Režisieriaus Šarūno Barto filmo „Eurazijos aborigenas“ premjera pradedamas Tarptautinis Kauno kino festivalis
Šiandien Kaune naujausio Šarūno Barto filmo „Eurazijos aborigenas“ seansu prasideda ketvirtasis Tarptautinis Kauno kino festivalis. Iki spalio 10-osios daugiau nei 120-ies filmų iš viso pasaulio programa bus rodoma kino teatre „Forum Cinemas Kaune“, Vytauto Didžiojo universiteto galerijoje „101” ir kitose miesto erdvėse, vėliau - „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“ Vilniuje.
Nūdienos kino pasaulio įvairovė bus pristatyta keturiose programos „Platus kampas“, „Tapatumai“, Muzika, keičianti pasaulį“, „Visos mūzos“. „Festivalis gausus ne tik kino seansų, bet ir specialiųjų renginių: nuo diskusijų apie kino teatro vietą bendruomenėje ir kultūroje iki Algirdo Tarvydo parodos „Robertas Verba filmuoja“, skirtos lietuvių dokumentininkui Robertui Verbai pristatymo. Bus daug pokalbių apie animaciją, kino kritiką, diskusijų apie kino industriją ir net susitikimų su dokumentinių ir vaidybinių filmų veikėjais, - sakė Tarptautinio Kauno kino festivalio direktorė Ilona Jurkonytė. - Kviečiu kiną mylinčius jau dabar įsigilinti į labai plačią festivalio programą ir susiplanuoti laiką, kad spėtų pamatyti tai, kas artimiausia jiems.“
„Eurazijos aborigeno“ premjera atidarys Tarptautinį Kauno kino festivalį
Festivalio atidaryme svečiuosis ir savo naująjį filmą „Eurazijos aborigenas“ pristatys režisierius Šarūnas Bartas. Filmas gausiai apdovanotas „Sidabrinėmis gervėmis“, pripažintas geriausiu šių metų lietuviško kino
juosta, o prieš porą savaičių jis buvo įvertintas ir pagrindiniu Atviro NVS, Latvijos, Lietuvos ir Estijos kino festivalio Anapoje (Rusija) „Kinošoko“ prizu – „Auksine keke“.
Apibūdinamas kaip kriminalinė baladė, filmas tęsia mėgstamą režisieriaus temą – kelionę. Subtilus, atšiaurus herojus Gena, kurį vaidina pats Šarūnas Bartas, siekia galutinai išsivaduoti nuo praeities ir atsidėti naujam gyvenimu. Tačiau pirmiausia kelias į pokyčius herojų nuveda jo praeitin, su kuria vis dar sieja negrąžintos skolos ir pažįstamas nusikaltėlių pasaulis, kupinas purvo ir nusikaltimų. Pasaulinė „Eurazijos aborigeno“ premjera įvyko 60-ajame Berlyno kino festivalyje.
„Paradoksas, bet tarptautinį kino festivalį Lietuvoje pradėti lietuvišku kūriniu nėra labai įprasta, - sakė Tarptautinio Kauno kino festivalio direktorė Ilona Jurkonytė. – Ši premjera mums bus ypatinga, juo labiau, kad šis filmas yra išskirtinis paties Šarūno Barto filmografijoje. Jis visiškai kitoks, netikėtas intensyviu veiksmu ir netgi erotika. Kita vertus, prisiekę Šarūno Barto gerbėjai „Eurazijos aborigene“, neabejoju, atpažins režisieriaus mąslumą. Esu įsitikinusi, kad šis filmas sudomins labai plačią auditoriją.“
„Sutinku, kad filmas kitoks: daugiau veiksmo, dialogų, bet negaliu sakyt, kad pasikeitimas labai drastiškas. Penkeri metai (būtent tiek laiko praėjo nuo praėjusio filmo pristatymo) – nemažas laiko tarpas, per kurį keičiausi ir aš pats, - pasakojo režisierius Šarūnas Bartas. – Nors filmo idėja buvo kilusi seniai, pavyko ją įgyvendinti dabar. Nepasikeitė tik noras pažinti mane supantį pasaulį. Pasakodamas siužetą, norėjau parodyti tai, ką jaučiu, matau. Trys šalys, kuriose vyksta filmo veiksmas – Lietuva, Rusija , Prancūzija – atrodo tokios tolimos ir turėtų būti skirtingos, bet miestai (filme yra kadrai, kuriuose miestai užfiksuoti iš aukštai) – panašūs. Nežinodamas galėtum supainioti, kur Maskva, kur Paryžius, o kur
Š. Bartas – ne tik šio filmo režisierius, operatorius, bet ir scenarijaus bendraautoris bei pagrindinio vaidmens atlikėjas.
