"Vasaros media studija 2007". Inesa Kurklietytė: “Šiemet mokysimės kalbėti”
Šiandien Juodkrantėje prasideda svarbiausias vasarinis kino renginys – kūrybinio meistriškumo dirbtuvės Europos kino mokyklų studentams ir jauniems profesionalams. Šių metų dirbtuvių tema “Dialogo meistriškumas kine”. Nuo liepos 1 iki 15 d. 60 dalyvių (apie 20 iš Lietuvos ir 40 iš kitų Europos šalių) klausys paskaitų, dalyvaus individualiuose užsiėmimuose su dėstytojais, patys kurs filmus. Paskaitas anglų kalba “Vasaros media studijos” dalyviams skaitys Tomas Abrahamsas iš Pietų Kalifornijos Universiteto, JAV (tema "Tarantino and the Spoken Word"), Giovanni Robbiano iš Genujos Universiteto, Italija (tema“Using dialogue as action, examples in comedy and drama”); Silke Harten-Preiss iš “Die basis Film- und Medienproduction, Vokietija (tema "From script to screen: what is the position of the producer in writing a good script"); Samantha Firth (tema "Creating character through screen dialogue and using subtext") ir Chrisas Jury (tema"Dialogue, Character & Action In The Magnificent Seven" ) iš Thames Valley Universiteto, Didžioji Britanija; Lauris Gundars iš Latvijos kultūros akademijos (tema "Dialogue is Nothing"); Aušra Martišiūtė iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (tema "Dialogue Structure: Conflict") ir Allan van O.T. Andersen iš Danijos (tema "Dialogue in a Comedy: Anders Thomas Jensen Films").
Taip pat vakarais “Vasaros media studijoje” bus rodomi filmai. Visą informaciją apie studiją, jos renginius rasite tinklalapyje www.summermediastudio.lt
Studijos atidarymo proga kalbiname kino režisierę, LMTA “Kino ir TV studijos” vadovę, “Vasaros madia studijos” iniciatorę ir organizatorę Inesą Kurklietytę.
- “Vasaros media studija” gyvuoja jau bemaž dešimtmetį. Ar nebijote, kad jos palydove gali tapti rutina, bet kokią puikią idėją paverčianti pilka?
- Na, visų pirma, “Vasaros media studijos” dalyviai kiekvienais metais laukia kažko naujo, ir jų tikrai negalime nuvilti. Be to, kievienais metais nauja “Vasaros media studijos” tema diktuoja tam tikrus pasikeitimus, naują stilių.
Žinoma, baisoka ir nejauku, kad kiekvienais metais, čia, Vilniuje, kartojasi dalis tų pačių organizacinių problemų. Be to, biurokratinis liūnas Lietuvoje vis klampesnis, jame yra labai nemažai absurdiškų, laiką visai be reikalo gaišinančių dalykų. Sakykim, jau dešimt metų pagrindinio “Vasaros media studijos” apdovanojimų “Stiklinių žuvų” autorius yra skulptorius Algis Kuzma, bet mes turime apklausti dar porą skulptorių, ar jie nenorėtų sukurti mums apdovanojimo. Nes tai yra “viešieji pirkimai”. Labai protinga, ar ne? Bet šios problemos vargu ar kam įdomios.
Žinau viena – kai man pačiai ši studija pasirodys nebeįdomi ir nereikalinga, tikrai pasitrauksiu iškart. O kol ji gyva, pulsuojanti, aš esu su Media studija.
Jos tema tikrai kievienais metais pakoreguoja studijos lankytojų gyvenimą ir kūrybinį darbą. Tema diktuoja ne tik stilių, bet ypač bendravimo studijoje būdą. Mes dešimt metų mokėme studentus ir jaunus profesionalus tylėti, arba įsiklausyti į tylą, į muziką – viena iš studijų net buvo skirta garsui kine. O šiemet mokysimės kalbėti. Bandysim sąmoningai susikoncentruoti ties kino dialogu, kurio profesionalų Lietuvoje – turbūt nepameluosiu – neturime.
