Įvykis. Naujas lietuviško kino apdovanojimas – LAC prizas – bus ne tik malonus, bet ir griežtas kolegų įvertinimas
Lietuvos kinas visuomet pasižymėjo aukšta vaizdo kultūra, sukurta ir išpuoselėta net kelių kartų kino operatorių. Mūsų kino meistrai yra pelnę įvairių apdovanojimų savo šalyje bei nemažai prizų tarptautiniuose festivaliuose. 
Tačiau Lietuvoje nebuvo profesinio apdovanojimo -- pačių operatorių savo kolegoms. Šiais metais Lietuvos kino operatorių asociacija (LAC) įsteigė prizą geriausiems šalies operatoriams. Apie tai pasakoja LAC pirmininkas, kino operatorius Rimvydas Leipus.
-- Kaip atsirado šio prizo sumanymas?
-- Sumanymas turėti kino operatorių prizą atsirado, matyt, kartu su idėja ir poreikiu steigti Lietuvos kino operatorių asociaciją (LAC), vienijančią šios profesijos atstovus. Vienas pagrindinių šios organizacijos tikslų ir yra propaguoti kino operatoriaus meną, kelti šios vienos svarbiausių kino profesijų prestižą. Operatorių prizo atsiradimas, manau, šiems tikslams labai pasitarnautų. Paskatintų publiką labiau domėtis operatoriaus darbu, geriau suvokti ir vertinti jo kūrybą. Taigi, prizo idėja sklandė jau seniai, bet „kūnu“ taps tik dabar. Tai buvo ilgas procesas dėl įvairiausių priežasčių, daugiausiai organizacinių.
-- Panašūs profesiniai kino operatorių apdovanojimai egzistuoja ir kitose šalyse.
-- Taip, tokie prizai teikiami daugelyje valstybių: ir didelių, ir mažų, kuriose veikia kino operatorių asociacijos ar gildijos. O jos egzistuoja beveik visose pasaulio šalyse, kur kuriamas kinas. Galima paminėti Amerikos kino operatorių asociacijos (ASC) apdovanojimą, britų (BSC) ar Rusijos, turinčios stiprias kino operatorių mokyklos tradicijas, prizą „Baltas kvadratas“. Toks prizas turi ypatingą vertę, nes jį teikia kolegos, kurių įvertinimas ne tik labai malonus, bet griežtas ir, manyčiau, gana teisingas.
-- Kaip vadinsis LAC įsteigtas prizas?
-- Kino operatorius Algimantas Mikutėnas, ironizuodamas lietuviško poetinio 
kino štampus, ekspromtu pasiūlė, kad geriausias pavadinimas būtų „Ąžuolas rūke“. Tokį kadrą turbūt teko filmuoti kiekvienam Lietuvos kino operatoriui. Po ilgų debatų rūko neliko, liko tik ąžuolas, simbolizuojantis brandą, jėgą, kūrybines galias. Taigi, operatorių apdovanojimas vadinsis „Ąžuolas“.
-- Kam bus skiriamas šis prizas? Kokios yra nominacijos?
-- Bus apdovanojamas geriausias lietuviško filmo operatoriaus darbas. Bus vertinami vaidybiniai, dokumentiniai, trumpametražiai filmai, sukurti ir viešai parodyti per šiuos metus, t.y nuo 2009 sausio 1 iki 2010 sausio 1. Šių filmų operatoriaus meistriškumą vertins žiuri, sudaryta iš penkių narių: trijų operatorių (nebūtinai LAC narių) ir dviejų kitų kino profesijų atstovų: režisierių, kritikų, prodiuserių, dailininkų, aktorių.
Taip pat bus apdovanojimas už kūrybinius gyvenimo pasiekimus. Lietuvoje yra daug nuostabių kino operatorių, kurie daugiau nebefilmuoja, tačiau būtent jie ir sukūrė tą lietuvišką kino operatorių mokyklą. Juos reiktų prisiminti ir pagerbti.
Dar bus kino operatorių dėkingumo prizas, skirtas žmonėms, kurie triūsia operatoriaus (vaizdo) komandoje. Jie dažnai nesulaukia nei pelnytos šlovės, nei dėmesio, o juk be jų gero darbo kino operatorius tiesiog fiziškai negalėtų įgyvendinti savo kūrybinių sumanymų. Kalbu apie asistentus, apšvietėjus, mechanikus ir kt. Prizas gali atitekti ir kino kritikui, skyrusiam ypatingą dėmesį savo straipsniuose operatoriaus menui.
-- O koks operatoriaus darbo vertinimo kriterijus Tau svarbiausias?
-- Man svarbiausias saiko jausmas. Kino operatoriaus išraiškos priemonės yra labai aktyvios, ir reikia turėti daug drąsos ir pasitikėjimo savimi jomis naudojantis. Nerėkti visa gerkle, o tą patį pasakyti pašnibždomis. Ekrane labai matosi operatorius, kuris rėkdamas bando parodyti, kad ir jis čia yra. Gal kartais to ir reikia filmui, bet dažnai tik trukdo.
Kinas yra kolektyvinis menas. Kaip sako didysis kino meistras Vittorio Storaro: „Kinas – tai orkestras, kuriame visi solistai.“ Jei klausydamasis orkestro muzikavimo tegirdi tik vieną instrumentą, tai nėra gerai. Harmoningas skambėjimas sukuria tą kino magiją, kuri paskui užburia žiūrint kino salėje.
-- Man rodos, šiuolaikiniame kine vaizdas praranda savo vertę. Įvykusi vaizdo „devalvacija“, gal susijusi ir su sparčia technikos raida, kai filmą galima nufilmuoti ir mobiliu telefonu.
-- Dauguma atveju, taip. Šiuolaikinėmis kino priemonėmis: kamera, juosta ir t.t., galima gana lengvai kurti gražius paveiksliukus. Kurti ir pardavinėti. Tai labai neblogas verslas. Daug atradimų yra tiražuojami: ir reklamoje, ir filmuose, kurie vis labiau tampa standartizuoti. Vaizdo sakralumas kine nebėra vertybė. Kino vaizdo kūrimas, iš tiesų, atima daug laiko ir tuo pačiu pinigų. Todėl prodiuseriai vengia investuoti į tai, nes žiūrovas bus patenkintas ir vidutiniu vaizdu. Tai yra didžiulė kino kultūros ir edukacijos problema. Lietuvoje tai ypatingai aktualu.
-- Ar „Ąžuolo“ apdovanojimai bus skiriami kasmet?
-- Taip, tai bus kasmetinis apdovanojimas.
-- O kaip atrodys pats apdovanojimas?
-- Tai bus skulptūra, kurią kuria jaunas skuptorius Marius Skudžinskas. Trys „Ąžuolai“, skirsis tik užrašas.
-- Kada vyks apdovanojimų ceremonija?
-- Įteikimas vyks festivalio „Kino pavasaris“ metu, kovo gale. Šio festivalio metu yra padidėjęs dėmesys kinui, todėl savo partneriais ir pasirinkome „Kino pavasarį“. Netrukus bus paskelbtas kvietimas teikti savo filmus šiam apdovanojimui.
Parengė Neringa Kažukauskaitė
Nuotraukose - kino operatorius, LAC pirmininkas Rimvydas Leipus, būsimo prizo eskizai.
