Prieš premjerą. Vaidybinio filmo „Perpetuum mobile“ režisierius Valdas Navasaitis nemano, kad turi teisę galvoti už kitus
„Kinas yra pasaulio suvokimo būdas. Vieniems aplinka, šurmulys daro didžiulę įtaką, keičia jų filosofiją. Yra žmonių, kuriems tai, kas vyksta, iš esmės nedaro jokios įtakos, neturi didelės reikšmės. Na, pavyzdžiui, žodis „moralė“ 
jau kokius septynerius metus daugumai kelia tik juoką. Tai sąvoka, tapusi deklaratyvia. Antra vertus, juk juokinga – viusomeninė moralė. Tai kiekvieno asmeninis reikalas. Viskas yra asmeninis reikalas. O tą šurmulį pats sau vadinu imitacija – gyvenimo, džiaugsmo. Apgaudinėja save ir imituojantys, ir demonstruojantys. Niekaip į tai nereaguoju,“ – sakė režisierius Valdas Navasaitis „Kino“ žurnalui 2001 metais.
Jau tuomet režisierius buvo parengęs savo antro pilnametražio vaidybinio filmo „Perpetuum mobile“ projektą.
Nuo „Perpetuum mobile“ sumanymo, gimusio po pirmojo pilnametražio vaidybinio filmo „Kiemas“ (Kanų kino festivalio programa „Dvi režisierių savaitės“), iki premjeros, įvyksiančios š.m. lapkričio 4 d. „Forum Cinemas Vingis“ kino teatre, praėjo bemaž 10 metų.
Viziją materializuoti sudėtinga
Valdas Navasaitis kine debiutavo 1992 metais dokumentiniu filmu „Rudens sniegas“. Šis filmas pelnė prizų tarptautiniuose festivaliuose Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, apkeliavo daug tarptautinių forumų. 
„Rudens sniegas“ – filmas, kuris kartu su režisieriaus bendraamžių Arūno Matelio filmu „10 minučių prieš Ikaro skrydį“, Šarūno Barto „Praėjusios dienos atminimui“, Audriaus Stonio „Neregių žeme“ yra laikomas vienu pirmųjų Lietuvos Nepriklausomybės metų „aukso fondo“ kūriniu. Šios kartos dokumentika, įvardijama kaip mūsų poetinio kino tradicijų tąsa, išgarsino lietuvišką kiną visame pasaulyje, iki dabar rodoma įvairiose retrospektyvinėse programose.
Apie lietuviško kino sąvoką V. Navasaitis yra sakęs:“ Aš niekada nesimokiau lietuviškoje kino mokykloje, tačiau mano filmus pristato kaip lietuvišką kiną. Kas tai yra šiandien, nežinau. Yra kelių žmonių filmų, kuriuos galima rekomenduoti pažiūrėti bet kam iš bet kur – besidominčiam kino menu. Tik abejoju, kad prie jų reiktų kabinti žodį „lietuviškas“. Negi tik todėl, kad tie filmai kino klabos požiūriu yra aukšto, pasaulinio lygio?“
V. Navasaitis sukūrė dokumentinių filmų „Pavasaris“ (1997), „Diapausis“ (2000), 
kurie taip pat turėjo dokumentikos gerbėjų tarpe didelį pasisekimą.
1999 m. V. Navasaitis įkūrė Vaizdo ir garso studiją, kurioje debiutinį trumpametražį filmą „Kas miega šalia tavęs“ sukūrė režisierė Dovilė Gasiūnaitė. Šioje studijoje dokumentiniu „Troleibusų miestu“ debiutavo režisierė Giedrė Beinoriūtė. V. Navasaitis yra ir šios režisierės filmų „Vulkanovka. Po didžiojo kino“ ir „Gyveno senelis ir bobutė“ prodiuseris.
