„Vasaros media studija 2007“: nuo scenarijaus iki filmo

Juodkrantėje pirmąsias dvi liepos savaites vyko 9-oji „Vasaros media studija“ (Summer Media Studio - SMS). Į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos organizuojamą edukacinį renginį – kūrybinio meistriškumo dirbtuves Europos kino mokyklų studentams ir jauniems profesionalams - atvyko dėstytojai, studentai ir jauni kino profesionalai iš 11-os pasaulio šalių. Šią vasarą SMS buvo skirta dialogui kine (Mastering the dialogue writing). Pasak dėstytojo iš Latvijos Lauris‘o Gundars‘o, sukurti dialogą trumpametražiniam filmui yra itin sudėtinga, tad scenaristų ir filmavimo komandų laukė sunkus darbas. SMS atidarymo ceremonijoje burtų keliu buvo suburta 10 tarptautinių kūrybinių grupių, kurias sudarė scenaristas, režisierius, operatorius, garso režisierius, prodiuseris. Per dvi savaites grupės turėjo sukurti po trumpą, apie 10 minučių trukmės, filmą. „Bet juk tai neįmanoma!“ – suabejojo atvykęs dėstytojas Giovanni Robbiano. Paskutinę renginio naktį jis iki dviejų nakties žiūrėjo sukurtus filmus ir stebėjosi, - „Bet juk tai neįtikėtina!“ Panašios mintys per šias dvi savaites apsilankė, ko gero, visų renginio dalyvių galvose.

SMS darbą pradėjo intensyvus, 5 dienas trukęs teorinių paskaitų kursas, filmų idėjų pristatymas, scenarijų rašymas, konsultacijos su dėstytojais. 4 dienos skirtos filmavimui, 5 dienos - filmų montavimui ir garsinimui. Itin intensyvus darbas vyko ekstremaliomis sąlygomis. Visiems teko patirti ir karšto ir šalto, - tiesiogine ir perkeltine prasme, nes po pirmųjų karštų ir saulėtų dienų, kai vyko pagrindinės diskusijos, buvo rašomi scenarijai ir vyko teorinės paskaitos, prasidėjo filmavimai, kuriuos kėsinosi sužlugdyti be perstojo žliaugiantis lietus. Sukurti filmus vis tik pavyko. Pasiekti tikslą padėjo neišsenkančios jaunų žmonių energijos atsargos ir puiki SMS rengėjų komanda, kuri nerėžė akies, netrikdė laisvos ir kūrybingos atmosferos, bet dieną ir naktį tyliai dirbo, tarsi paslėptas tikslaus laikrodžio mechanizmas. Laisvės ir preciziškos tvarkos derinys sukūrė ypatingą atmosferą: atrodo, kad Juodkrantės „Ąžuolyne“ visi poilsiauja, nieko rimta nevyksta, bet iš tiesų be perstojo vyksta rimtas darbas. Norintiems gauti dėstytojo patarimą ar techninę pagalbą, nekliudė nei laikas, nei vieta. Artėjantis vidurnaktis bare, prie baseino ar kino teatro, kur kas vakarą vyko dėstytojų pasiūlytų filmų peržiūros, - ne kliūtis scenarijaus rašymo konsultacijai. „Reikėtų nakčiai išsijungti telefoną“, - prie pusryčių stalo juokauja filmavimo techniką prižiūrintis Luisas Petrušonis, - „viena komanda baigia skambinti antrą valandą, o kita - pradeda šeštą“. Tai tokie – specifiniai SMS pokštai. „Vasaros media studija“ suteikia dalyviams ne tik kūrybinę, organizacinę, komandinio darbo patirtį, bet yra puikus meilės dirbamam darbui pavyzdys.

Paskutinę dieną vykusioje filmų peržiūroje dėstytojai išrinko geriausią scenarijų ir geriausią filmą, visi SMS dalyviai - geriausią režisierių, operatorių, garso režisierių, aktorių. Laimėtojai buvo apdovanoti tradicinėmis menininko Algirdo Kuzmos sukurtomis „Žuvimis“. Neringos savivaldybė specialiai įsteigė apdovanojimą už geriausiai atskleistą Kuršių nerijos grožį (prizas atiteko filmui „The Naturalist“ („Gamtininkas“, rež. Tahir Aliyev)).

