Interviu. “Cross Media Zen” lektorius Markas Atkinas: kaip prisijaukinti naujas technologijas?

Gegužės 27 – 28 d. Vilniuje Media Desk Lietuva, bendradarbiaudama su Britų Taryba, kviečia į Lietuvoje pirmą kartą organizuojamą susikertančių medijų konferenciją - kūrybines dirbtuves „Cross Media Zen“. Forume dalyvaus Lietuvos ir kaimyninių šalių kino režisieriai, prodiuseriai, scenaristai ir rašytojai, kompiuterinių žaidimų kūrėjai, reklamos, radijo ir televizijos atstovai, animacijos specialistai, WEB dizaineriai, muzikos autoriai ir kiti. Čia jie turės galimybę įgyti konkrečių praktinių žinių, svarbių savo veiklai plėtoti. Žodis „Zen“ renginio pavadinime simbolizuoja aukščiausią profesionalumą – gebėjimą nuosekliai ir apgalvotai integruoti daugybę medijų vienam tikslui pasiekti. Ji organizuojama drauge su patyrusia susikertančių medijų kompanija iš Didžiosios Britanijos „Crossover Labs“ – laboratorijų visame pasaulyje iniciatore.

Kas yra susikertančios medijos? Apie šią naujai kylančią audiovizualinės kūrybinės industrijos tendenciją kalbamės su „Crossover Labs“ direktoriumi, „Documentary Campus Masterschool“ (europinio mokymo programa, kuri dokumentinių filmų prodiuserius ir režisierius iškelia į tarptautinę rinką) vadovu Marku Atkinu.

- Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl dabar su jumis kalbamės apie susikertančias medijas?

- Dabar labai įdomu dirbti medijų srityje. Tradiciniai medijų naudojimo būdai tampa neadekvatūs, nes atsiveria naujos galimybės kūrybingumui atsiskleisti. Šiandieninis skaitmeninių inovacijų greitis neturi precedento.

- Kas yra susikertančios medijos? Ar galite apibūdinti tai kaip fenomeną?

- Pastaruoju metu susikertančių medijų terminas yra dažnai naudojamas. Jis tapo madingu išsireiškimu. Šiemet kaip tik festivalyje „South By Southwest Interactive“ Ostine vyko karšta diskusija apie šio termino naudojimą. Man susikertančios medijos reiškia konkretų reiškinį: tai pasakojimas, išdėstytas naudojant skirtingas medijas, kai iš to susidaro viena labai sudėtinga visuma. Tarkim, „Matrica“ – tai susikertančių medijų patirtis, sudaryta iš kino filmo, televizinės animacijos, žaidimo ir komiksų. Visi šie dėmenys sudaro vieną pasakojimo visumą su sudėtingu atsakomuoju ryšiu tarp skirtingų platformų. Kelių platformų metodas kiek skiriasi: tas pats turinys yra pakartojamas įvairiose platformose (pavyzdžiui, reklama yra ta pati ir TV kanaluose, ir skelbimų stenduose). Tuo tarpu susikertančios medijos suponuoja skirtingų platformų naudojimą išreiškiant vieną norimą turinį. Štai dokumentinis filmas ir video žaidimas gali būti naudojami pasakojant istoriją skirtingoms auditorijoms. Svarbiausia yra žinoti, kodėl yra naudojamos pasirinktos platformos ir kokias auditorijas norima jomis pasiekti.

- Susikertančios medijos - dar tik pagreitį įgaunantis reiškinys. Ar galime jau dabar numatyti jo potencialą? Kokią apčiuopiamą naudą jos gali duoti audiovizualinei industrijai?

- Ši medijų revoliucija dar tik prasideda. Dabar mes jau galime įsigyti televizorius ar TV priedėlius su interneto prieiga. Tai  kardinaliai pakeis medijos gamybos ir vartojimo procesus bei formas. Dabar atsiranda žymiai kokybiškesnio ryšio tarp turinio kūrėjo ir jo auditorijos galimybės, yra įmanomas skirtingo lygio dalyvavimas. Televizija ar kinas savarankiškai to pasiūlyti negali.

- Ar ne per anksti prognozuoti šviesią ateitį šiam fenomenui? 

- Tikrai ne! Tai neišvengiama. Kai vartotojas pripras prie interaktyvumo, kelio atgal nebebus.

- Gal tai tik nauja madinga koncepcija, neverta profesionalų dėmesio ir laiko? Kas ir kodėl turėtų domėtis ir taikyti susikertančių medijų metodus savo veikloje?

- Jau nepakanka sukurti televizijos laidą ir tikėtis, kad žmonės ją žiūrės. Reikia naudoti socialinę mediją norint sudominti žmones bei skatinti juos diskutuoti apie jiems siūlomą produktą. Svarbu atsakyti į klausimą – ką auditorija turi daryti prieš, per laidą ir po jos. Būtina naudoti naujus instrumentus žmonių dėmesiui patraukti ir jį išlaikyti dabartinėje perpildytoje medijų aplinkoje.