Kuriant „Eurazijos aborigeną“ buvo suburta marga, įvairiatautė kino profesionalų komanda. Šalia Lietuvos režisieriaus filme pasirodanti aktorė Klavdija Koršunova jau yra vadinama Rusijos nepriklausomo kino veidu. Kita Šarūno Barto partnerė filme – italų ir egiptiečių kilmės pasaulinio garso fotomodelis ir aktorė Eliza Sednaoui.
Filme taip pat pamatysime Lietuvos aktorius Arūną Storpirštį, Inetą Stasiulytę ir kitus.
Kaune "Eurazijos aborigenas" bus rodomas spalio 1 ir 2 dienomis, Vilniuje - spalio 11 ir 15 dienomis.
Animacijos meistras P. Dumala magiškus filmus pristatys vilniečiams
Tarptautiniame Kauno kino festivalyje bus parodyta lenkų animacijos klasiko Piotro Dumalos animacinių filmų retrospektyva. Jo sukurti filmai yra sulaukę pasaulinio pripažinimo ir daugybės tarptautinių apdovanojimų dėl savitos animacinės technikos ir nepaprastai subtilių įžvalgų į žmogaus sielą. Animacijos meistras pats atvyks į Lietuvą pristatyti retrospektyvos Kauno kino festivalio žiūrovams.
Beveik visi P. Dumalos animaciniai filmai skirti suaugusiems, t. y., atlieka ne 
linksminamąją pramoginę funkciją, bet įtraukią į siurrealistinį, baugų pasaulį, veikiantį pagal keistą sapnų logiką. Animatoriaus paradoksalumas sudomino netgi MTV kanalą, - P. Dumala buvo pakviestas sukurti animuotą MTV kanalo logotipą.
P. Dumalos animaciniai filmai pripažinti geriausiais Krokuvos, Manheimo, Lagovo, Oberhauseno festivaliuose, taip pat animatorius apdovanotas už reklamos darbus – 1994 m. gavo auksinį prizą Orlande už MTV logotipą „Šarlatanas“, 1996 m. Los Andžele buvo pagerbtas auksiniu prizu už kūrinį „Kafka susitinka Dostojevskį“.
Režisierius yra vadinamas animacinių filmų magu ir laikomas aukšto lygio kūrėju, kuris jautriai išmano meną ir žino, kokius tikslus sau kelti. Retrospektyvoje įtraukti septyni įvairios trukmės P. Dumalos animaciniai filmai: vieni ankstyvųjų filmų „Juodkepuraitis“ ir „Švelnioji“, „Sienos“, „Kojos laisvė“, vėlesnieji brandūs, žmogiškosios psichologijos persmelkti pasakojimai: „Francas Kafka“, „Nusikaltimas ir bausmė“ ir satyra „Dr. Charakteris pristato“.
Lenkų režisieriaus kūryba artima nebyliajam kinui, - juose vienatvė atsiskleidžia tiksliau nei filmuose su garsu. P. Dumalos animacijoje nėra dialogų - netgi 34 min. ilgio filme „Nusikaltimas ir bausmė“. Tarsi vidinio personažų gyvenimo kompensacija naudojama muzika, kurios tikroviškumas atveria papildomas prasmes ir interpretacijas, išlaikant formos grynumą, bet paprastai vaizdas kalba pats už save - „Švelniojoje“ stalas pavirsta lova, laikrodis – aikšte, didžiulis voras po stalu augantis simbolizuoja kylančią grėsmę, artėjantį emocinį dviejų personažų – jaunos moters ir už ją daug vyresnio vyro – sukrėtimą. Filmo „Francas Kafka“ protagonistas kelis kartus transformuojasi, kol galiausia pavirsta šunimi.
