Interviu. Vladas Naudžius: „Operatorystė – gyvenimo būdas, ne tik amatas“

Vladas Naudžius – vienas iškiliausių viduriniosios kartos Lietuvos kino operatorių, gyvenentis ir dirbantis ne tik Lietuvoje, bet ir Olandijoje. Žymiausios jo nufilmuotos dokumentinės juostos:„Praėjusios dienos atminimui“ (rež. Šarūnas Bartas, 1987), „Rudens sniegas“ (kartu su Arko Okku, rež.Valdas Navasaitis, 1992), „Skrajojimai mėlyname lauke“ (1996), „Uostas“ (1998), „Tas, kurio nėra“ (filmų rež. Audrius Stonys, 2004) bei vaidybiniai filmai: „Trys dienos“ (rež. Šarūnas Bartas, 1992), „Nuomos sutartis“ (2002), „Aš esi tu“ (filmų rež. Kristijonas Vildžiūnas, 2006, filmas dalyvavo Kanų festivalio oficialioje programoje „Ypatingas žvilgsnis“, prizas už geriausią operatoriaus darbą NVS ir Baltijos šalių kino festivalyje “Kino šokas“ Anapoje) buvo rodomi Kanų, Venecijos, Berlyno, Amsterdamo, Roterdamo bei kituose prestižiniuose kino festivaliuose. 2005 m. jis buvo pakviestas pravesti meistriškumo klasę Tarptautiniame Amsterdamo dokumentikos festivalyje (IDFA).

Sveikiname V.Naudžių, gavus „Sidabrinę gervę“, ir ta proga kalbamės su juo:

- „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas paskirtas už du labai skirtingos stilistikos filmus: „Perpetuum mobile“ ir „Vilkas“. Kaip vyko šių filmų vizualinio sprendimo paieškos?

- „Perpetuum mobile“ režisierius Valdas Navasaitis turėjo savo įsivaizdavimą, kokia turėtų būti filmo stilistika. Aš papasakojau, kaip įsivaizduoju jos įgyvendinimą. Mes kažkaip visa tai derinome. Paskui prisijungė ir filmo dailininkė Agnė Rimkutė, kuri labai daug prisidėjo prie šių kūrybinių ieškojimų. Trise sprendėme, koks bus filmo stilius, spalvos, šviesa. Daug kas, aišku, paskui atsirėmė į pinigus. To neįmanoma, ano...Keletą dalykų tikrai teko įrodinėti Valdui, kad taip bus gerai, darėme bandymus. Pavyzdžiui, Valdas bijojo madingų spalvų. Tačiau ekrane juk reikėjo sukurti šiuolaikišką miesto istoriją, stilingą, tokią „prancūzišką“, tad tokios spalvos labai tiko. Stengėmės, kad ir apšvietimas būtų atitinkamas. Gal ir pavyko.

- Kokia kamera filmavai „Perpetuum mobile“? Kokią optiką naudojai?

- Arriflex 35 BL. Daug filmavome ilgo židinio zoom'u „Angénieux Optimo 24 - 290”. Patiko taip filmuoti: labai patogu, gražiai „piešia“. Naudojau tokią optiką daug kartų ir Olandijoje, ir čia. Labai brangiai kainavo tas objektyvas, bet man pavyko įtikinti, kad jo tikrai reikia. Ir pasitvirtino. Daugiau nei pusė filmo nufilmuota su tuo objektyvu, kuris kainavo vos ne kaip pati kamera.

- O kaip sekėsi dirbti su Juliumi Ziz? „Vilkas“ -- juk visai kitoks kinas, sekantis underground'o stilistika?

- Mes labai daug diskutavome, buvome apie 20 kartų susitikę aptarti būsimo filmo. Julius sakė, ko jis nori. Man patiko jo filmo vizija. Aš siūliau savus sprendimu, kurie jam irgi patiko, ir mes pradėjome toliau kartu dirbti. Kadangi filmo biudžetas neleido filmuoti kino juosta, aš pasiūliau filmuoti HD kamera ir naudoti kino optiką. Viską išnuomavo Latvijoje. Ir kranas buvo naudojamas, netikėti rakursai. „Vilkas“-- man iš tikrųjų buvo iššūkis. Reikėjo daryti kažką nauja, ne tai, ką esu daręs anksčiau, nepasikartoti. Šis filmas buvo geras išbandymas ir režisieriui, ir man.

Mes su Juliumi turime daug bendra. Abu nemažai laiko praleidome gyvendami užsienyje. Mums patinka panašūs filmai. Pavyzdžiui, aš žaviuosi Jono Meko, kurį Julius laiko savo mokytoju, darbais.

- O kokie dar Tau filmai patinka? Koks svarbiausias kriterijus, kodėl patinka filmas ar ne?

- Visokie filmai patinka: įvairiausių laikmečių, žanrų ir režisierių. Tačiau filmas turi „vežti“. Jis turi turėti daugiau nei kiti filmai. Kaip anekdotas – istorija juk viena, bet skirtingi žmonės ją skirtingai pasakoja. Ir kažkodėl arba juokiesi, arba lieki abejingas, nors girdi lygiai tą pačią istoriją. Jei filmas jaudina, „veža“ -- tai šlovė visiems: ir operatoriui, ir dailininkui, ir aktoriams, ir režisieriui, nes filmas įvyko. Ir nesvarbu, ar jis gražiai nufilmuotas ar negražiai.

- Kokių kino operatorių kūryba itin žaviesi, mokaisi iš jų?

- Iki šiol buvo keletas: Svenas Nykvistas, Vittorio Storaro ir mano meistras VGIK'e Vadimas Jusovas. Bet jie labai jau „akademiniai“. O dabar...net nežinau.Vieną ar kitą žmogų labai sunku nurodyti. Kino operatoriai šiais laikais yra priversti nuolat keisti savo stilių. Taigi dabar tokių „dievaičių“ nebeturiu. O kas padarė įtaką – tai tie paminėti didieji meistrai.

Pokalbio su operatoriumi Vladu Naudžiumi tęsinį skaitykite Lietuvos kino operatorių asociacijos tinklalapyje www.lac.lt.

Nuotraukose - operatorius Vladas Naudžius (1); su režisieriumi Valdu Navasaičiu filmuojant "Perpetuum mobile" (2). Iš asmeninio archyvo.