Po premjeros. Nuodėmės atkalbėjimas

Vasario mėnesį LNK parodys Algimanto Puipos „Nuodėmės užkalbėjimą“. Tada ir galėsime pasitikrinti, ar neapsigyveno naujasis lietuviškas kinas nuodėmių gatvėje. Mat naujasis Mario Martinsono filmas „Nereikalingi žmonės“- irgi iš nuodėmingo gyvenimo. Galima sakyti, kad viskas prasidėjo nuo AXX „Geismo ir grožio“, o dabar tik išvyniojame jų trumpučius, sukondensuotus iki maksimumo siužetus. Kartais ir pervyniojame. Ir suvedžiotojas - dailių sekretorių medžiotojas, ir kunigėlis, ir vienišos, bet išsiilgusios nevienatvės moterys atkeliavo iš pernykščio nuodėmių filmo, tik susikeitė vaidmenimis. A. Puipos filme su kunigėliu viskas aišku iš pradžių – puola pasiutiškos aistros glėbin, o atgailauti pradeda tik į galą. Visi vyrai  greit seksualizuojasi, o moterys - psichoanalizuojasi. Vienas studentas man įrodinėjo, kad yra net analinis santykis. „Nereikalinguose žmonėse“ nelabai yra ką įrodinėti. Suabejoji nebent dėl bevardžio kunigėlio. Aktoriumi tapęs, bet ir kompozitoriaus misijos neatsisakęs Andrius Mamontovas ilgai, hamletiškai spokso į  Valdos (aktorė Valda Bičkutė) užpakalį stambiu planu ir nuolat vedžioja mus už nosies su auskaru ausyse: bažnyčioje - nusiima, pabe - visas švyti. Gal čia bažnytinės cenzūros baimė? Užsiima dar ir psichoanalize, bet tik filmo pabaigoje, kai ateina laikas griauti žiūrovų iliuzijas, kad  Valda turi vaiką. Jau po finalinių titrų atvažiuoja mašina iš durnyno. Lyg būtų pirmos serijos pabaiga. Smagiau būtų, jeigu liktų mįslių, kaip „Nuodėmių užkalbėjime“. Tada galbūt atsirastų tėvomaišos ar kraujomaišos traumos ir painiavos, o šitokias temas sau leidžia tik O. Koršunovo teatras. Viskas naujame filme lyg ir iš gyvenimo ( taip jis ir reklamuojamas) ir viskas tik normos ribose.Tiesa, Valda mėgina ant tamsių laiptų išstenėti kažką apie patėvio nepadorias glamones. 

 Remigijaus Sabulio turtingas vienišius ir našlių guodėjas iš A.Puipos filmo naujoje nuodėmių gatvėje pavirto Kosto Smorigino suvaidintu alkoseksomanu, kuriam irgi nereikia gatvės mergelių, nes pakanka buvusių panelių, kurias dulkina ne tiek iš malonumo, kiek iš galimybės prisilakti. Kai buvusi sekretorė (ją vaidina meilės istorijų žinovė iš LNK - Daiva Tamošiūnaitė- Budrė) mėgina priekaištauti, kad girtas Smoriginas ją išprievartavęs, tas atsikerta net nemirktelėjęs :“Brangute, juk šimtus kartų tą dariau“... Toks lietuviškas kylančio kapitalizmo Rastinjakas, tik prancūzas per miegamuosius kilo karjeros laiptais, o mūsų dienų herojus leidžiasi žemyn, kaskart maldaudamas buvusių savo meilužių nors trupinėlio į burnelę. Kaip ir kodėl jis prarado gerą firmą ir gerą vardą? Atsakymas daugiau už kadro. Be abejo, viską žino firmą užvaldžiusi žmona Nora ( aktorė Dalia Michelevičiūtė), bet jai neleidžiama prasižioti. Pusiau žodžio ją nutraukia ugnies stulpas - sprogo automobilis. Gal ir todėl toks sproginėjantis montažas, nes kitaip sunku būtų paaiškinti, kad Nora šitiek metų buvo akla. Juk ne Ibseno laikai. Seniai galėjo pasidomėti vyro mobiliuoju ir saužinoti jo seksualines išdaigas. Dar sunkiau būtų pagrįsti, kaip ji, jau „pakabinusi“ vyrą su tuo nelemtu mobiliuoju, toliau pasitikėjo jo sekretore Laima: paskyrė iš vyro perimtos firmos direktore. Nebent tikėtume aksioma, kad iš geriausių draugių ir sulauki didžiausių šunybių.

