Po premjeros. "Filmas turi būti išaugintas vaizduotėje" (Š. Barto kūrybos užkulisiai - naujame dokumentiniame filme)

Prestižinis Niujorko kino žurnalas "Film Comment" šių metų pradžioje paskelbė 100 kino kritikų, režisierių, įvairių kino institucijų vadovų, kino kuratorių ir kitų kino profesionalų iš įvairių pasaulio šalių sudarytą reikšmingiausių XXI-ojo amžiaus I-ojo dešimtmečio filmų ir režisierių sąrašą. Iškalbinga yra tai, jog šiame sąraše minima ir Šarūno Barto pavardė. Tai dar kartą patvirtina teiginį, jog Š.Bartas yra pasaulyje pripažintas kino režisierius ir vienas įdomiausių šių dienų kino kūrėjų. Tačiau kyla klausimas, ar mes patys pakankamai pažįstame šį vieną svarbiausių Lietuvos kino režisierių? Manau, kad tikrai ne. Ir visų pirma ne dėlto, jog Š. Barto filmai smalsiam Lietuvos žiūrovui nebūtų žinomi, bet todėl, kad jis yra vienas uždariausių, paslaptingiausių ir sunkiai prakalbinamų Lietuvos kino kūrėjų. Kinui atsidavęs Š. Bartas dažniausiai yra sunkiai pasiekiamas, o jei ir pasitaiko proga jį pamatyti pristatant filmą, daug žodžių nei apie patį save, nei apie filmą neišgirsi.

Turint tai omenyje, pamatyti  prancūzo Guillaume Coudray dokumentinį filmą apie režisierių "Šarūnas Bartas, vienas lauke karys", kuriame matome prakalbintą režisierių ir kuriame iš arčiau galima susipažinti su jo kūrybos aplinka, man, asmeniškai, buvo be galo didelė šventė. Spaudoje ar filmų retrospektyvų kataloguose pasitaikanti Š. Barto biografija dažniausiai pateikiama keliais sakiniais. O tai, kad Š. Bartas rašė poeziją, galbūt nežino niekas arba žino vos vienas kitas, bet būtent apie tai kalbama šiame dokumentiniame filme. Poezija Š. Bartui asocijuojasi visų pirma su kinu, ji paskatino režisierių kurti filmus, o paties sudėtingiausio jo filmų - "Namai" - idėja kilo iš eilėraščio. Šiame filme Š.Bartas leidžiasi į savo kaip kūrėjo ištakų pradžią, prisimena, kada kilo pirmoji mintis, jog reikia filmuoti, ką nori, ir pirmasis supratimas apie kiną. Nemažiau įdomu klausytis, kaip savo filmus ikonomis pavertęs režisierius, dalijasi mintimis apie savo kuriamo kino kalbą.
                             Tačiau G.Coudray filmas apie Š. Bartą yra ne tik įdomus, bet ir be galo vertingas. Pirmą kartą viešai galime pamatyti per 10 metų sukauptą įvairią filmuotą medžiagą iš filmavimo aikštelių, tarp kurių ypač dėmesio verti kadrai iš pasiruošimo proceso "Laisvės" filmavimui ir pačios "Laisvės" filmavimo aikštelės.
                             Filmo autorius G.Coudray nuoširdžiai susižavėjo Š. Barto kūryba prieš 10 metų. Tuomet jis atvyko į Vilnių, trokšdamas padirbėti prie filmo "Laisvė". Žavėjimasis Š.Bartu kaip autoriumi, kūrėju, leido G.Coudray pelnyti Š. Barto pasitikėjimą. Š.Bartas šiame dokumentiniame filme prasitaria, jog jis geriausiai jaučiąsis filmavimo aikštelėje, nes čia viskas vyksta taip, kaip jis nori. Būtent filmavimo aikštelė suartina G.Coudray ir Š. Bartą, Š. Bartui ji leidžia atsipalaiduoti, o G. Coudray niekieno netrukdomas gali stebėti Š. Barto pasiruošimo filmo kūrimui, patį filmo kūrimo procesą ar mediniame name įkurtos kino studijos aplinką, tyrinėti joje esančius daiktus. Filmas dėmesį prie ekrano prikausto ne tik dėl G. Coudray randamų ir apžiūrinėjamų Š. Barto filmų rekvizitų, tokių kaip Leos Caraxo kostiumas, kuriuo jis vilkėjo filme "Namai" (šių rekvizitų vieta iš tikrųjų turėtų būti muziejuje), jo eskizų, įvairių sukonstruotų mechaninių "objektų", bet ir dėl iki širdies gilumų nuoširdžiu G. Coudray santykiu su dievinamu savo filmo herojumi - Š. Bartu ir su visu tuo, kas su juo yra susiję, ar prie ko jis buvo prisilietęs. Po filmo pristatymo kino festivalyje "Kino pavasaris" kalbėjęs G. Coudray sakė, jog "prie ko prisiliesdavo Š. Bartas, jam prilygo stebuklui". Tačiau pats filmo herojus dokumentinio filmo režisieriui tuo pačiu tikrai neatsilygina. Jis išlieka valdingas. G. Coudray įžvelgta lingvistinė sąsaja tarp author (autorius) ir authority (valdžia), ypač glaudžiai siejasi Š. Barto kaip kūrėjo asmenybėje. Bet tai puikiai siejasi ir su filmo pradžioje iš įpykusio Š. Barto išsprūdusių frazių, jog "žmonės kažkodėl nori režisieriaus, kuris nieko nereikalautų". Reiklumas ir valdingumas – tai tik kelios Š. Barto charakterio savybės, kurias atskleidžia G. Coudray savo filme. Gal jos ir nepadės geriau suprasti Š. Barto filmų, bet netikėta galimybė žvilgtelėti į jo kūrybinę virtuvę, pajusti režisieriaus asmeninį kontaktą su kino medžiaga yra tikrai intriguojanti.

Nuotraukose - Šarūnas Bartas ir Guillaume Coudray; filmo "Laisvė" kadras.

"Kino pavasario", lfc.lt archyvo nuotr.

Filmą "Šarūnas Bartas, vienas lauke karys" galima pamatyti kovo 25 d. 18 val. 45 min. "Skalvijoje".