Geriausiu scenarijumi buvo išrinktas latvės Lotos Eglite‘s (Baltic Film and Media School) „Ungurys“ („The Eel“). Sėkmę lėmė Lotos talentas ir visos filmavimo komandos kryptingas darbas, kurio metu intriguojanti istorija apie žvejų kaimą, kuriame gyvena moterys, žudančios atvykstančius vyrus, tapo puikiu scenarijumi su motyvuotais įvykiais ir aiškų tikslą turinčiais dialogais.

Scenarijaus rašymo metu Lotos pasirinkta istorija, kuri iš pradžių priminė žiaurią pasaką, kristalizavosi į šiandienai aktualų sekso turizmo siužetą, siūlantį filmo režisieriui pasirinkti juodosios komedijos žanrą. Pagrindinis filmo personažas - arogantiškas turistas iš Švedijos – oficialiai prisistato esąs aistringas žvejys, tačiau tikrasis jo tikslas – sužvejoti kuo daugiau moterų. Lota scenarijaus kompozicijoje išryškino pasikartojančias detales (deginami vyriški batai, fotografuojama auka), kurios vaizdingai įrėmina istoriją, paaiškina netikėtą įvykių posūkį, kurio metu medžiotojas virsta auka, o „žvejojamos“ merginos nubaudžia savo skriaudėją.

Pirmajame scenarijaus epizode atskleidžiamas tikrasis personažo tikslas ir personažo santykiai su moterimis. Iš tiesų jam rūpi ne žvejyba, o seksas su kuo daugiau moterų, kuriomis jis pasinaudoja ir palieka. Jis fotografuoja lovoje gulinčią merginą, - savo kolekciją papildo nauja nuotrauka, o merginų vardais ir telefonais išmargintame žemėlapyje pasižymi naujos aukos adresą, vardą ir telefono numerį. Personažo entuziazmą kiek nuslopina pikta merginos reakcija, kai ji vietoj šypsenos ir prašomo „cheese“, piktai ištaria „šliužas“. Tačiau kitame epizode donžuano azartas pradeda augti nepaprastu greičiu iki kulminacijos ir netikėto įvykių lūžio. Jis pamato naują auką, - gražią ilgakoję blondinę, kuri kelia į mašiną sunkią dėžę, pilną ungurių. Jis - aktyvus medžiotojas, su pasigardžiavimu nužvelgia apnuogintą merginos nugarą, ilgas kojas ir pasisiūlo padėti, o kai pamato dar vieną geltonplaukę gražuolę, jo entuziazmas padidėja ir jis apsisprendžia važiuoti kartu su merginomis. Personažas turi galimybę pasirinkti, - vykti savais keliais ar važiuoti su merginomis, tačiau naujų nuotykių troškimas jį pražudo. Su žvejėmis jis kalba apie žvejybą, o dialogo potekstėje aiškiai suprantame užuominas apie seksą. Personažui suteikiama ir antra proga pasirinkti. Kai vyras įvykdo savo pasižadėjimą padėti, - atneša į sandėlį sunkią dėžę, jis galėtų vykti savais keliais. Tai momentas, kai personažas tiesiogiai nėra gundomas. Merginos kažkur dingsta, iš dėžės šliaužia unguriai, vyriškis kiek sunerimsta. Tačiau gražiosios blondinės, kieme sutikta dar viena nuostabi mergina žadina fantaziją ir jis pasuka prie aprūdijusių sandėlio durų. Staiga ant jo nukrenta tinklas, prasideda merginų žaidimas su auka, kuri iš pradžių mėgaujasi, įsivaizduodama jo laukiančią orgiją, tačiau ekstazė greitai perauga į siaubą. Merginos dingsta ir jis lieka vienas, - pririštas prie metalinio stalo, burna užkimšta raudonu obuoliu. Tuo metu į sandėlį įžengia pirmame epizode palikta mergina ir fotografuoja savo auką. Kas nutinka su vyriškiu, lieka paslaptis, tačiau menamą atsakymą sufleruoja filmo pradžioje ir pabaigoje pakartojamos detalės: vėl išnešami ir sudeginami vyriški batai, tik pabaigoje mes jau žinome, kam jie priklausė; vėl pasigirsta atvažiuojančios mašinos garsas, iš jos išlipa kitas turistas. Jis - simpatiškas ir malonus, kitoks, nei ką tik matytas arogantiškasis švedas, ir, gali būti, sulauks kitokio likimo. Tačiau scenarijaus autorė istoriją nutraukia ir tokiu būdu pasiekia dvigubą efektą: viena vertus, sušvelnina drastišką su skriaudėju susidorojančių merginų įspūdį, kita vertus, dažnas to paties pobūdžio įvykio pasikartojimas istorijai suteikia komiškumo.

