„Scanorama“ lietuviškai: viltis, kad viskas – karščiau, gyviau, jautriau

Pirmas skaitmeninis lietuviškas seansas ir ašaras spaudžianti melodrama – tokiais siurprizais lietuviškas kinas lapkričio 8 d.praturtins šiųmetinio Europos kiną apžvelgiančio festivalio „Scanorama“ programą.

Tai jau tampa tradicija – „Scanorama“ pristato jaunų režisierių iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos darbus programoje „Jaunasis Baltijos kinas“. Šiųmetinė naujiena – mūsuose originalus apdovanojimas.

„Scanoramos“ vadovė G. Arlickaitė sakė, kad ji norėjo atkreipti dėmesį ne tik į profesionaliai kuriamus filmus, bet ir į jų profesionalų vertinimą. Todėl festivalyje atsirado vis populiarėjantis pasaulyje įvertinimo „formatas“ - apdovanojimai „Svečio balsas“, kuriuos filmams, parodytiems programoje „Jaunasis Baltijos kinas“, skirs festivalio svečiai. Jie bus įteikti sekmadienį – po visų Baltijos šalių programų „Jauna Estija trumpai“, „...Latvija trumpai“ ir „...Lietuva trumpai“.

Festivalio programos „Jauna Lietuva trumpai“ filmai – tai diplominiai darbai, kuriuos sukūrė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos TV ir kino režisūros diplomantai–bakalaurai. Tai ne pirmas tokias studijas šįmet baigusių mokyklos absolventų desantas festivaliuose – dalis jau buvo parodyta Tarptautiniame kino mokyklų festivalyje „Kino šortai“, o „Scanoramoje“ - laikas viešais rodymais pabaigti jaunų režisierių derliaus apžvalgą.

„Jauna Lietuva trumpai“ – tai keturi trumpametražiai vaidybiniai filmai. Visi jie nufilmuoti skaitmenine kamera. Programos kuratorė režisierė Jūratė Samuolytė sako, kad ir darbų autoriai, ir ji pati tiesiog netveria iš smalsumo – taip norisi pamatyti kūrybą dideliame ekrane ir transliuojamą iš tokiam formatui pritaikytos aparatūros. Tokias galimybes ir suteiks didžioji 1-oji „Forum Cinemas Vingis“ kino salė. Premjerinis bakaluarų seansas – lapkričio 8 d. 19 val.  

Tomas Smulkis festivalio spaudos konferencijoje papasakojo apie savo filmą "Pietys“ (23 min.), sukurtą pagal rašytojo Kazio Sajos novelę. Pasak režisieriaus, kiekvienas žmogus pergyvena tą gyvenimo tarpsnį, kai laikas sustoti ir pažvelgti į save tarsi iš šalies. Tai pagrindinė poetinė kino pasakos idėja. Ji pasakoja apie vyrą, gyvenantį savo paties spąstuose, nemokantį ir bijantį džiaugtis gyvenimu. Trokštantį, bet nesiryžtantį. Mistinis vėjas nubloškia jį į keistą miestą, kuriame jam ir tenka susidurti su pačiu savimi. Diena, praleista mieste, apverčia jo gyvenimą aukštyn kojom. 2008 m. Tomas Smulkis sukūrė filmą „Jubiliejus“.

„Apie kompleksus, baimes ir neryžtingumą“, - trumpai ir ryžtingai savo filmą "Bergenas“ (26 min.) apibūdino Andrius Blaževičius.

„Bergenas“ pasakoja, kaip viename apšiurusiame Vilniaus restorane susipažįsta du vyrai – Senis ir jaunas skustagalvis vyrukas Vytas. Išgėręs Senis pasiūlo Vytui, kuris rytojaus rytą emigruoja į Bergeną, beprotišką planą – išgelbėti restorano dainininkę nuo vietinio gyvenimo sunkumų ir išvežti ją iš Lietuvos. Andrius Blaževičius yra sukūręs filmų ,,Kai Andrius Blaževičius buvo jaunas ir nepatyręs“ („While Andrius Blazavicius was young and inexperienced“), „Makolio Kalkino mirtis“, „Vytautas“.

Dovilė Šarutytė, kurios studijų filmas „Bjaurus sapnas“ spėjo pelnyti profesionalų dėmesį ir Lietuvoje, ir už jos ribų, gana sunkiai rinko žodžius nusakyti savo naujo filmo esmei. Ji sakė, kad visuomet norėjo sukurti filmą apie jaunus žmones. „Ten viskas – lyg karščiau, gyviau, jautriau“, - taip D. Šarutytė pristatė savo darbą „Aš tave žinau“ (32 min.). Pagrindinė filmo veikėja Uršulė – penkiolikmetė mergina, kuriai darosi ankšta savo kambaryje, savo kieme, savo mokykloje, savyje. Ji įsimyli, nusivilia, praregi. Kartais tiesiog reikia atsispirti ir šokti į vandenį. Mergina išneria iš mikrorajono rėmų. Ir nebereikia niekur bėgti.  Be grakštaus „Bjauraus sapno“ Dovilė Šarutytė yra sukūrusi filmus „Žlugtas“ („Dirty Clothes“), „Auksinė kepurė“ („Golden Hat“).       