- Su kokiomis problemomis susiduria susikertančių medijų projektų prodiuseriai ir režisieriai Europoje?

- Dabartinė medijų finansavimo sistema nepadeda prodiuseriams, kurie nori dirbti susikertančių medijų srityje. Televizijose įsitvirtinęs supratimas, kad internetas gali būti naudojamas tik rinkodaros tikslais. Toks požiūris yra labai klaidingas. Didžioji dalis TV ir kino fondų finansavimo skiriama kurti standartinio formato televizijos ir kino produktus. Tai tęsiasi jau metų metus. Finansavimo mechanizmai turi keistis ir sudaryti geresnes finansavimo sąlygas skaitmeninei medijai! Prodiuseriai, kuriantys susikertančių medijų produkciją, turi dirbti taikydami naujus metodus. Jie turi pasiekti, kad standartinės TV ir internetinės TV skyriai pradėdų bendrauti tarpusavyje. Jie turi surasti komercinius partnerius atskiroms projekto dalims. Jie turi bendrauti su labdaros bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Jie taip pat turi žinoti, su kuo jie turėtų bendradarbiauti, kad sukurtų žaidimą bei mobiliąsias aplikacijas ir žinoti, kada juos išleisti. Tai daug sudėtingesnis procesas nei kurti tradicinę audiovizualinę produkciją, bet daug produktyvesnis.

- Ar vyriausybės turėtų skirti dėmesį susikertančioms medijoms? Ką ir kodėl jos turėtų daryti?

- Labai svarbu, kad viešasis sektorius skirtų paramą kylančiai skaitmeninės medijos ekonomikai. Mums reikia, kad žmonės būtų laisvi ir novatoriški. Mums reikia atskleisti jų talentus. Jei nebus investuojama į naująsias medijas, mes paprasčiausiai būsime užversti užsienio komercine produkcija.

- Atėjo laikai, kai naujų technologijų galimybės lenkia žmogaus vaizduotės pajėgumus. Kaip yra susikertančių medijų pasaulyje? Ar žmogaus kūrybingumas susidoroja su naujų technologijų teikiamu potencialu?

- Konvergencijos sąvoka egzistuoja daugiau kaip dešimtmetį. Išmanusis telefonas yra puikus konvergencinės technologijos pavyzdys. Jo dėka galime naršyti internete, žiūrėti filmus, apsipirkti, žaisti žaidimus, sekti žemėlapį, skaityti laikraščius ir knygas, rašyti žinutes, patalpinti vaizdo ar garso rinkmeną, atnaujinti informaciją socialiniuose tinkluose, klausytis muzikos, įrašyti garsus, fotografuoti ir patalpinti nuotraukas internete, filmuoti, redaguoti bei patalpinti filmukus ir, aišku, skambinti. Visos šios funkcijos atlieka skirtingas užduotis. Tam yra priežastis, ir ji nėra pozytivi. Iki šiol turinį kuriantys žmonės ir technologijas kuriantys žmonės dirba atskirai. Žaidimus kuriantys žmonės nepažįsta žmonių, kuriančių kiną. Jie praktiškai nenutuokia apie vieni kitų pasaulius ar darbo metodus. Žmonės, kuriantys puslapių dizainą, nežino televizijos turinį kuriančių žmonių. Žmonės, kuriantys GPS mobiliąsias aplikacijas, nežino teatro režisierių. Technologijos įgalina mus visus kurti kartu, bet tai retai nutinka. Žmonės gyvena izoliuotuose kūrybiniuose pasauliuose. Jie yra skirtingų genčių atstovai. Jie skirtingai rengiasi ir lankosi skirtinguose baruose. Jų darbas finansuojamas skirtingai. Jie nenutuokia, kokį kūrybinį potencialą pasiektų dirbdami kartu ir kaip jų darbas būtų finansuojamas, jei jie dirbtų kartu.

Mūsų, Crossover, užduotis – griauti sienas, skiriančias kūrybingus žmones bei atribojančias juos nuo naujų technologijų.

Kūrybinis potencialas šiam tikslui pasiekti ypač didelis: mes net neprasiskverbėme giliau paviršiaus to, kas būtų įmanoma, jei sugebėtume priversti  tradicinę mediją dirbti kartu su naująją medija bei surastume kūrybingų naujų technologijų pritaikymo būdų.

- Susikertančiose medijose slypi didelis socialinis potencialas. Kaip jos gali būti panaudotos? Kokias galimybes jos gali suteikti?

- Susikertančios medijos įgalina socialinių tinklų integraciją į projektus vardan pramogos:  pasilinksminti su draugais tyrinėjant tą patį turinį kaip ir jie; paskatinti diskusiją vienu ar kitu klausimu; įtraukti žmones buriant kampaniją, pagrįstą projekte iškeliamomis problemomis. Daug kino kūrėjų kuria dokumentinius filmus apie įvairias socialines problemas. Dabar jie gali žiūrovus paversti aktyviais, o ne pasyviais stebėtojais.

