:Teresa Zibolienė, Virginija Aleksejūnaitė; pagaminta: Lygių galimybių plėtros centras, LRT, 2005, 21 min 50 sek.). Ar moteris gali tapti kunige? Protestantiškuose Vakarų Europos kraštuose tai jau seniai tapo norma, nieko nestebina net moterys vyskupės. Tačiau katalikiškoje Lietuvoje patriarchališkas mentalitetas net ir protestantėms tampa neįveikiama kliūtimi. Filmas pasakoja apie Kristiną, kuri baigė teologijos studijas Oksforde, kad taptų kunige ir galėtų tarnauti bažnyčiai. Ji kartu su bendraminčiais atkūrė Vilniaus evangelikų liuteronų parapiją, subūrė bendruomenę ir puoselėja ją. Bet Kristina gali būti tik kunigo padėjėja. Ji neturi teisės administruoti sakramentus, nes ji yra moteris. Parapijiečiai kelis kartus kreipėsi į bažnyčios Konsistoriją ir į vyskupą, prašydami įšventinti Kristiną į kuniges, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Praėjus dešimčiai metų po Kristinos studijų, padėtis Lietuvoje nepasikeitė – įteisinta moterų tarnystė vis dar lieka tabu. Tačiau Kristina išlieka dvasinė bendruomenės vadovė, palaiko ir skatina kitus neišsižadėti pašaukimo. Festivalį uždarys filmas “Horizontai arba gyvenimas luvruose” (Režisieriai: Diana Matuzevičienė, Kornelijus Matuzevičius; operatorius: Kornelijus Matuzevičius; garsas : Viktoras Juzonis; prodiuseris : Kęstutis Petrulis; pagaminta : “Studija 2000 “, 2005, 27 min.). Ar lieka laiko žmogui, pasinėrusiam į kasdienius rūpesčius, atsakyti savo paties iškeltą klausimą : “ Kam tu gyveni šioje žemėje ir ką tu turi padaryti?..”
Premjera “Visos mintys - iš vienos galvos” (Scenarijus:Leonardas Grudzinskas, Algirdas Tarvydas; režisierius, operatorius: Algirdas Tarvydas;garsas: Viktoras Juzonis; montažas: Vida Misiūnienė; prodiuserė: Birutė Meržvinskienė; pagaminta: Algirdo Tarvydo studija; 2005, 30 min.). Filmo herojus - kino režisierius ir operatorius Petras Abukevičius. Jis filmavo laukinį miškų, stepių, tundros gyvenimą. P. Abukevičius sakydavo, jog vilkai, kaip ir visi žvėrys, medžiai, žuvys, paukščiai (o gal ir daiktai) jaučia mūsų mintis ir žino, kas ateina su šautuvu, o kas - su kamera; kas ateina – nekęsdamas, o kas – mylėdamas”. Toks požiūris į gamtą ir yra pagrindinė filmo idėja.
Premjera “Už devynių jūrų” (Scenarijaus autorė, režisierė: Ramunė Kudzmanaitė; režisierius ir operatorius: Rimas Morkūnas; montažas: Herbertas Alksnevičius; pagaminta:”Fluxus Linea”, 2005, 30 min.). Filmas apie vienišą, seną moterį, gyvenančią keistos nuojautos išsipildymo laukimu. Jos dienos panašios viena į kitą - pusryčiai, televizorius, kraujo spaudimo matuoklis. Net Kalėdos - su tokia pat vieniša pensininke kaimyne ankštame tarybinio penkiaaukščio butelyje. Bet vieną dieną išsipildo tai, ko ji bijojo labiausiai: gyvenimas ant lovoje, kai negali pats pasiversti ant šono. Įjungtas televizorius ir toliau guodžia senutę rodydamas Holivudo ir
Lietuvos žvaigždžių pasiekimus.
Taip pat bus rodomi lietuviški dokumentiniai filmai: “Vulkanovka. Po didžiojo kino” (Scenarijaus autorė ir režisierė: Giedrė Beinoriūtė; operatorius: Audrius Kemežys, garso režisierius: Algimantas A. Apanavičius, Prodiuseris: Valdas Navasaitis; pagaminta: ”VG studio”, 2005, 50 min.).Tolimą ir civilizacijos apleistą Vulkanovkos kaimą aplankė “didysis kinas”.Čia dvejus metus buvo filmuojamas Šarūno Barto vaidybinis filmas “Septyni nematomi žmonės”. Dauguma vietinių gyventojų tapo šio proceso dalyviais. Bet “didysis kinas” išvažiavo. Jie – liko…Sveiki atvykę į Vulkanovką!