Vienas savotiškiausių ir psichologiškai įžvalgiausių kada nors sukurtų biografinių filmų laikomas „Francas Kafka“. Apie šį filmą (kuriame, remiantis jo paties dienoraščiais, vaizduojamas rašytojo Franco Kafkos gyvenimas) sakoma, jog jo veikėjas nupieštas taip meistriškai, kad netgi statiškas veidas išreiškia jausmus, vibruoja gyvybe. O pats P. Dumala, kalbėdamas apie šį kūrinį, pastebi: “Animacijoje tradiciškai vaizduojamos paprastos figūros, kaip Bolekas ir Liolekas – plokšti personažai, be šešėlių ar perspektyvos. Jei tik kas nors – tarkime aš – pradeda piešti šešėlius (o visa mano šviesa ir šešėliai kūriami pagal tikrą šviesą ir šešėlius), iš karto sakoma, kad kopijuojamas meninis kinas. Dauguma žmonių animaciją laiko arba plokščiais vaikiškais filmukais, arba ezoteriniu avangardu. Tiesą sakant, animacija ne atkartoja “tikrąjį kiną”, - ji pati ir yra tikrasis kinas”.
Pagal Fiodoro Dostojevskio romaną sukurtame animaciniame filme “Nusikaltimas ir bausmė” režisierius subtiliai nagrinėja sudėtingas filmo herojų būsenas. Animatoriaus nupiešti personažai juda ir veikia kaip tikri žmonės.
“Animacijoje galima pavaizduoti tikrovėje neįmanomas reakcijas, pavyzdžiui, žmogus dega ugnyje ir kartu juokiasi. Vis dėlto kur kas nuostabiau parodyti, kaip mano sukurtos būtybės reaguoja, mąsto ir elgiasi lyg tikri žmonės”, - sako P. Dumala, kalbėdamas apie “Nusikaltimą ir bausmę”. Režisierius siekia sukurti animacinį psichologinį filmą. Įprasta manyti, kad animaciniai filmai turi būti arba smagūs, arba didingo meno vizijos. Tuo tarpu P. Dumala skverbiasi į žmogaus mintis ir įrodo, jog animacija tinkama išreikšti svarbiausias žmogiškas vertybes.
Režisierius prilygina animacinį filmą sapnui, turėdamas omenyje, kad sapnai – tai jau sukurti ir užrašyti paruošti kūriniai. Šią mintį įtaigiai iliustruoja pilnas grostesko, bet kartu ir filosofinis, pritvinkęs Nikolajaus Gogolio ir Franco Kafkos dvasios animacinis filmas „Kojos laisvė“ kuriame miegantis vyriškis staiga skyla į dalis ir visos jo kūno dalys ima gyventi atskirus gyvenimus. Ryte nuskambėjus žadintuvui, kūno dalys grįžta, išskyrus kairę koją, kuri užsiaugina sparnus ir išskrenda.
P. Dumalos animaciniuose filmuose galima atpažinti didžiųjų Europos tapytojų vaizdines “citatas”. Pats animatorius tai patvirtina, sakydamas, jog kuriant, pavyzdžiui, “Švelniąją” jį įtakojo Munchas, Rembrantas, Vermejeris. Animacijai kurti naudojamas gipso plokštes P. Dumala, tepdamas keliais dažų sluoksniais, praturtina taip, kad faktūra primena senųjų meistrų darbus.
Kalbėdami apie unikalią animatoriaus naudojamą techniką kino kritikai pastebi, kad P. Dumala yra vienas iš nedaugelio šiuolaikinių kūrėjų, kuriems pavyko pridėti ką nors nauja prie glausto animacinių technikų sąrašo. Dažydamas ir perdažydamas, gramdydamas ir trindamas tą patį vaizdą, šis menininkas pasiekia gražų švelnų perėjimą tarp epizodų ir stebėtinai turtingą faktūrą, primenančią tapybos drobę.
Režisierius P. Dumala su žiūrovais susitiks spalio 15-17 d. kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“.
Festivalio svečias - vengrų avangardistas Béla Tarras
Tarptautinis Kauno kino festivalis, bendradarbiaudamas su Vengrijos kino institutu 
bei Vengrijos kultūros institutu Taline, pristatys garsaus savito braižo vengrų kino režisieriaus, scenaristo Bélos Tarro filmų retrospektyvą. Dalyvavimą kino festivalyje patvirtino ir pats Béla Tarras.
