Aktualu. Naujos Lietuvos Respublikos kino įstatymo redakcijos projektas
Lietuvos Respublikos Seime š.m. spalio mėnesį įvyko keli klausymai
Taip pat tikimasi, kad įstatymas ir Lietuvos kino centro įsteigimas pagerins lietuviško kino finansavimo situaciją. Nors iš projekto jau iškrito siūlymas kinui skirti 60 proc. įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio už filmų platinimą ir rodymą kino teatruose, spalio 14 d. Seime įvykusiuose klausymuose Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys kinematografininkams sakė sieksiąs, kad šis siūlymas būtų vėl grąžintas į plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Klausymuose buvo svarstomi projekte numatyti kino finansavimo kriterijai, lietuviško filmo apibrėžimas, konstatuotas dėmesio kino platintojams ir rodytojams trūkumas įstatymo projekte; daug diskusijų, akivaizdų kino kūrėjų ir gamintojų nepasitenkinimą sukėlė siūlymas įteisinti nacionalinio transliuotojo (LRT) pirmumo teisę rodyti per televiziją tik iš dalies valstybės finansuojamus ir numatomus finansuoti filmus. Primename, kad beveik dvidešimt metų Kino taryboje Kultūros ministerijoje televizijų atstovai kartu su įvairių visuomeninių kino organizacijų deleguotais atstovais sprendžia kino projektų finansavimo klausimus, tačiau jokiais įsipareigojimais nacionaliniam kinui televizijos nėra savęs “apsunkinusios”. Klausymuose taip pat buvo priminta, kad daug privatizuotų kino objektų ne vienu milijonu praturtino valstybę, tačiau tai dažnai pamirštama, ir niekaip neatsispindi valstybės požiūryje į nacionalinio kino finansavimą.
Kino kūrėjai ir gamintojai, juos vienijančios organizacijos kviečiamos pareikšti konkrečius savo siūlymus ir pastabas dabar svarstomam kino įstatymo naujos redakcijos projektui iki lapkričio mėnesio.
Lfc.lt skaitytojus kviečiame susipažinti su naujos kino įstatymo redakcijos projektu. Nuorodas į dabar galiojantį kino įstatymą ir jo papildymus bei pakeitimus rasite teksto apačioje.
LIETUVOS RESPUBLIKOS KINO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
20 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2002, Nr. 31-1107; 2003, Nr. 108-4812; 2009, Nr. 77-3163)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kino įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos kino įstatymą ir jį išdėstyti taip:
,,LIETUVOS RESPUBLIKOS KINO ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato kino, kaip svarbios Lietuvos kultūros srities, valstybinio valdymo ir finansavimo pagrindus, kino paveldo apsaugą, filmų platinimo ir rodymo kino teatruose tvarką Lietuvos Respublikoje.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šio Įstatymo nuostatos taikomos fiziniams ir juridiniams asmenims bei Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtoms kitoms organizacijoms gaminant, platinant, kino teatruose rodant filmus.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Bendra filmo gamyba – filmo gamyba dalyvaujant Lietuvos filmo gamintojui ir užsienio filmo gamintojui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.
2. Eksperimentinis filmas – naudojant specifines menines raiškos priemones sukurtas novatoriško turinio ir (ar) formos filmas, kurio meninė vertė svarbesnė už komercinę sėkmę.
3. Filmas – garso ir vaizdo kūrinys, kurį sudaro juostoje ar kitoje laikmenoje nuosekliai užfiksuoti temos susieti vaizdai ir kuris skirtas atkurti bet kokiomis techninėmis priemonėmis ir rodyti.
4. Filmo gamintojas - Lietuvos Respublikos ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, kurie verčiasi filmų gamyba ir yra atsakingi už kūrybinį, organizacinį, finansinį filmo gamybos procesą.
5. Filmo gamyba – filmo kūrybinio sumanymo įgyvendinimo etapas, kurio metu filmuojant pagal scenarijų, kalendorinį darbų planą ir laikantis sąmatos yra sukuriamas filmas.
