Vilniaus dokumentinių filmų festivalis: lūžio karta įtaigiai deklaravo savo požiūrį ir į kiną, ir į tikrovę

„Skalvijos“ kino centras rengia 6-ąjį tarptautinį Vilniaus dokumentinių filmų festivalį, kuris vyks spalio 9–18 dienomis “Skalvijos” kino centre. Šiais metais VDFF pristatys specialiąją programą „Lūžio karta lietuvių dokumentikoje (1989-1994)”, kurioje bus pristatys 9-ajame dešimtmetyje į lietuvių kiną atėjusios režisierių kartos kūrybinius debiutus. Šarūno Barto, Arūno Matelio, Audriaus Stonio, Algimanto Maceinos, Artūro Javdokimovo filmai.

Šią programą pristato kino kritikė Živilė Pipinytė:

-- Devintajame dešimtmetyje į lietuvių kiną atėjo nauja kūrėjų karta. Jie iškart aiškiai ir įtaigiai deklaravo savo požiūrį ir į kiną, ir į tikrovę. 1985–1989 m. buvo dramatiški lietuvių kino lūžio metai, kai ėmė žlugti visa sovietinė kino finansavimo, gamybos ir platinimo sistema. Netrukus žlugo ir iki tol nuo kino neatsiejama cenzūra. Vyresnioji karta bandė išnaudoti galimybę prabilti apie iki tol draudžiamus dalykus – pokario rezistenciją, deportacijas, prisiminti nutylėtus visuomenės ir kultūros veikėjus. Dažniausiai tokie filmai neišvengdavo deklaratyvumo. Nežinau, ar jaunųjų kūrėjų filmai buvo reakcija į Sąjūdžio mitingų dvasią perteikiančią ir iš esmės nuasmenintą, nors dažnai poetinio kino priemonėmis kuriamą vyresniųjų dokumentiką. Tačiau jauni režisieriai akivaizdžiai nenorėjo susitapatinti nei su idealizuojama tarpukario Lietuvos praeitimi, nei (atsivėrus vartojimo laisvei ir sparčiai įsigalint masinei kultūrai) su vis labiau karikatūrėjančia dabartimi. Šarūno Barto filme „Praėjusios dienos atminimui“ (1990), Arūno Matelio juostoje „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį“ (1990), Audriaus Stonio „Neregių žemėje“ (1991) ar Valdo Navasaičio „Rudens sniege“ (1992), Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių „Iliuzijose“ (1993) ryškus noras kalbėti apie egzistencinius dalykus ir pirmiausia apie žmogaus vienatvę svetimame pasaulyje, apie gyvenimo ar jausmų prasmę, apie būties laikinumą, patriarchalinių ir naujų vertybių susidūrimą. Senelio palaikų perkėlimo iš Sibiro į Lietuvą akciją užfiksavęs Algimanto Maceinos filmas „Juoda dėžė“ (1994) iki šiol yra vienas originaliausių lietuvių dokumentinio kino eksperimentų. Arturo Jevdokimovo „Kirtimų idilės“ (1991) – vienas iki šiol retų lietuvių dokumentiniame kine antropologinio stebėjimo bandymų. Šių filmų pasaulis tuščias, apleistas, griūvantis, tarsi pamatytas vienišų žmonių akimis. Kartu tai ir savotiškas vidinis peizažas, nes autoriai palyginti laisvai elgiasi su tikrove, nors ir neatsisako (net atvirkščiai) jos stebėjimo principų. Statiška jų filmų kamera mėgsta fiksuoti laiką, būtent jis vis dažniau užpildo kadrą. Ankstyvieji dabar jau garsių ir pripažintų autorių filmai savaip tiksliai išreiškė ir žmonių būseną didžiųjų istorijos permainų akivaizdoje. Šie autoriai labiausiai nepasitiki žodžiais, todėl jų filmuose žodžių nedaug arba nėra visai. Užtat jie pasitiki vaizdais. Jų filmų vaizdai tampa simboliais, metaforomis, jie atspindi ne tik išorinę tikrovę, bet pirmiausia yra vidinės tikrovės atspindys. Todėl filmas dažnai yra vidinis monologas, kinematografinė tikrovės meditacija, filosofinis pasakojimas apie paslėptą pasaulio prasmę, apie žmogaus ir kitokių gyvų būtybių buvimą Žemėje.

Lietuvių režisieriai dažnai žvelgia į pasaulį savo herojų – keistų ir nesuprantamų, likimo nuskriaustų (arba apdovanotų, nelygu kaip pasižiūrėsi) žmonių, atstumtųjų ir marginalų akimis. Tai nėra hermetiškas, savyje užsisklendęs kinas, bet šiems filmams suprasti ir išgyventi reikia ir dvasinių pastangų bei estetinės patirties. Balansavimas ties dokumentinio ir vaidybinio kino riba, eksperimentavimas su dokumentinio kino formomis, kalba ir ištarme neliko nepastebėtas: A. Stonio „Neregių žemė“ buvo apdovanota Europos kino akademijos prizu „Felix“ geriausiam Europos metų dokumentiniam filmui, A. Matelio, V. Navasaičio, D. ir K. Matuzevičių filmai pelnė daug garsių kino festivalių apdovanojimų.

Programa „Lūžio karta lietuvių dokumentikoje (1989-1994)” bus parodyta  „Skalvijos“ kino centre ir pakartota Nacionalinės dailės galerijoje.

Šiemet specialiai fesivaliui yra sukurta interneto svetainė www.vdff.lt, kurioje bus nuolat informuojama apie naujienas, svečius, filmų pristatymus ir t.t.

Nuotraukose filmų "Praėjusios dienos atminimui", "Rudens sniegas", "Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį" kadrai.