Netoliese. Gyvojo kino manifestas. PRIEŠ TĖKMĘ

Ši publikacija savaip pratęsia režisieriaus Audriaus Stonio atsakymą Mindaugui Vosyliui ir jo kino pasaulio suvokimui. Tai – jaunų ukrainiečių kino režisierių manifetas. Vienas aktyviausių jo iniciatorių ir autorių – garsus Ukrainos režisierius, tarptautinių festivalių svečias Tarasas Tomenko. Režisierius dirbo ir Lietuvoje, su kino kompozitoriumi Kipru Mašanausku. Ukrainiečių manifestas kabo garso studijoje UP Records, ir Audrius Stonys nepatingėjo jį išversti į lietuvių kalbą. Ačiū, Audriau. Primygtinai siūlome šį manifestą mūsų skaitytojams. Juolab, kad yra su kuo sulyginti – manifestas (www.manifestas.lt) ir Lietuvoje prieš pusmetį atsirado... Kviečiame pakomentuoti skirtumus – atrodo, jų šimtąkart daugiau nei dešimt.  

Jie nugalėjo.

Ir būtų kvaila tai neigti. Jie negalėjo nelaimėti.

Jie protingi, išsilavinę, valingi, charizmatiški. Jie sukūrė patys save, ir tai kelia pagarbą.

Užpustytoj laukinėj Rusijoj jie sugebėjo sukurti efektyvius verslo modelius. Jie hiperšiuolaikiški ir įsisavinantys viską, kas nauja. Jie savotiškai sąžiningi. Jie stengiasi, kad jų kuriamas produktas taptų geresniu. Įsisavina naujausias technologijas. Paverčia kūrybą konvejeriu. Ir pardavimai auga. O tai reiškia, produktas tampa geresniu.

Pinigai. Jų pasaulyje, tai absoliutus dydis. Sėkmės matas.

Turbūt tai neblogas pasaulis.

Žinote, jame yra kažkas, primenančio vaikystę. Tiksliau tą momentą, kai gyvenimo prasme staiga tapdavo naujas dviratis. Arba lėlė. Kam kas.

Tikriausiai mums būtų vis tiek. Tegu daro ką nori. Savo pasaulyje. Juk visiškai nebūtina žaisti jų taisyklėmis. Visiškai nebūtina pirkti jų produktą. Mes ir nepirkom. Mes žiūrėjome į jį smalsiai, kai kada net susidomėję. Bet paskui, vieną niūrią dieną... jie nusprendė savo produktą pavadinti KINU.

Mes nežinome kas yra kinas-nesuprantam kodėl kartais verki, o kartais pratrūksti juoktis, sėdėdamas salėje ir žiūrėdamas į kino ekraną. Mes nežinome ir nenorime to žinoti. Mes nenorime racionaliai to svarstyti. Mes nenorime preparuoti to, ką mylime.Bet mes tikime, kad milžiniškame supermarkete, kuriame mes dabar gyvename, galima ir reikia ieškoti laisvės. Laisvės nuo tų, kurie neigia kine visą kas gyva ir tikra vien dėl to, kad tai sunku parduoti.

Mes prieš veidmainystę ir melą. Mus pykina, kai atviras kičas begėdiškai vadinamas menu, vidutinybė - talentu, o šiaip taip sulipdyti juostos gabalai - kinu.

Mums nepatinka sušukuoti ir sulaižyti, formatui tarnaujantys tekstai. Mus piktina žeminanti segregacija, kai scenaristai paverčiami siužeto ir dialogų rašytojais. Mes nuoširdžiai manome, kad tikras, gyvas kinas nekuriamas konvejeriu, kad nėra ir negali būti receptų kaip jį sukurti. Nepriimtinas matematinis kino kūrimo metodas.

Mes skelbiame karą nugalėtojams!

Mes prieš!

Prieš tėkmę!