6. Filmo rodymas – filmo pateikimas žiūrovams bet kokiomis techninės kino įrangos priemonėmis kino teatruose.
7. Filmo platinimas – filmo originalo ar jo kopijų nuoma, panauda ar pardavimas.
8. Filmo tiražavimas – filmo kopijų gamyba.
9. Kinas – kultūros sritis, apimanti kūrybinę ir gamybinę kino veiklą, filmų platinimą, jų rodymą, kino teatrų veiklą, kino sklaidą, jo paveldo apsaugą.
10. Kino sklaida – filmų, jų kūrėjų ir gamintojų pristatymas kino festivaliuose, forumuose, retrospektyvose, edukaciniuose renginiuose, kino leidiniuose, specializuotose interneto svetainėse.
11. Kino paveldas – Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka kaupiama, saugoma, dokumentuojama, restauruojama, prireikus švietimo, mokslo ir kultūros reikmėms naudojama originali filmų medžiaga arba medžiaga, iš kurios galima atkurti filmą.
12. Kino priemonės – žaliavos, rekvizitas, paviljonai, techninė įranga (įrenginiai, aparatūra, techniniai prietaisai, jų atsarginės dalys), naudojami filmams gaminti, tiražuoti, platinti ir rodyti.
13. Kino projektas – siekiant gauti valstybinį finansavimą teikiamas kino sumanymo įgyvendinimo planas. Gali būti finansuojami parengiamieji filmo darbai, filmo gamyba, kino sklaida, filmų platinimas, rodymas, kino paveldo kaupimas ir apsauga.
14. Kino teatras – speciali vieta, skirta filmams nuolat rodyti.
15. Lietuvos filmo gamintojas – filmo gamintojas – fizinis asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat Ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys ar dukterinė bendrovė, įsteigti Lietuvos Respublikoje.
16. Mažo biudžeto filmas – filmas, kurio gamybos sąnaudos yra mažesnės nei dviguba valstybės finansavimo kvota, tiems metams nustatyta Lietuvos kino centro.
17. Originali filmo medžiaga – filmui kokybiškai atgaminti ir tiražuoti būtina ir ilgalaikiam saugojimui tinkama medžiaga, taip pat pirmasis filmo įrašas.
18. Parengiamieji filmo darbai – filmo kūrybinio sumanymo įgyvendinimo etapas, kurio metu sukuriamas scenarijus, įsigyjamos teisės naudoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus, renkama medžiaga archyvuose, parengiamas kalendorinis darbų planas (filmavimo darbų eiga, suskirstyta pagal sunumeruotas scenas, jas atitinkančias dekoracijas ir motyvus), sudaroma kūrybinė grupė, numatomos pagrindinių vaidmenų atlikėjų ir kitų dalyvių filmavimo ir repeticijų datos, sukuriami dekoracijų, kostiumų eskizai, parengiami grafiniai projektai, surandami investuotojai ir partneriai, sudaroma detali filmo gamybos sąmata ir rinkodaros strategija, kiti iki filmo gamybos etapo būtini atlikti darbai.
19. Pornografinis filmas – filmas, kurio pagrindinis tikslas – atvirai ir detaliai vaizduoti lytinį aktą arba lytinius iškrypimus (mazochizmą, nekrofiliją, sadomazochizmą, zoofiliją ir kt.). Pornografinius filmus gaminti, platinti ir rodyti draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.
20. Smurtinis filmas – filmas, kuriame detaliai vaizduojamas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks skausmą, diskomfortą sukeliantis ar kitokią (fizinę, psichologinę, materialinę) žalą žmonėms ar gyvūnams darantis elgesys, taip pat vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar mėgaujamasi tuo.
21. Užsienio filmo gamintojas – filmo gamintojas – fizinis asmuo, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, arba bet kurioje užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padaliniai.
22. Valstybinis kino projektų finansavimas (toliau – valstybinis finansavimas) – Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo apibrėžta ir pagal su Europos Komisija suderintą schemą kino projektams įgyvendinti teikiama valstybės parama.