Taip pat galima plėtoti edukacinę patirtį panaudojant medžiagą, leidžiančią auditorijai toliau vystyti tyrimą. Pavyzdžiui, PBS („Public Broadcasting Service“) Amerikoje pareiškė, kad tai, ką jie transliuoja per televiziją, yra tik santrauka to, ką jie pateikia internete.

Papildytos realybės (augmented reality) mobiliosios programėlės  gali labai praturtinti iPad’ų programų turinį: tai puikus būdas viešiesiems transliuotojams paskatinti žiūrovus nagrinėti jų siūlomą turinį, sužinoti daugiau, nei yra įmanoma stebint vien televiziją. Tokiu būdu žmonės įgalinami ypač įsigilinti į medžiagą.

- Kokią įtaką susikertančios medijos daro ir darys ateityje judančio vaizdo turiniui, žaidimams, reklamai, socialiniams ir verslo tyrimams, kelionėms, įvairioms kampanijoms, istorijų pasakojimamsir kt.?

- Konvergencinė medija dar tik pradeda veikti mūsų gyvenimus. Žaidimai užvaldo daugelį mūsų gyvenimo aspektų. Rimti žaidimai vis labiau naudojami kaip galinga mokymo priemonė, kuria motyvuojami mokyklų ir universitetų studentai. Kuriamos mobiliosios žaidimų aplikacijos nuobodžią kasdieninę veiklą paverčia žaisminga patirtimi. Žaidimų varikliai naudojami kuriant daiktus realiame pasaulyje, jie padeda kurti naują dizainą, architektūrinius projektus ir miesto planavimą. Žaidimų teorija naudojama darbo procesuose siekiant paskatinti dalyvauti, motyvuoti ir plėtoti naujas idėjas darbo vietose.

Konvergencija keičiasi mums perkant ar keliaujant, kadangi mes vis labiau paisome minios išminties, kuri padeda mums tvarkytis savo gyvenimus. Socialinė medija keičiasi mums žiūrint filmus ir TV, įtakoja mūsų muzikinį skonį. Turėdami prie interneto pajungtus televizorius, mes įžengsime į ‘socialinės televizijos’ erą, kurioje TV žiūrėjimas taps vis labiau paplitusia socialine veikla, kurioje mes stebėsime TV programas ir dalyvausime jose atsižvelgdami į savo socialines grupes.

Reklama sparčiai persikelia į internetą įgaudama tikslinės reklamos galią, kuri netgi gali būti pozityviai vertinama vartotojų kaip ir kokybiškos pramogos. Reklamos agentūros tampa vis svarbesnės kaip susikertančių medijų turinio finansuotojos.

Atsiranda papildytos realybės programėlės, nupiešiančios mus supantį pasaulį, kurį jūs stebite per savo išmaniojo telefono ar iPad’o kamerą. Tai gali  būti naudojama siekant parodyti ranka pasiekiamas verslo galimybes, bet tuo pačiu atgaivinant istoriją. Pavyzdžiui, Londono muziejus perkėlė archyvo nuotraukas į gatves sukurdamas mobiliąją aplikaciją, kurioje galime matyti,  kaip anksčiau atrodė įvairios Londono vietos įvairiais istoriniais laikotarpiais.

Šiuo metu mes tik bandome nuspėti potencialą, bet žaidimų, GPS, prasiplėtusios realybės ir socialinių tinklų apjungimas man reiškia labai daug. Tam nėra ribų. Naujos aplikacijos, kurios apjungs šiuos dalykus, neišmatuojamai praturtins mūsų gyvenimus. Jos padarys mus protingesniais. Jos padarys mus socialesniais. Jų dėka mes labiau išmanysime mus supantį pasaulį ir tapsime protingesniais vartotojais. Ir mums bus linksmiau.

Yra labai daug dar nepanaudotos naudos, kuri gali atsirasti apjungiant GPS technologijas su socialiniais tinklais, žaidimais ir archyvais.

- Ar galite duoti susikertančių medijų projekto pavyzdį, kuris jus įkvepia?

- Man patinka dramos „Daktaras Kas“ („Doctor Who“) ir „Fringe“, kurios yra daug daugiau nei vien televizijos šou. „TED“ (www.ted.com) yra nepakartojamas. Aš seku jų turinį internetiniame portale, klausausi jų talpinamų rinkmenų, diskutuoju apie filmus „Twitter“ ir „Facebook“ tinkluose, turiu jų mobiliąją programėlę savo iPhon’e ir iPad’e.

Vilniuje organizuojamo renginio programa bus sudaryta iš teorinės dalies ir praktinių įgūdžių įsisavinimo.

„Cross Media Zen“ konferencija vyks gegužės 27 d. Vilniaus miesto savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3), dirbtuvės – 28 d. Jono Meko vizualiųjų menų centre (Gynėjų g.14).

Renginys nemokamas, jis vyks anglų kalba.

Į „Cross Media Zen“ registruotis galima čia: www.mediadesklithuania.eu/lt/crossmediazenlt

Daugiau informacijos:info@mediadesklithuania.eu; +37052127187