„Kino pavasaris“ lietuviškai. Šeštadienio, kovo 19 d. premjeros: „Knygnešys“, ‚Porno melodrama“, „Laisvė kurti“
Prasideda „Kino pavasaris“ ir lietuviškų premjerų griūtis. Jūsų patogumui anonsuosime kokios, kieno ir kada premjeros laukia savo žiūrovų. Šiandien - apie pirmąsias lietuviškas premjeras festivalyje šeštadienį, kovo 19 d.
„Knygnešys“
Kada:
Premjera - kino teatre „Forum Cinemas“, Didžiojoje salėje kovo 19 d., 16 val. 45 min.
Kiti seansai:
Kino teatras „Pasaka“, Didžioji salė - kovo 23 d. 16 val.
Kino teatras „Pasaka“, Mažoji salė - kovo 26 d. 15 val. 30 min.
Kino centras „Skalvija“ - kovo 31 d. 18 val. 45 min.
„Forum Cinemas“ Kaune, 3 salė - balandžio 3 d.15 val. 15 min.
Anglijos kino akademijos „University for Creative Arts“ kino gamybos ir režisūros studento Jono Trukano vaidybiniame trumpametražiame filme „Knygnešys“ (36 min.) pasakojama istorija apie knygnešio Mažvydo (aktorius Valerijus Jevsejevas) pavojingą ir nuotykių kupiną veiklą, nelegaliai gabenant per Prūsijos ir carinės Rusijos sieną kontrabandą – lietuviškas knygas, taip pat apie knygnešio kelionę kartu su likimo atsiųstu bendrakeleiviu, tvirtų moralinių vertybių nepasigendančiu plevėsa Jurgiu (aktorius Laisvūnas Raudonis).
Kelionę pas knygnešių globėją vyskupą Motiejų Valančių „paįvairina“ knygnešį persekiojantys žandarai. 19 a. antrosios pusės Lietuvos kaimo kasdienybė ir jos linksmybės, bendražygių kartais juokingi bandymai surasti bendrą kalbą, ieškant kelių, kaip Lietuvai nusimesti carinės imperijos pančius.
„Knygnešių fenomenas Lietuvoje yra bereikalingai primirštas. Nėra daugiau valstybių pasaulyje galinčių pasigirti kontrabandininkais, nešusiais knygas, kad apsaugotų savo kraštą nuo nutautėjimo“, - teigia filmo režisierius, Kūrybinių menų universitete (University of Creative Arts) Didžiojoje Britanijoje režisūrą studijuojantis, Jonas Trukanas. Filmo kūrėjo teigimu, filmas, nepaisant tuometinės situacijos rimtumo ir sunkumo, bus linksmas. „Mes norime parodyti, kad tuometinėje Lietuvoje žmonės net ir spaudžiami problemų mokėjo šypsotis, džiaugtis gyvenimu, o patriotizmas nėra tik rimtuolių privilegija“, - tvirtino filmo „Knygnešys“ režisierius.
Projektu pirmiausiai susidomėjusio A. Adamkienės labdaros ir paramos fondo projektų vadovas Tadas Bojarskas pažymėjo, kad šis kino filmas gali būti reikšmingas Lietuvos švietimui. „Šis filmas – tai papildoma metodinė istorinė medžiaga mokykloms. Mokiniai daug geriau įsisavins informaciją, jei ją bus galima iliustruoti vizualiai, gyvai. Šiuo atveju kino filmu“, - sakė A.Adamkienės fondo projektų vadovas. Fondo atstovas džiaugėsi, kad projektu patikėjo ir pagrindiniu rėmėju tapo ilgamečiai partneriai – leidykla „Alma Littera“, kurios parama leido įgyvendinti šią idėją.
„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio projekto, kurio tematika, mums, leidėjams, yra labai artima. Tikime, kad jaunų, energingų, perspektyvių kino kūrėjų komandos sukurtas filmas primins knygnešių svarbą Lietuvos kultūrai, knygos reikšmę žmogaus, visuomenės, valstybės gyvenime. Tikime, kad jaunų kūrėjų kurtas filmas sudomins jaunuosius žiūrovus, taps puikia edukacine priemone“- sakė leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė.
Pusvalandžio trukmės kino filmas „Knygnešys“ nufilmuotas išskirtinai už privačių rėmėjų lėšas ir bus nemokamai platinamas Lietuvos mokyklose (DVD pavidalu) ir internete.
Trumpametražinio vaidybinis filmo „Knygnešys“ kūrybinė grupė: režisierius Jonas Trukanas, scenarijaus autorius Simonas Jatkonis, operatorius Saulius Lukoševičius, prodiuseriai Paulius Juočeris ir Justas Piliponis.
„Porno melodrama“
Kada:
Premjera - kino teatre „Forum Cinemas“, 6 salėje kovo 19 d. 18 val. 45 min.
Kiti seansai:
Kino teatras „Skalvija“- kovo 23 d. 18 val.
Kino teatras „Pasaka, Mažoji salė – kovo 27 d. 19 val. 15 min.
„Forum Cinemas“ Kaune, 3 salėje – balandžio 2 d. 14 val.30 min.
Tai vienas filmų, kurie šiųmetinio Tarptautinio Berlyno kino festivalio „Panoramos“ programoje buvo išskirti kaip ją papildantys, festivalio palaikomi kūriniai („Supporting Films“).