4 straipsnis. Lietuviškas filmas
1. Filmas laikomas lietuvišku filmu, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:
1) filmą gamina Lietuvos filmo gamintojas (savarankiškai arba su užsienio filmo gamintoju (-ais);
2) filmo scenarijaus arba adaptuoto literatūros kūrinio autorius, arba režisierius ir vieno iš pagrindinių vaidmenų atlikėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo;
3) filmo pirmasis įrašas pagamintas lietuvių kalba.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBINIS KINO VALDYMAS
5 straipsnis. Subjektai, atsakingi už valstybės politikos formavimą ir jos įgyvendinimą kino srityje
1. Kultūros ministerija:
1) formuoja valstybės politiką kino srityje, rengia kino srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
2) analizuoja Lietuvos ir užsienio valstybių kino raidos tendencijas, inicijuoja, rengia kino srities strateginio planavimo dokumentus (koncepcijas, strategijas, programas), vykdo šių dokumentų įgyvendinimo stebėseną;
3) Vyriausybės ar Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose, pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nustatyta tvarka sudaro ir vykdo tarptautines sutartis;
4) koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos kino centro prie Kultūros ministerijos veiklą.
2. Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos (toliau – Lietuvos kino centras):
1) dalyvauja formuojant valstybės politiką kino srityje;
2) įgyvendina valstybės politiką kino srityje, vykdo šiame ir kituose teisės aktuose jai pavestas funkcijas;
3) rengia kino projektų konkursus valstybiniam finansavimui gauti;
4) konsultuoja filmų gamintojus dėl kino projektų rengimo;
5) skiria valstybinį finansavimą kino projektams;
6) kontroliuoja valstybinio finansavimo naudojimą ir atsiskaitymą už jį;
7) sudaro sąlygas kino kūrėjams ir specialistams kelti profesinį meistriškumą ir kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje;
8) atstovauja Lietuvai užsienio ir tarptautinėse institucijose, organizacijose, programose, fonduose, renginiuose, bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio kino organizacijomis įgyvendinant tarptautines kino programas;
9) koordinuoja Lietuvoje Europos Sąjungos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programas;
10) formuoja vieningą kino srities informacijos ir statistikos duomenų bazę, skleidžia informaciją apie Lietuvos kiną; 11) tvarko Filmų registrą;
12) indeksuoja filmus pagal žiūrovų amžiaus cenzą;
13) atlieka eksperto kino srityje funkciją;
14) skatina užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvos kiną;
15) informuoja visuomenę apie valstybės politikos kino srityje įgyvendinimą;
16) kaupia ir naudoja filmus visuomenės edukacijos kino srityje tikslams.
TREČIASIS SKIRSNIS
KINO FINANSAVIMAS
6 straipsnis. Kino finansavimas
1. Kinas finansuojamas iš šių šaltinių:
1) valstybės biudžeto lėšų;
2) savivaldybių biudžeto lėšų;
3) teisės aktų nustatyta tvarka gautų kitų lėšų.
2. Iš savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos:
1) savivaldybei reikšmingų filmų gamybai;
2) savivaldybės kino teatrų pagrindinei veiklai remti;
3) kitiems savivaldybės kino projektams remti.
7 straipsnis. Valstybinio finansavimo sritys
Valstybinis finansavimas skiriamas:
1) parengiamiesiems filmų darbams, filmų gamybai, platinimui, rodymui;
2) kino sklaidai;
3) kino paveldo kaupimui ir išsaugojimui.
8 straipsnis. Valstybinio finansavimo kriterijai
1. Valstybinis finansavimas skiriamas parengiamiesiems filmų darbams, filmų gamybai, jeigu jie atitinka bent tris kultūrinius kriterijus:
1) filmo scenarijus ar pagrindinė tema yra paremti Lietuvos ar Europos kultūros, istorijos, religijos, mitologijos ar visuomenės gyvenimo įvykiais;
2) filmas pasakoja apie žinomą Lietuvos ar Europos kultūros, istorijos, religijos, visuomenės asmenybę, mitologinį veikėją;
3) filmo scenarijus ar pagrindinė tema yra paremti reikšmingu lietuviškos ar europinės literatūros kūriniu;
4) filmas įprasmina svarbias Lietuvos ar Europos vertybes: kultūrų ir religijų įvairovę, žmogaus teises ir pilietiškumą, demokratiją ir solidarumą, mažumų teises ir toleranciją, pagarbą kultūros ir šeimos tradicijoms;
5) filmas nagrinėja tautinės ar europinės tapatybės klausimus.