Režisierius estas Laase Uustalu (Baltic Film and Media School) sukūrė gražų, aiškų, lengvai žiūrimą filmą, išsiskiriantį tarp kitų SMS darbų. Žiūrovų nuomone, „The Eel“ buvo geriausiai sumontuotas filmas (geriausio montažo režisieriumi pripažintas šio filmo kūrėjas Julius Žalnierukynas.). Dialogo apie žvejybą potekstę perteikė išryškintos stambiu planu filmuojamos detalės (merginų akys, lūpos, kojos), šmaikščios mistikos niuansų suteikė filmavimo metu atsiradusi nauja – įvykius stebinčio katino linija. Pasak dėstytojo Tomo Abramso, katinas tapo tikra Dievo dovana, kuria filmavimo grupė išmoningai pasinaudojo. Operatorius iš Peru Gustavo Adolfo Alavedra Saavedra (The Mundo Project), filmuodamas už geriausią scenarijų laimėtu prizu - Digital Beta kamera, užfiksavo nemažai įspūdingų vaizdų (itin puikūs šlapių sandėlio grindų, spalvingi surūdijusių durų epizodai). Tačiau grožis, - gražios aktorės, gražūs vaizdai, gražios spalvos, - „suvedžiojo“ ne tik filmo personažą, bet ir režisierių, ir suteikė filmui reklaminio žanro atspalvį. Režisierius Laase Uustalu pasidavė pagundai vaizduoti koketavimą, seksualaus žaidimo scenas, ir tokiu būdu panaikino scenarijuje svarbią personažų aktyvumo-pasyvumo kaitą, kai istorijos pradžioje dominuoja savimi pasitikintis donžuanas, o pabaigoje – jo sugundytos merginos. Netikėto įvykių posūkio įspūdį prislopina atvirai vyriškį gundančios gražuolės, - vyriškio aktyvumą nustelbė režisieriaus dėmesys dviejų merginų elgesio niuansams. Galėjo būti išryškintos ir scenarijuje aiškiai pabrėžtos personažo pasirinkimo galimybės, - koks vyras sugebėtų atsispirti tokioms atviroms gražių merginų užuominoms?

Geriausio SMS filmo titulą bei 1 kilometrą KODAK kino juostos laimėjo Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademija studentės Linos Lužytės režisuotas filmas „Puiki diena bananžuvei“ („A Perfect Day for Banana Fish“, pagal to paties pavadinimo D. J. Salingerio novelę). Šiam filmui atiteko ir Kinematografininkų sąjungos prizas už geriausią filmo idėją, bei profesionalumą šią idėją įgyvendinant. Filmo trūkumus atpirko daugybė privalumų. Įdomi dialogo forma, kai pokalbis tarp personažų natūraliai išsirutulioja iš Simouro Glaso, pasakojančio apie savo savijautą, trumpų monologų. Filmas išsiskyrė kinematografiškumu, kiekvieno kadre pasirodančio personažo, gamtos ar interjero detalės prasmingu išryškinimu, spalviniu buitinio ir transcendentinio pasaulio kontrastu, - pritemdytas apšvietimas epizoduose, vykstančiuose kambaryje, restorane, lifte ir akinančios šviesos (dvasinio nušvitimo?) epizodai pajūryje, kur vyras bendrauja su mergaite. Tarp SMS filmų išsiskyrė šio filmo operatoriaus Simono Glinskio išradingumas, - jo kamera nufilmuotas vaizdas sukūrė aiškią dramaturgiją, vedė žiūrovo žvilgsnį, išryškindamas dvilypio pasaulio niuansus. Simonas Glinskis buvo išrinktas geriausiu SMS filmų operatoriumi.