Nuo inercijos mus gelbsti ir tai, kad kiekvienais metais ir kiti dalyviai, ir kitų sričių specialistai dėstytojai. Kai įvairiuose Media posėdžiuose, susitikimuose Kanuose ar Berlyne pateikėme šių metų dėstytojų sąrašus, tai visi mūsų klausė, kaip mums pavyko pasikviesti tokius garsius žmones. Kino erdvėj, kaip savo srities profesionalai, jie visi yra labai vertinami. Ir ne tik Europoje, bet ir JAV. Keletas dėstytojų iš šios šalies, kurios kinas garsėja dialogų rašymo profesionalais, atvyksta į “Vasaros media studiją”, konsultuos filmus kuriančias tarptautines jaunimo grupes, skaitys paskaitas. Svarbu pabrėžti, kad visų dėstytojų paskaitos anglų kalba yra atviros visiems, kurie tik panorės jų klausyti. Tokių savanorių, mūsų studijos “fanų” kiekvienais metais atvyksta tikrai nemažai.Jie yra labai laukiami.
Be to, kino kūrimas yra toks gyvas procesas, kuris tiesiog neleidžia nuobodžiauti. Nes jauni kūrėjai jo metu neriasi iš kailio, kad įrodytų savąjį “aš”, kaunasi už save. O ne už mokyklą ar šalį, iš kur atvyko.
- Ar stengiatės pasiūlyti “Vasaros media studijos” programoje kažką visiškai naujo ar visgi laikotės gerų tradicijų?
- Manau, mūsų tradicijos yra geros ir patvarios. Bet jos nėra kažkas nepajudinama. Štai šįmet, vėlgi atsižvelgdami į studijos temą, visgi prailginome pasiruošiamąjį periodą, norime, kad jauni žmonės turėtų daugiau laiko dirbti dialogo srityje ir konsultuotis su specialistais, ir tik po to jau kurtų filmus. Kiekvienais metais tobulėja studijos techninis lygis, “Kodakas” pagrindinio prizo laimėtojui vėl dovanos kilometrą 35 mm juostos. Gana netradicinis studijai dalykas tas, kad tik antrą kartą per dešimtmetį su režisieriais, scenaristais, operatoriais dirbs būsimi profesionalai aktoriai. Tai aktoriaus Vlado Bagdono ir režisieriaus Gintaro Varno aktoriaus meistriškumo katedros studentai. Jau per atidarymą jie prisistatys “Shakespeare’o etiudais”, kuriuose vėlgi svarbiausia yra dialogas. Jie dirbs kuriant “Media studijos” filmus.
- Ar Jums pačiai nesinori dešimčiai dienų tapti studente ir pabandyti sukurti filmą savo kuruojamoje “Vasaros media studijoje”?
- Visgi esu šio renginio organizatorė, tai būtų neetiška, o ir Media programos, mus remiančios, taisyklės tai draudžia daryti. Bet juk daug ko galima mokytis ir iš svetimų klaidų, niekas nedraudžia lankytis paskaitose, taigi vis tiek išlieku režisierė, nors pagrindinis mano vaidmuo, žinoma, yra administruojančio žmogaus.
- Kiek filmų bus sukurta “Vasaros media studijoje”? Kokie ankstesnių, sukurtų Juodkrantėje filmų likimai, atgarsiai?
Bus sukurta dešimt vaidybinių filmų ir vienas dokumentinis apie darbą studijoje.
O
Girdime ne tik apie filmų festivalius, bet ir apie žmonių likimus, kuriems įtaką padarė “Vasaros media studija”. Štai vienas mūsų studijos dalyvis, kuris baigė garso režisūros doktorantūros studijas Londone ir šįmet atvyksta su savo garso montažine, mums parašė, kad būtent laikas, praleistas Juodkrantės meistriškumo dirbtuvėse, nulėmė jo profesijos pasirinkimą.
- Iš kokių šalių jaunimo gavote daugiausia pageidavimų dalyvauti “Media studijoje”?
- Gal daugiausia iš Ispanijos ir Suomijos. Nemažai iš Graikijos, Italijos. Svarbu tai, kad mūsų studijos tarptautiniai partneriai, be kurių paramos, suprantama, neapsieitume, vaidina vis mažesnį vaidmenį, o vis stiprėja atskirų žmonių iniciatyvos. Pastebiu, kad dažnam jaunam žmogui svarbu, jog jis pats susiranda mus, atvažiuoja būtent kaip asmenybė, kaip “aš”, o ne kaip kažkieno atstovas. Tokie žmonės susiburia ir sukuria filmus, kurių tautybę sunku atpažinti. Tai galima įvairiai vertinti, tačiau jų filmai kalba apie visiems bendrus dalykus.