2. Valstybinis finansavimas skiriamas kino sklaidos projektams, jeigu jų objektas yra:
1) filmas, kuriam buvo skirtas valstybinis finansavimas;
2) filmas, kuris buvo pagamintas be valstybinio finansavimo, tačiau atitinka bent tris kultūrinius kriterijus, nustatytus šio straipsnio 1 dalyje;
3) filmų kūrėjas ar (ir) gamintojas, jeigu jų filmai atitinka šio straipsnio 2 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nustatytus kriterijus.
3. Valstybinis finansavimas skiriamas kino paveldo kaupimo, išsaugojimo, restauravimo projektams, jeigu jų objektas yra originali filmo medžiaga arba medžiaga, iš kurios galima atkurti filmą, jeigu tokie filmai atitinka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus.
4. Valstybinis finansavimas neskiriamas:
1) pagamintų filmų gamybos išlaidoms kompensuoti;
2) televizijos laidoms;
3) smurtiniams filmams;
4) pornografiniams filmams.
9 straipsnis. Valstybinio finansavimo pagrindai
1. Valstybinis finansavimas negali viršyti 50 procentų filmo gamybos biudžeto, išskyrus mažo biudžeto arba eksperimentinį filmą. Mažo biudžeto arba eksperimentinio filmo gamybai valstybinis finansavimas negali viršyti 75 procentų filmo biudžeto. Kitų kino projektų valstybinio finansavimo galimus dydžius nustato kultūros ministras. Į nurodytas procentines dalis įskaičiuojamas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų suteiktas finansavimas bei už valstybės ir savivaldybių skirtas lėšas priskaičiuotos bankų palūkanos, kurios privalo būti panaudotos filmui pagaminti.
2. Valstybinis finansavimas skiriamas tik Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtam juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai, ar jų padaliniams (toliau – juridiniai asmenys), kurių viena iš pagrindinių veiklos sričių yra:
1) filmų gamyba;
2) filmų platinimas;
3) filmų rodymas;
4) kino sklaida;
5) kino paveldo kaupimas ir apsauga.
3. Dėl kino projekto valstybinio finansavimo skyrimo kreipiasi juridinis asmuo. Kino projekto įgyvendinimo partneriais gali būti fiziniai asmenys.
4. Filmams, gaminamiems bendros filmų gamybos sąlygomis, teikiamas valstybinio finansavimo prioritetas.
5. Juridiniai asmenys ne daugiau 20 procentų filmo gamybai skirto valstybinio finansavimo gali panaudoti ne Lietuvos Respublikoje.
6. Kultūros ministras tvirtina kino projektų valstybinio finansavimo taisykles, kuriose turi būti nustatyta:
1) konkurso sąlygos ir tvarka;
2) reikalavimai paraiškai;
3) kokybiniai, kvalifikaciniai, techniniai, finansiniai ir ekonominiai kino projekto vertinimo kriterijai;
4) valstybinio finansavimo prioritetai;
5) valstybinio finansavimo sričių kvotos;
6) paraiškų svarstymo procedūros;
7) sąlygos efektyviam ir skaidriam valstybinio finansavimo naudojimui;
8) valstybinio finansavimo skyrimo tvarka;
9) originalios filmo medžiagos perdavimo valstybės archyvui sąlygos, tvarka ir sąlygų vykdymo priežiūra;
10) atsiskaitymo už gautą valstybinį finansavimą tvarka;
11) reikalavimai sutarčiai, kurioje turi būti:
valstybinio finansavimo skyrimo kino projektui pagrindas;
kino projekto įgyvendinimo terminas;
filmo užbaigimo data, filmo premjeros data;
valstybinio finansavimo naudojimo kino projekto vykdymo metu sąlygos;
atsiskaitymo už valstybinį finansavimą sąlygos ir terminai;
valstybinio finansavimo grąžinimo sąlygos ir terminai;
valstybinio finansavimo išieškojimo sąlygos ir terminai;
juridinio asmens įsipareigojimas per nustatytą terminą originalią Lietuviško filmo medžiagą perduoti valstybės archyvui.