“Šalia jūsų” (Režisierius: Algimantas Maceina, operatorius: Algimantas Mikutėnas, montažas: Kęstutis Zauras; prodiuseris: Algirdas Petrulis; pagaminta: “ Studija 2000 “, 2005, 25 min.). "Tai ne sapnas, o mūsų pavargusio kaimo gyvenimas, tai mano bendraamžių ir tėvų grimasos...", - sako fotomenininkas Rimaldas Vikšraitis, pas kurį į kaimą atvyksta filmavimo grupė.
“Dviese ant tilto” (Režisieriai /Directors : Valdas Navasaitis, Marius Ivaškevičius; scenarijaus autorius: Marius Ivaškevičius; operatorius: Dmitrijus Gribanovas, Audrius Kemežys; prodiuseris: Valdas Navasaitis; pagaminta : “ VG studio”, 2004, 25 min.). Vienas seniausiai statytų tiltų per Nerį Vilniuje buvo kapitališkai suremontuotas 1952 metais. Ta proga keturiuose jo kampuose įkurdintos keturios skulptūrų kompozicijos, atitinkančios sovietinio realizmo kanonus ir iliustruojančios kertinius sovietinės ideologijos simbolius: kareiviai, mokslininkai, žemdirbiai ir darbininkai. Šiandien skulptūros vėl pateko į visuomenės dėmesio centrą dėl... gėjų. Ilgai ieškoję savo simbolio Vilniaus mieste, jie nusprendė, kad labiausiai atitinkantis jų pasaulėjautą monumentas – „Du darbininkai“.
“Niujorkas – mano šuo” (Režisierius: Vytautas V. Landsbergis; operatorius: Vytautas V. Landsbergis; montažas : Kristijonas Kupčinskas; pagaminta: “ A Propos “, 2004, 28 min.).Linksmas pasivaikščiojimas su Jonu Meku po Niujorką po režisieriaus avangardininko Jono Meko mėgstamas Manhattano kavines, nuotaikingi pokalbiai bei “fluxiniai” žaidimai jo namuose Brodvėjuje, darbovietėje “Anthology Film Archives”.
“Tas, kurio nėra” (Scenarijus: Audrius Stonys; režisierius:Audrius Stonys; operatorius: Vladas Naudžius; montažas: Gintas Smilga; prodiuseris: Arūnas Stoškus; pagaminta: “Litnek”, 2004, 45 min.).Pasaulinė šio filmo premjera 2004 –ųjų lapkritį įvyko Tarptautiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje. Tai pasakojimas apie teatro ir kino režisierių Augustiną Baltrušaitį. Didžiają savo kūrybinio gyvenimo dalį praleidęs tuometiniame Leningrade, sukūręs populiarių filmų (“Inkasatoriaus krepšys” ir kt.), dabar visų užmirštas jis leidžia savo dienas Lietuvoje, viename senelių pensionate. Žurnalo “Kinas” puslapiuose pristatydamas filmą režisierius rašė: “Utena. Pensionatas. Užmirštų žmonių namai. Žodis “užmiršti” ir “mirti” turi tą pačią šaknį. Kaip klysta taip manantys. Šitų žmonių gyvenimas iš esmės labai nesiskiria nuo mūsų, gal tik jų išėjimas nepalydimas graudžių verksmų ir dūdų orkestro”.
“Beveik laimingas” (Režisierė: Agnė Marcinkevičiūtė; operatorius: Vaidotas Digimas; prodiuseris: Vytautas V. Landsbergis; pagaminta: “A Propos”, 2004, 59 min.). Filmas pristato įvairiapusę rašytojo Jurgio Kunčino asmenybę, jo kūrybinę dirbtuvę; apie asmeninį gyvenimą kalbama atvirai, neaplenkiant skaudžių biografijos faktų. Prisiminimais apie Jurgį Kunčiną dalijasi jo artimieji - žmona Rasa, brolis Algirdas, duktė Karolina; jo draugai bei kolegos - Antanas A. Jonynas, Vladas Braziūnas, Teodoras Četrauskas, Liudvikas Jakimavičius ir kiti. Iš gausaus rašytojo palikimo filme koncentruojamasi ties „Tūla“, už kurią Jurgiui Kunčinui buvo paskirta Lietuvos rašytojų sąjungos 1994 m. premija.
.jpg)