Ramūnas Greičius apie kino operatorių ruošimą Lietuvoje: naujovės, problemos, perspektyvos

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) šiemet vėl surinko televizijos ir kino operatorių kursą. Tačiau šį kartą bus studijuojama pagal naują vaizdo operatorių programą, kurią sudarė ir kursui vadovauti ėmėsi kino operatorius Ramūnas Greičius (LAC), gerai žinomas Lietuvoje, daug dirbantis Čekijoje. Apie televizijos ir kino operatorių ruošimo naujoves mūsų kino mokykloje ir kalbamės su R.Greičiumi:

-- Kaip ryžotės rinkti operatorių kursą? Kaip kilo šis sumanymas?

-- Pradžia šio sumanymo turbūt dar iš ten, kai pats studijavau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aktorystę, vėliau TV režisūrą. Man dėstė Henrikas Šablevičius, ir jo idėja buvo įkurti akademijoje kino katedrą, kurioje būtų studijuojamos pagrindinės kino profesijos. Norėjo sukurti nacionalinę kino mokyklą.

Aš išvažiavau mokytis į Prahą, mes susirašinėjome, ir bandėme kurti programas, kaip turėtų būti ruošiami operatoriai Lietuvoje. Tuo metu H.Šablevičius pakvietė Joną Gricių vadovauti operatorių kursui, vėliau to ėmėsi Kornelijus Matuzevičius. Pradėjo eiti pirmi kursai.

Bakalauro studijose Prahoje, FAMU, aš labiau gilinausi į operatoriaus profesijos techninius parametrus, o magistro studijoms pasirinkau temą -- analizuoti Europos kino mokyklų: FEMIS  (Paryžiuje), Lodzės, Londono, Bulgarijos ir kt. operatoriaus studijų programas. Važinėjau po tas mokyklas, gilinausi į jų programas, bendrą kontekstą. Mano baigiamasis darbas buvo apginti, sakyčiau, utopinę Lietuvos kino mokyklos viziją. Paruošiau programą, kuri vėliau tapo esamos vaizdo operatorių programos pamatu.

Jau tada kažkaip kryptingai jaučiau, kad teks tuo užsiimti, grįžus į Lietuvą. Bene dešimt metų jau dėstau LMTA, vedu seminarus, bet niekada neturėjau savo kurso. Ir taip susiklostė aplinkybės, kad  šiais metais man teko surinkti kursą. Gal šiek tiek per anksti, bet taip sutapo, kad LMTA laimėjo ES konkursą naujų mokymo programų kūrimui. Buvo labai keistų pasiūlymų ruošti aukštojoje mokykloje gaferius, kino šviesų dailininkus -- specialybes, kurioms aukštasis išsilavinimas nebūtinas. Aš pasiūliau pabandyti sukurti naują programą kino ir TV operatoriams. Manau, kad iki šiol programos buvo stichiškai sukurtos, neturėjo koncepcijos, t.y, nebuvo jokios garantijos, kad nepalikta jokių spragų. Nebuvo vieno žmogaus, kuris sudarytų ir atsakytų už visą programą -- kada kas ir ką turi mokytis.

Maždaug pusantrų metų rašėme naują operatorių studijų programą. Rašiau ne tik aš, ir Rytis Kurkulis, Jurga Mačionytė, Mantas Šatkus  ir kt. Programą apgynėme  Studijų kokybės vertinimo centre (SKVC). Programos didžiosios dalies pagrindas – mano diplominis darbas, bet nemažai yra naujų dalykų, ypač susijusių su naujomis technologijomis, skaitmens atsiradimu. Labai stengemės, kad programa būtų ne formali, o ja realiai būtų galima naudotis.

-- Kokie pagrindiniai šios naujos operatorių ruošimo programos akcentai, kryptys?

-- Nors šiuolaikiniame kine labai pasikeitė pamatiniai techniniai akcentai, ir kai kurias disciplinas reiktų perstumdyti, ar net šiandien įvesti naujas, bet vis dėlto visos paskaitos  apgalvotos ir yra priežastys, dėl ko jos yra. Visos disciplinos neginčijamai surašytos, kas studentams turi būti išdėstyta. Ir aš galiu tikrinti, ar studentai gauna tą informaciją iš dėstytojų, ar ne. Jei kokios nors temos neišdėstomos,  žinau, kad yra spraga, ir reikia ieškoti, kas gali tą padaryti.

Yra techniniai dalykai, kur nelabai gali improvizuoti: apšvietimo technika, TV technikos  ir technologijos pagrindai, kino technologijos, kolorimetrija, sensitometrija. Toliau yra specialybės dalykai, kur kiekvienas menininės pakraipos dėstytojas  nori šiek tiek kitaip dėstyti, gali duoti skirtingus praktinius pratimus. Bet tam palikta mažai erdvės, nes pagal šitą programą yra pateiktos visų pratybų sąmatos. Vadinasi, dėstytojas negali reikalauti to, kam įgyvendinti akademija neturi lėšų arba turi savo naujų užduočių apimtis koreguoti pagal numatytas finansines sąlygas.

Kokios yra  vaizdo operatorių studijų disciplinos? Tai, aišku, operatoriaus meistriškumas (ašuoni semestrai), kurį dėsto kurso vadovas. Yra keturios  akademinės savaitinės valandos, ir kol kas iš jų dvi mano, o į kitas kviečiu svečius. Šį pusmetį supažindinu su kino profesijomis – ateina prodiuseriai, kino dailininkai, postprodukcijos specialistai ir t.t. Kiekviename semestre numatyta tema ir atitinkami praktiniai pratimai -- dokumentinis kinas, animacija,  filmavimas eksterjere, filmavimas studijoje, darbas su vaikais ir t.t Tai padaryta taip, kad sietųsi su paraleliniais režisierių kursais, ką jie tuo metu daro. Per tuos aštuonis semestrus studentai turėtų gauti visą operatoriaus darbo abecėlę.

Be to, tam tikra prasme kurso vadovas dubliuoja kitas paskaitas, t.y. nagrinėja tas temas, kurias kiti dėstytojai tuo metu dėsto. Nes yra tokia teorija, kad tą pačią temą skirtingi žmonės gali perteikti iš skirtingų pusių.Didesnė dėstytojų dalis yra praktikuojantys menininkai, ir  jų savitas požiūris į kino gramatikos taisykles gali studentam suteikti daug inspiracijos.(...)

Visą išsamų Neringos Kažukauskaitės interviu su kino operatoriumi, LMTA dėstytoju Ramūnu Greičiumi siūlome skaityti Lietuvos kino operatorių asociacijos tinklalapyje http://lac.lt/?p=197

Ramūno Greičiaus asmeninio archyvo nuotr.