7. Valstybinis finansavimas neskiriamas juridiniam asmeniui, jeigu:
1) jo valdymo organų narys arba dalininkas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo finansų sistemai, intelektinei nuosavybei, ekonomikos ir verslo tvarkai;
2) jo valdymo organų narys arba dalininkas yra nubaustas už administracinės teisės pažeidimus viešųjų pirkimų, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus, ataskaitų ir dokumentų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimus bei mokesčių vengimą, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, apskaitos taisyklių pažeidimus, autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimus;
3) jis neatsiskaitė už anksčiau gautą valstybinį finansavimą;
4) jis originalios lietuviško filmo medžiagos neperdavė saugoti valstybės archyvui, kai turėjo tokią pareigą pagal šį ir kitus įstatymus.
5) jis yra valdomas paskirto administratoriaus arba likviduojamas, jam pradėtas bankroto arba sanavimo procesas.
8. Valstybinis finansavimas neskiriamas juridiniam asmeniui iki pilno teistumo dėl šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo išnykimo jo valdymo organų nariui arba dalininkui.
9. Valstybinis finansavimas neskiriamas juridiniam asmeniui dvejus metus nuo administracinės nuobaudos už šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą administracinį teisės pažeidimą paskyrimo jos valdymo organų nariui arba dalininkui dienos.
10. Valstybinis finansavimas neskiriamas juridiniam asmeniui penkerius metus nuo teisės aktų nustatyta tvarka išieškoto valstybinio finansavimo dienos.
11. Valstybinis finansavimas neskiriamas juridiniam asmeniui, kuris neperdavė originalios lietuviško filmo medžiagos valstybiniam archyvui nuo tos dienos, kai originali lietuviško filmo medžiaga turėjo būti perduota.
12. Šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems apribojimams atsiradus arba paaiškėjus po valstybinio finansavimo skyrimo, juridinis asmuo privalo kino projektui skirtą valstybinį finansavimą grąžinti Lietuvos kino centrui per jo nustatytą terminą. Negrąžintas valstybinis finansavimas iš juridinio asmens išieškomas teisės aktų nustatyta tvarka.
10 straipsnis. Kino taryba
1. Kino taryba (toliau – Taryba) yra kolegiali, Lietuvos kino centro patariamojo balso institucija. Taryba vertina valstybiniam finansavimui gauti pateiktus kino projektus, teikia pasiūlymus dėl kino projektų valstybinio finansavimo, vertina kino projektų įgyvendinimo rezultatus, ir pasiūlymus šiais klausimais teikia Lietuvos kino centro direktoriui. Kiekvienas Tarybos narys savo išvadą dėl kiekvieno kino projekto pateikia raštu.
2. Tarybą sudaro 7 nariai. Ji sudaroma iš kino meno kūrėjų, profesionalių kino meno vertintojų, filmų gamintojų ir Lietuvos kino centro atstovų.
3. Tarybos narių atrankos kriterijus, skyrimo ir atšaukimo tvarką, Tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos kino centro direktorius, suderinęs su kultūros ministru.
4. Tarybos narys atšaukiamas, jeigu jis:
1) atsisako eiti pareigas;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo;
3) nevykdo savo pareigų;
4) miršta.
11 straipsnis. Valstybės užsakymas
1. Valstybės užsakomi filmai yra Vyriausybės, o Vyriausybei pavedus – kitos valstybės valdymo institucijos užsakomas pagaminti filmas.
2. Vyriausybė valstybės užsakymui vykdyti skiria tikslinį finansavimą.
3. Valstybės užsakymas vykdomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
4. Valstybės užsakymo pagrindais pagaminto filmo autorių turtinių teisių ir filmo pirmojo įrašo gretutinių teisių savininkė yra valstybė.
12 straipsnis. Valstybinio finansavimo naudojimo priežiūra
1. Lietuvos kino centras vykdo valstybinio finansavimo naudojimo teisėtumo priežiūrą.
2. Lietuvos kino centras nustato valstybinio finansavimo naudojimo priežiūros tvarką ir būdą.
3. Vykdydamas priežiūrą, Lietuvos kino centras turi teisę reikalauti dokumentų bei kitokių informacijos laikmenų, kurie turi ar gali turėti reikšmės nustatant, ar teisingai naudojamas valstybinis finansavimas.