"Porno melodramos" (30 min.) režisierius Romas Zabarauskas šiuo metu studijuoja kino meną Paryžiaus Vincennes-Saint-Denis universitete, yra kino apžvalgininkas lietuvių žiniasklaidoje.
2009 metais jis dalyvavo Berlyno kino festivalio jaunųjų kino profesionalų programoje „Berlinale Talent Campus“. O pernykščiame jubiliejiniame 60-ajame Berlyno kino festivalyje pristatytas filmo "Porno melodrama" projektas sulaukė tarptautinės žmogaus teisių organizacijos "Amnesty International" atstovo Stephano Cooperio, Berlyno kino festivalio programos "Panorama" direktoriaus Wielando Specko, vokiečių kino režisieriaus Rosa von Praunheim, bei homoseksualios orientacijos neslepiančio Berlyno mero Klauso Wowereito palaikymo. Pirmąkart Lietuvoje lėšos filmui sukurti buvo renkamos aukojant pinigus per internetinę „Paypal“ sistemą, o taip pat Vilniuje, Kaune, Berlyne, Paryžiuje ir Londone organizuojant "Porno melody" renginių seriją.
„Porno melodrama“ pasakoja dramatišką jaunų žmonių istoriją. Jonas, po ilgos draugystės su savo vaikinu Matu, nusprendžia kartu su juo emigruoti iš neapykanta gėjams garsėjančios Lietuvos. Jiems reikia pinigų, todėl Jonas sutinka vaidinti pornografiniame filme kartu su savo buvusia mokyklos laikų mergina Akvile. Bet ar ji pamiršo savo meilę Jonui ir susitaikė, jog jis – gėjus?
Filme vaidina aktorius Marius Repšys, jau sukūręs įsimintinų vaidmenų teatre ir „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų komisijos pastebėtų studentų filmuose („Savižudis“, „Bergenas“). Filme vaidina neprofesionalas, slapyvardžiu Kurtis. Akvilės vaidmenį sukūrė Maskvos teatro akademijoje GITIS studijuojanti Vilma Kutavičiūtė. „Porno melodramoje“ taip pat išvysime aktorius Irmantą Bačelį ir Neringą Bulotaitę, kurie sukūrė epizodinius Jono brolio ir motinos vaidmenis.
"Porno melodramą" filmavo suomis operatorius Ville Piippo, muziką filmui kūrė SoulSonic (Evaldas Azbukauskas). Porno melodramą“ prodiusavo Všį „Rain Studio“, prodiuseriai Ksenija Koženkova ir Romas Zabarauskas.
Projektui įsibėgėjant režisierius teigė, kad „Porno melodrama“ siekiama patikrinti „Nepilnamečių apsaugos“ įstatymą, įsigaliojusį Lietuvoje šių metų kovą. Filmo režisierius sakė, kad pagal šį įstatymą, filmas, kuriame nagrinėjami homoseksualių žmonių santykiai, gali būti uždraustas rodyti Lietuvoje.
Romas Zabarauskas yra sukūręs filmą „Man septyniolika“, kuris buvo pristatytas „Skalvijos“ kino centre bei užėmė antrąją vietą Latvijos vaikų ir jaunimo festivalyje „Green Anna“.
„Laisvė kurti“
Kada:
Premjera - kino teatre „Pasaka“, Didžiojoje salėje kovo 19 d. 19 val. 45 min.
Kiti seansai:
Kino centras „Skalvija“ – kovo 26 d. 18 val. 15 min.
„Sumaitotų likimų, nusikaltimo ir bausmės, gyvnimo prasmės paieškų ir atgailos motyvai sužadina atjautą ir verčia susimąstyti apie tai, ar iš tiesų mes, tariamai normalūs ir respektabilūs visuomenės piliečiai nenuteisiame šių kažkada suklydusių žmonių negrįžtamai visiems laikams...
Šansas kūrybos sampratą perkleia į tokį kontekstą, apie kurį paprastai nieko nenorime žinoti ir kuriame kūryba tampa tokia įsiteisinanti ir kartu paneigianti pati save – parodanti kokia manieringa, puošniai sofistikuota, tuščia, lėkšta yra aukštojo ar avangardinio meno retorika, bet, kita vertus ir teikianti vilties, kad kūryba gali išvaduoti ar bent jau tapti laikina išsivadavimo iliuzija – terapiniu užsiėmimu“, - apie filmą rašo menininkas, dailės kritikas Kęstutis Šapoka.
Dokumentinis filmas "Laisvė kurti" (67 min.) pasakoja apie įkalinimo įstaigose kuriančius kalinius. Režisierius įsiklauso į kalinių istorijas, kuriose susipina gyvenimo klaidų, bausmės ir kūrybos kaip savotiškos laisvės formos, leitmotyvai. Pasaulį rodydamas socialinio dugno akimis, Jansas perkelia žiūrovą į tokį kontekstą, apie kurį paprastai nieko nenorime žinoti – pavaišina pilno metro formatu tirštos specifinės, kontraversiškos tikrovės doze, nesupakuota į blizgančius ideologinius popierėlius, neperšančia vienos tiesos ir iš anksto paruoštų atsakymų.
Videomenininkas Evaldas Jansas baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos studijas. Kaip video menininkas, išgarsėjo paskutinį pastarojo amžiaus dešimtmetį savo šokiruojančiais performansais. Jis yra vienas iš menininkų kartos atstovų, menotyrininkų vadinamos „Emisijos“ vardu.
Parengta pagal A. Adamkienės labdaros ir paramos fondo, "Rain studio", "E studijos" inf.