Laimai nesaldu: pagal visus dramaturgijos dėsnius, išaiškėjus „raudonojo seksualinio kilimėlio“ istorijai, ji turi atkeršyti iš karto abiems - ir Norai, ir jos vyrui, guldžiusiam ją ant kilimėlio. Daug nesukusi galvos, pamėgina K.Smoriginui įpiršti tėvystę: esą jis su Valda turėjęs vaiką Paulių, kurį iš vaikų namų įsivaikino Nora. Čia ir intrigų meistras Goldonis pasitrintų rankas : tai bent dvivaikystė. Tačiau K. Smoriginas kratosi tėvystės pančių, kaip velnias kryžiaus: kokie dar čia DNK tyrimai...

Moterys, priešingai, visos filme išsiilgusios vaikų.Tačiau jeigu visos iš tikrųjų jų taip norėtų, kodėl net 30 000 vaikučių Lietuvoje tebelaukia mamų ir tėčių? Katastrofa ne ta, kuri pavaizduota filme: sprogo automobilis, Nora neteko kojos ir nebegali turėti vaikų.Didesnė nelaimė - atsakomybės už ateitį baimė. Lengviau išvykti Airijon, kaip Valda, ar dar kur nors į Europos platybes, ateitį atidedant pinigų labui. Visiška priešingybė didžiajai lietuvių emigracijai prieš šimtą metų, kada buvo labai daug vaikų ir labai mažai žemės. Dabar vaikų mažėja, žemės daugėja, o vis vien kitur atrodo ir sočiau, ir šilčiau. Jaučiamės nereikalingi savo gimtinei žmonės? Bet čia jau reiktų filmų apie kitas - mūsų ir pasaulio - nuodėmes. Filmas „Nereikalingi žmonės“- tik konkrečių nuodėmių atkalbėjimas, įvardijimas, išrikiavimas.

Forma pasirinkta atpažįstama, net iš lietuviškų filmų ar televizijos. M.Martinsonas- seniai ne naujokas televizijos serialų labirintuose. Scenarijaus bendraautoris Raimondas Paškevičius irgi gerai žino, kaip konstruoti siužetą, kad vis spėliotume, kas kam yra kas? Montažiškai išdėliodami per visą filmą seną automobilio katastrofą (primena seną prabcūzų filmą „Gyvenimo nuotrupos“}, jie pabaigoje atridina dar du motyvus - tuo pat metu ant kelio pasitaikiusią greitąją  su gimdyve ir dešimtmetį berniuką su dviračiu - būsimąjį kunigėlį. Sakote, šitiek atsitiktinumų krūvoje nebūna? Atskirai paėmus, panašias istorijas televizijoje matome nuolat, tad scenaristai ir pasistengė surišti jas į vieną mazgą. Akivaizdu, kad persisitengė ir finalą forsavo. Tačiau ir A. Puipai galima prikišti, kad kelis J. Ivanauskaitės romanus nusprendė supintį į vieną nuodėmių pynę. Lietuviai vis dar per dau skuba, išskyrus Šarūną Bartą.

Montažiškai filme painiausi Airijos epizodai. A. Mamontovas ilgai medituoja krioklio  papėdėje, kol suvoki, kad tai veikiau poza iš L. von Triero filmų. Kameros stilius irgi „dogminis“. Išsiskiria  latvių operatoriaus G. Berzinio stambūs planai - Valdos šuolis nuo tilto (kokie batai ir kelnaitės...) Airijoje, A. Mamontovo veidas pačiais įvairiausiais rakursais, K. Smorigino žvėriškos akutės, D. Tamošiūnaitės-Budrės profilis su atvėpusia lūpute. Geismo kupini veidai, kartais ir žodžiai, bet nė vieno atvirai erotiško kadro. Antitezė erotikos eksperimentatoriui A. Puipai ir visiems įtartiniems „aksininkams“? Kad nuodėmę užkalbėtum, reikėjo ją apnuoginti. Kad atkalbėtum - galima ir žodžiais papasakoti visa, kas buvo, kartais tik dėl smagumo ir tikroviškumo įspraudžiant kokį „neišpistą“ žodelį. Kartais tenka paprasčiausiai aiškintis, kaip Daliai Michelevičiūtei - dėl likimo ir vaiko.Tik A.Mamontovas savo pauzes užpildo muzika.Filmas sukasi sklandžiai - titruose paminėti bene septyni vairuotojai ir viena užkandžių padavėja.Tačiau grįžti į jį antrakart vargu ar daug kas norės.

"Nereikalingų žmonių" kadruose aktoriai Kostas Smoriginas ir Daiva Tamošiūnaitė-Budrė (1), Valda Bičkutė (2)