Festivalio metu bus pademonstruoti 7 filmai, jų tarpe - išskirtinė 7 valandų trukmės juodoji komedija „Šėtono tango“ („Sátántangó“, 1994 m.), pelniusi režisieriui pasaulinį pripažinimą. Filmas, Lietuvoje iki šiol rodytas tik vieną sykį, dažnai apibūdinamas kaip vienas svarbiausių 10-ojo dešimtmečio kūrinių, išplėtęs kino kalbos ribas, įkvėpęs kitus režisierius. Pagal tango schemą sukurtas filmas – šeši žingsniai pirmyn, šeši atgal – nukelia į apleistą, pokomunistinį Vengrijos kaimelį, kur laikas sustojęs, amžinai lyja, o vieniši gyventojai niekaip neišsivaduoja iš snaudulio. Jie laukia ir tikisi – kad štai pasirodys Kažkas ir juos pažadins, idant gyvenimas vėl prasidėtų. Ir štai tas Kažkas pasirodo... „Šėtono tango“ 1994 m. nuskynė „Caligari“ apdovanojimą Berlyno tarptautiniame kino festivalyje, Vokietijoje „Age d‘Or“ Briuselio tarptautiniame kino festivalyje Belgijoje, taip pat gavo specialųjį prizą Budapešto vengriškų filmų savaitėje Vengrijoje.
„Kauno kino festivalis nuo pradžių stengėsi pristatyti retrospektyvą, parodančią svarbiausius kino istorijos pėdsakus, - sakė Tarptautinio Kauno kino festivalio programos sudarytojas Tomas Tengmarkas. - Béla Tarras yra vienas iškiliausių Europos kino kūrėjų. Nuo pirmojo filmo „Šeimos lizdelis“ iki paskutiniojo „Žmogus iš Londono“, tokiose juostose kaip „Verkmeisterio harmonijos“ ir „Šėtono tango“ jis įtvirtino unikalią savo kino kalbą.“
„Béla Tarras – išskirtinis režisierius. Nepaisant to, kad jo filmai yra gana retai rodomi ne vien Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, Béla Tarras kolegų režisierių sutartinai vadinamas vizionieriumi, jo kūrybą daugelis tituluoja įkvėpimo šaltiniu. Labai laukiame susitikimo su šiuo legendiniu režisieriumi, - sakė Tarptautinio Kauno kino festivalio direktorė Ilona Jurkonytė. – Režisieriaus santykis su kino bei gyvenamaja tikrove pakeri ir įtraukia, prikausto prie ekrano ir meta iššūkį žiūrovui . Būtent taip aš pati jaučiausi pirmą kartą žiūrėdama Béla Taro filmus – priėmiau iššūkį ir gale likau gal kiek sutrikus bei apdovanota. Sudarydami Kauno kino festivalio programą laikomės griežtos taisyklės – tikime žiūrovu, jo pasirengimu žiūrėti dvasios matais vertinamą kiną.
Retrospektyvos metu ketinama parodyti ankstyvąsias B.Tarro juostas: dramas „Šeimos lizdelis“ („Családi tűzfészek“, 1979), „Standartiniai žmonės” („Panelkapcsolat“, 1982 m.), „Rudens almanachas“ („Öszi almanach“, 1984 m.), „Prakeiksmas“ („Kárhozat“, 1987 m.). Jose aktualizuojamos 9-ojo dešimtmečio visuomenės problemos, jų pagrindiniai personažai - marginalai.
Taip pat bus pristatyta ir vėlesnė B. Tarro kūryba, kuriai būdingas metafizinių klausimų kėlimas, žmogaus prigimties galvosūkių, vienatvės, dvasios pakrikimo, neįgalumo tematika. Festivalio ekranuose suksis „Verkmeisterio harmonijos“ („Werckmeister harmóniák“, 2000 m.), „Žmogus iš Londono“ („A Londoni férfi“, 2007 m.) su „Oskaro“ laureate Tilda Swinton. Pastarojoje juostoje pasakojama apie geležinkelio iešmininką, netikėtai tapusį kriminalinio įvykio liudininku. Mistinė kriminalinė drama 2007-ųjų Kanų kino festivalyje buvo nominuota „Auksinės palmės šakelės“ apdovanojimui. Autoriaus kūrinius vienija nelinijinis siužetas, pusiau dokumentinė maniera, niūrūs, ilgi, hipnotizuojantys kadrai, juodai balta juosta, atsikartojantis lietaus motyvas.