Linos Lužytės filmą „Jau puiku, tik dar šiek tiek...“ (28 min.) pristatė konferencijoje dvi šmaikščiai nusiteikusios aktorės Gabija Ryškuvienė ir Rimantė Valiukaitė. Jos sunkiai sutarė apie ką filmas – ar apie šaldytuvą, ar apie Lietuvą, ar apie šaldytuvą Lietuvoje. O gal, klausiame mes, tai filmas apie Lietuvą šaldytuve? Paaiškės jau sekmadienį.

Filmas nukelia į Nepriklausomybės pradžią. 1992-ieji. Pasaulis susidomėjęs stebi įvykius. Lietuvos piliečiai džiaugiasi atgauta laisve, o taip pat ir... importinėmis prekėmis, greitai užpildančiomis parduotuvių lentynas, kurios sovietmečiu buvo tuščios. Tiesa, deficitų metas dar nepraėjęs. Filmo istorija prasideda vienoje iš Vilniaus gamyklų, kurios darbuotojai traukia burtus. Laimėtojas galės įsigyti importinį šaldytuvą. Šaldytuvo nori visi, bet labiausiai – filmo herojė Danguolė. Šaldytuvo Danguolė, aišku, nelaimi, dar skaudžiau – jis atitenka jos kaimynei. Visgi filmo herojė nelieka tuščiomis. Ji ištraukia prizą. O tai reiškia, kad Danguolei atitenka garbė priimti už trijų dienų iš Amerikos atvažiuojantį fotoreporterį, kuris nufotografuos Danguolę ir jos šeimą, o jo nuotraukos taps fotoreportažu pasauliui, pasakojančiu apie naująją Lietuvą. Taip staiga ir netikėtai gamyklos darbuotoja Danguolė tampa savotiška Lietuvos ambasadore...

Lina Lužytė įsiminė, sukūrusi filmą pagal Salingerį „Nuostabi diena bananžuvėms gaudyti“ („A Perfect Day for Banana Fish“). Filmas 2007 m. pelnė pagrindinį Vasaros Media Studijos apdovanojimą. Pernai ji sukūrė „Katutį“.

Festivalio programoje „ Baltijos kinas“ taip pat bus pristatytas režisierės Ramunės Čekuolytės , šįmet pradėjusios studentams dėstyti kino dramaturgiją Muzikos ir teatro akademijoje, pilnametražis filmas „Stiklainis uogienės“ (72 min.).

Ramunė Čekuolytė juokauja, kad ji galėtų vesti seminarą „Kaip sukurti filmą be pinigų“. Seminaro gale skambėtų vedėjos perspėjimas: „niekada to nedarykite“. Tai filmas visiškai be biudžeto, ir režisierė sako pavydžiai žvelgianti į studentus – jiems bent jau kažkiek pinigų šįmet skyrė Lietuvos kultūros rėmimo fondas.

Pasak režisierės, jos filmo žanras labai aiškus – tai melodrama. Filmas jau buvo parodytas Druskininkų teatro festivalyje – po peržiūros buvo ašarą braukiančių žiūrovų.

„Stiklainis uogienės“ - istorija apie tai, jog radęs gyvenimo meilę, ją tuoj pat prarandi. Istorija apie tai, kaip reikia išmokti saugoti meilę. Tai pasakojimas apie meilužius – pusamžį vedusį vyrą ir gerokai jaunesnę moterį. Jie gyvena saugodami savo paslaptį ir augindami penkiametį sūnų. Ilgainiui Marta pavargsta nuo amžino slapstymosi, nuo meilužės statuso ir apsisprendžia gyventi atskirai. Dmitrijus nenori prarasti savo mylimos moters ir nesantuokinio mylimo vaiko, bet įsipareigojimai ir padėtis visuomenėje neleidžia jam palikti oficialios šeimos. Jis pasimetęs. Tačiau Marta vis dėlto grįžta pas Dmitrijų. Jie ir vėl laimingi. Tik, deja, neilgam.

„Mano istorija – dažnai pasitaikanti gyvenimiška situacija. Esu girdėjusi ne vieną istoriją apie išduotas žmonas ir abejojančius, nepasitikinčius savimi pusamžius vyrus, beviltiškai įsimylėjusius jaunas meilužes. Labiausiai tokiose situacijose kenčia vaikai. Man tai nepriimtina. Todėl ir norėjau parodyti šią istoriją iš vidaus, kad žiūrovas pats galėtų herojus teisti arba išteisinti“, – sako filmo režisierė Ramunė Čekuolytė-Che.

Filmo premjera ‚Scanoramoje“ – lapkričio 8 d. 17 val. „Forum Cinemas Vingis“.

Filmų "Pietys", "Bergenas", "Aš tave žinau" (titulinis, 3), "Jau puiku, tik dar šiek tiek..." ir 'Stiklainis uogienės" kadrai.

Apie "Scanoramą" - www.scanorama.lt