Žiūrovams labiausiai patiko „Two“ („Du“). Ispanas Miguel Larraya Valenzuela buvo pripažintas geriausiu filmo režisieriumi, Mantas Vaicekiūtis – geriausiu garso režisierium, o Vidas Bareikis – geriausiu SMS aktorium. Scenarijaus autorė suomė Noora Raisanen (Helsinki Polytechhnic Stadia) sukūrė istoriją apie du pasiklydusius, skirtingomis kalbomis kalbančius žmones. Istorijai gyvybės suteikė dinamiški personažų santykiai. SMS buvo keletas scenarijų, pasakojančių alegoriškas istorijas („Out of Focus“, „The Naturalist“, „Voyage reality“), tačiau tik filmo „Two“ ir „Out of focus“ režisieriams pavyko sukurti išraiškingą, istorijai tinkantį stilių. Miguel Larraya Valenzuela pasirinko farso žanrą, kurį pabrėžė aktorių Vido Bareikio ir Vaido Kublinsko kuriami stilizuoti, kiek klouniški kontrastingi personažai. Originalumo filmui suteikė aktoriai, patys sukūrę išgalvotomis kalbomis kalbančius personažus. Subtitruose pateikiamas kalbų vertimas anglų kalba (tarp SMS dalyvių greitai prigijo „IRUS“ (fuck)). Filmas išsiskyrė vaizdingumu, - operatoriaus kamera, kaip paveiksluose, išryškino mažų žmonių figūrėlių ir juos supančios erdvės, - smėlynų, sąvartyno, sudegusio pušyno, - kontrastą. Aktorių vaidybos stilių paryškino specialiai filmui pritaikyta minimalistinė Vido Bareikio muzika.   

„Ne fokuse“ („Out of Focus“) nepateko tarp trijų geriausių, negavo ir specialaus apdovanojimo. Paprastumas pasirodė apgaulingas. Režisierė iš Estijos Heleri Saarik (Baltic Film and Media School) sukūrė santūraus stiliaus filmą pagal Austino Rowlands‘o (Thames Valley University) scenarijų. Tai alegoriška miško žmogaus ir vandens moters meilės istorija. SMS filmų kontekste šis darbas išsiskyrė natūralių garsų teikiama ramybe, žmogiškųjų santykių universalumu ir natūralumu, gražiu gamtos ir natūralių faktūrų išryškinimu (miško ir marių, medžio ir vandens, šlapžemės ir lininio audinio). Labai tiksliai scenarijaus ir režisūros idėją atitiko pasirinkti aktoriai Julius Žalakevičius ir Vilma Raubaitė. Personažų santykiai aiškūs be žodžių, juos atskleidžia veiksmas, judesiai ir kelios lakoniškos frazės.       

SMS projektas - patrauklus ir patikimas. Tai patvirtina kas metai vis daugiau pasaulio šalių atstovaujantys dalyviai, studijuojantys ES kino mokyklose ir Lietuvos partneriai. Režisierė Inesa Kurklietytė - pagrindinė projekto iniciatorė ir organizatorė, LMTA „Kino ir TV studijos“ vadovė sako, kad rėmėjai „Vasaros media studiją“ laiko tarpine grandimi tarp studijų proceso ir profesionalaus darbo. Prie projekto sėkmės, kaip profesionalūs partneriai ir konsultantai, daug prisideda „Lietuvos kino studija“, „Cinevera“, „Mediapro“, „Lietuvos kinematografininkų sąjunga“, „Lietuvos televizija“.

Aušros Martišiūtės ir "Vasaros media studijos" archyvo nuotraukose - filmavimų ir mokymosi akimirkos