Šiais metais turėtų pasirodyti naujausias B.Tarro filmas. Kino režisieriaus, kuris europietišką kultūrą apibūdina kaip rusiško sentimentalumo, vengriško liūdesio ir portugališkos melancholijos derinį, savita vaizdinių kalba įkvėpė ne vieną žymų autorių, jų tarpe – Susaną Sontag, Gusą Van Santą ir Jimą Jarmuschą.
Kanų festivalio „Auksinės palmės šakelės“ laimėtojas bus rodomas tik Kaune
Kanų, Venecijos ir kitų svarbių kino renginių įvertintos juostos „Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus“, „Libanas“, „Adriena Pal“, „Įsivaizduojamos meilės“ ir dar daug dėmesio vertų filmų žiūrovams pasiūlys .jpg)
festivalis.
Jo programoje – išskirtinė galimybė išvysti Tailando menininko Apichatpongo Weerasethakulo filmą „Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus“, šį pavasarį apdovanotą „Auksine palmės šakele“ Kanų kino festivalyje. Juostoje pasakojama apie sunkiai sergantį dėdulę Būnmį, kuris iš tiesų prisimena savo ankstesnius gyvenimus ir su artimiausiais žmonėmis keliauja savo prisiminimų keliais. Kanų tarptautinės žiuri simpatijas pelnė ši magiška, paslaptinga ir įkvepianti komedija ne tik apie sielų persikūnijimą, bet ir apie žmogaus ryšį su gamta ir savąja žeme.
Kauno kino festivalio žiūrovai turės galimybę susipažinti su kino vunderkindu vadinamo 21 metų režisieriaus Xaviero Dolano kūryba. Jaunas kūrėjas iš Kanados šiemet jau antrąjį savo filmą pristatė Kanų kino festivalyje ir sulaukė ne tik ovacijų, bet ir „Jaunojo žvilgsnio“ prizo. Meilės drama „Įsivaizduojamos meilės“ pasakoja apie neįprastą jaunų žmonių meilės trikampį, augančią aistrą, kovą dėl dėmesio ir daro tai stilingai kaip tik įmanoma. Filmo garso takelis turi daug šansų tapti kultiniu. Kino kritikai režisieriaus braiže įžvelgia susižavėjimą tiek Woody Allen‘o, tiek Pedro Almodovaro, tiek Jean-Luc Godardo kūryba.
Į bekompromisį karą nusvies 2009-ųjų Venecijos festivalio „Auksinio liūto“ prizininkas Izraelio režisieriaus Samuelio Maozo filmas „Libanas“. Jame režisierius parodė tai, ką pats, būdamas dvidešimtmetis, patyrė per Libano karą. S. Maozą taip traumavo šie išgyvenimai, jog jam prireikė 25 metų, kol sukaupė pakankamai stiprybės, kad pastatytų šį filmą. Tai – juosta apie karo mašiną, kuri nerūpestingus jaunuolius gali akimoju paversti negailestingais žudikais.
Kauno kino festivalis kviečia susipažinti su vengrų režisierės Ágnes Kocsis juosta „Adriena Pal“. Ši režisierė – viena iš vos trijų moterų režisierių, kurių filmai šiais metais buvo pristatyti Kanų kino festivalio oficialioje programoje. Ten „Adriena Pal“ buvo įvertinta Tarptautinės kino kritikų asociacijos (FIPRESCI) prizu. Filmas pakvies leistis į kelionę savęs pažinimo link. Ekrane žiūrovai pamatys vienišos medicinos sesers Piroškos, pasiryžusios surasti vaikystės draugę, istoriją. Tai neįprastas kelio filmas – per margaspalvę visuomenę, skirtingų socialinių sluoksnių žmonių gyvenimus ir likimus.
„Kauno kino festivalis su didžiausiu malonumu pristato tarptautiniu mastu įvertintus filmus, keliaujančius po viso pasaulio kino festivalius, - sakė festivalio programos sudarytojas Tomas Tengmarkas. – Kanuose įvertinti filmai „Dėdulė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus“ ir „Adriena Pal“ bus išskirtinai rodomi tik Kaune.“
Visą festivalio programą rasite www.kinofestivalis.lt
Parengta pagal Tarptautinio Kauno kino festivalio inf.
Nuotraukose - filmų "Eurazijos aborigenas", "Nusikaltimas ir bausmė", "Šėtono tango", "Dėdulė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus" kadrai.
.jpg)