V. Navasaitis apie prodiuserio darbą sakė: „ Niekada nesikišu į jokius kūrybos reikalus. Galiu pasakyti, jei manęs klausia patarimo, ne daugiau. Kai žmonės daro klaidas – tai normalu. Vienas dalykas galvoti apie tai, kaip dirbsi, visai kas kita – dirbti. Savo viziją materializuoti labai sudėtinga. Labai daug atsiranda korekcijų, kompromisų. Darant pirmuosius filmus iškyla daug klausimų. Jautresnį, protingesnį žmogų visuomet apims baimė. Tai geras jausmas, jeigu, žinoma, neparalyžiuojantis“.
Kinu V. Navasaitis "užkrėtė" ir rašytoją Marių Ivaškevičių – jiedu abu sukūrė ironišką dokumentinį pasakojimą apie Vilnių „Dviese ant tilto“(2004).
Drama apie krizę
„Perpetuum mobile“ pristatoma kaip drama, pasakojanti apie dabartinių trisdešimtmečių 
kartos vertybių krizę, draugystę ir meilės paieškas. Pagrindinis filmo veikėjas – išsiskyręs, šeimą praradęs Ronas, švaistantis laiką kortuodamas ir įsiveliantis į nuotykius su nauja bičiule Dina.
Filme vaidmenis atlieka aktoriai Dainius Gavenonis, Julija Goyd, Ramūnas Cicėnas, Viktorija Kuodytė, Sakalas Uždavinys, Dalia Storyk, Ineta Stasiulytė, teatro režisierius Jonas Vaitkus, choreografas Jurijus Smoriginas. Epizodinį vaidmenį filme suvaidino šviesaus atminimo aktorius Pranas Piaulokas.
Filmą prodiusavo: Uljanos Kim studija ir jau pirmąjį vaidybinį V.Navasaičio filmą „Kiemas“ prodiusavęs prancūzas Philippe‘as Avril‘as bei jo kompanija „Unlimited“. Filmo operatorius – Vladas Naudžius. Filmo dailininkė – Agnė Rimkutė.
„Perpetuum mobile“ nufilmuotas per 36 pamainas Vilniuje ir Mažojoje Lietuvoje - Ventės rage ir Mingės kaime. „
Prieš “Perpetuum mobile” premjerą verta prisiminti režisierius žodžius: 
“Negalvoju, kam bus skirtas tas filmas, kurį darau. Tam, kam patiks. Tikslai yra asmeniški ir netgi, sakyčiau, egoistiški. Pas mus nėra kino pramonės ir nėra rinkos, kad būtų galima tikslingai ir naudingai (pačiai pramonei) orientuoti produktą. Be to, nemanau, kad lietuviškam kinui apskritai galima pritaikyti vartojimo sąvoką ir taip susiaurinti jo prasmę.
Lietuvoje pastaruoju metu mąstoma gana paviršutiniškai – džiaugiamasi, kad pavyksta papasakoti istoriją. O dažnai tai reiškia, kad režisierius pradėjo galvoti už kitus. Už tuos, kurie žiūrės filmą. Man sunku suprasti, kodėl žmogus mano, kad turi teisę galvoti už kitus. Na, ir filmai gaunami “iškastruoti”. Labai nedaug yra drąsių kūrinių, kurių autoriai nebijo kalbėti savo vardu. Nepakuodami minčių į neva priimtinesnę formą.
Jaučiu, kad būtent dabar ir prasidėjo tikrasis nuopolis, teisingiau, jis įgavo pagreitį. Pasigirdo isteriški riksmai apie žiūrovišką kiną. Bet kas tai yra – niekas negali pasakyti”.
Rengiant informaciją panaudotos citatos iš Valdo Navasaičio interviu 2001-ųjų “Kino” žurnalui.
Nuotraukose - režisierius Valdas Navasaitis su filmo "Perpetuum mobile" pagrindinių vaidmenų atlikėjais Dainiumi Gavenoniu ir Julija Goyd (1), V. Navasaičio filmų "Rudens sniegas" ir "Pavasaris" kadrai (2,3), "Perpetuum mobile" kadruose - aktoriai Ramūnas Cicėnas ir D. Gavenonis (4), D. Gavenonis ir Viktorija Kuodytė (5).
