Atgarsiai. „Variety“ – apie režisieriaus Arūno Matelio filmą „Prieš parskrendant į Žemę“

Viename populiariausių JAV kino ir šou verslo (muzikos, teatro, TV) dienraščių „Variety“,  praėjusio savaitgalio numeryje buvo išspausdinta recenzija apie Arūno Matelio dokumentinį filmą „Prieš parskrendant į žemę“. Objektyvumu ir kritiškumu pasižymintis leidinys paprastai spausdina tik populiariausių ir daugiausia žiūrovų dėmesio sulaukusių vaidybinių filmų recenzijas, o straipsniai apie dokumentinius filmus čia pasitaiko itin retai.  

 Savaitgalinio „Variety“ recenzijoje  garsus JAV kino kritikas Robert Koehler,  A. Matelio filmą „Prieš parskrendant į Žemę“ vadinama  „filmu, keliančiu humanistinio kino vėliavą“ ‚  o pats režisierius lyginamas su lenkų kino genijumi   Kšištofu Kiešlovskiu (Krzysztof Kieslowski).

A.Matelis JAV yra laimėjęs  vieną pagrindinių kino industrijos prizų, konkuruojančiu su Oskarais, - JAV Kino režsierių gildijos apdovanojimą bei  įvertintas prizais  Bruklino ir Silverdocs festivaliuose. Filmas jau buvo sulaukęs labai palankios kino kritikų reakcijos bei vertinimų ir kituose pasauliniuose kino industrijos leidiniuose- tokiuose  kaip "Hollywood reporter" ,  "DOX" ir kt.

Skaitytojų dėmesiui siūlome „Variety“ recenziją.  

 Prieš parskrendant į Žemę

Robert Koehler

Nepaprastai jautriame Arūno Matelio dokumentiniame filme „Prieš parskrendant į Žemę“  apie vaikus, sergančius onkologinėmis ligomis, aukštai iškelta humanistinio kino vėliava.  Be klinikinės distancijos,  ir be perdėtos simpatijos filme skvarbiai stebimi  įvairaus amžiaus Vilniaus vaikų ligoninėje gydomi vaikai.  A. Matelis savo filmu laimi ir televizijų, ir kino teatrų publiką. Filmas  -  tai ir dokumentinio kino menas plačiai  auditorijai, ir terapija sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems. Filmas buvo aukštai vertinamas festivaliuose, išrinktas 2006 metai kaip Lietuvos atstovas Oskarams užsienio filmų kategorijoje. Be to,  52 – jų minučių filmo formatas  tinka televizijoms visame pasaulyje.

Jau 31 metai, kai Krzysztofas Kieslowskis sukūrė savo labiausiai sukrečiantį nevaidybinį  filmą „Ligoninė“, kuriame be komentarų žvelgiama į jokių išteklių neturintį lenkų medicinos skyrių, kur  persidirbę gydytojai kartais priversti naudotis net plaktukais ir nagais, kad išgydytų sulūžusias galūnes. Gyvenančio kitoje buvusioje komunistinėje šalyje A. Matelio filmų kūrimo būdas panašus, bet jo filmuojama ligoninė geriau įrengta, o  joje dirba dėmesingi  profesionalai.

Vaikų jėga ir optimizmas yra sukrečiantys. Filmas įtraukia nuo pat pirmo momento, kai berniukui yra skutama galva, o jo nerimo pilna išraiška pamažu virsta vaikišku maivymusi. Kiti vaikai įprastinius ligoninės prietaisus (lašelinę, pieštuką, lovą su ratukais) paverčia savo žaislais ir lengvai prasiblaško žiūrėdami  futbolo rungtynes per televiziją, įsivaizduodami save žmonėmis  - vorais ar praktikuodami kung – fu judesius.

Andrius, sergantis berniukas,  laukdamas kaulų čiulpų transplantacijos, netgi pasiima A. Matelio kamerą ir filmuoja savo medžiagą. Bet linksmybės ir žaidimai turbūt yra reti prasiblaškymai nuo skausmingų terapijų ir testų. Įdomu, kad šis skausmas dažniausiai ir išskirtinai pasimato trumpuose, bet  jaudinančiuose tėvų momentuose bei labai jautriuose gydytojų, susirūpinusių nepagrįstu tėvų kaltės jausmu dėl dabartinės vaiko situacijos, pasisakymuose.  

Vienas iš jaunų pacientų pastebi, kad personalui turėtų būti sunku kiaurą dieną stebėti ligoninėje leidžiančius vaikus, to A. Mateliui ir reikia perteikti idėjai, kad santykyje tarp sergančiojo ir jį prižiūrinčio asmens vyrauja abipusė empatija ( įsijautimas į kito kailį –vert. past.). Ši idėja pabrėžta periodiškai pasikartojančiuose montažuose iš puikiai atliktų juodai - baltų nuotraukų (kai kurios iš jų darytos A. Matelio, kitos – filmo operatoriaus A. Kemežio), kuriose - vaikų ir juos prižiūrinčių žmonių gyvenimo momentai.

Žodis mirtis čia niekada neištariamas, bet jis filmo metu lyg sklando. Mirtis -  dalykas, kurio nei bijoma, nei norima. Vietoj to, bežodis mirties buvimas, kuris žymus ligoninės eksterjero kadruose, nurodančiuose laiką. Gamta eis savo keliu, filmas drąsiai tai priima.

Dėkojame studijai "Nominum" už parengtą publikaciją.