4. Lietuvos kino centras gali nutraukti su juridiniu asmeniu kino projekto valstybinio finansavimo sutartį, jeigu yra nustatyta, kad valstybinis finansavimas naudojamas ne pagal paskirtį, nesilaikoma terminų ar kitų valstybinio finansavimo sutarties sąlygų.
5. Lietuvos kino centras, nutraukdamas su juridiniu asmeniu kino projekto valstybinio finansavimo sutartį, nustato terminą, per kurį turi būti grąžintas valstybinis finansavimas.
6. Juridiniam asmeniui per nustatytą terminą negrąžinus valstybinio finansavimo, jis išieškomas teisės aktų nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
FILMŲ PLATINIMAS IR RODYMAS 13 straipsnis. Filmų platinimo ir rodymo sąlygos
1. Filmai Lietuvoje gali būti platinami ir rodomi tik įstatymų nustatyta tvarka, gavus autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų ar jų įgaliotų asmenų leidimą.
2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie verčiasi filmų rodymu kino teatruose, privalo:
1) turėti pažymą, nustatančią filmų indeksą pagal žiūrovų amžiaus cenzą;
2) užregistruoti filmus Filmų registre.
3. Informacijai, kuri skirta viešai pristatyti kino teatruose rodomus filmus, taikomi Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos.
14 straipsnis. Filmų indeksavimas pagal žiūrovų amžiaus cenzą
1. Kino teatruose rodomi filmai turi būti indeksuojami pagal žiūrovų amžiaus cenzą.
2. Filmai, kurie rodomi kino teatruose visuomenės kultūriniams, meniniams, edukaciniams poreikiams tenkinti skirtuose renginiuose (festivaliuose, seminaruose, retrospektyvose ir kt.) neindeksuojami.
3. Indeksus, kurie turi būti nurodomi filmų afišose, kitoje reklamoje ir bet kokio pobūdžio informacinėje medžiagoje, skirtoje filmams anonsuoti, suteikia Filmų indeksavimo komisija, veikianti prie Lietuvos kino centro.
4. Filmų indeksavimo komisiją sudaro 7 nariai, iš kurių po vieną deleguoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Vilniaus universitetas, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos kino centras.
5. Filmų indeksavimo komisijos personalinę sudėtį, nuostatus, kuriuose nustatyti filmų vertinimo pagal žiūrovų amžiaus cenzą kriterijai, Filmų indeksavimo komisijos narių teikiamų paslaugų apmokėjimo sąlygos ir tvarka tvirtina Vyriausybė, o Vyriausybei pavedus – kultūros ministras.
6. Už pažymos, nustatančios filmų indeksą pagal žiūrovų amžiaus cenzą išdavimą, imama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka.
7. Filmų indeksavimas atliekamas iki jų registravimo Filmų registre.
8. Dėl pažymos, nustatančios filmų indeksą pagal žiūrovų amžiaus cenzą išdavimo, filmų rodymu kino teatruose besiverčiantis fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo) privalo Filmų indeksavimo komisijai pateikti paraišką ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki pirmo filmo rodymo kino teatre.
9. Asmuo, kuris verčiasi filmų rodymu kino teatruose, pateikęs Filmų indeksavimo komisijai paraišką filmams indeksuoti, Filmų indeksavimo komisijai rengia indeksuojamų filmų peržiūras.
10. Pažymos, nustatančios filmų indeksą pagal žiūrovų amžiaus cenzą, išduodamos per 10 darbo dienų nuo asmens paraiškos pateikimo Filmų indeksavimo komisijai dienos. Filmų indeksavimo komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu šis terminas gali būti pratęstas iki 15 darbo dienų.
11. Pagal žiūrovų amžiaus cenzą nustatomi šie filmų indeksai:
1) „V“ – filmai, skirti įvairaus amžiaus žiūrovams;
2) „N-7“ – filmai, skirti žiūrovams nuo 7 metų;
3) ,,N-13“ – filmai, skirti žiūrovams nuo 13 metų;
4) „N-16“ – filmai, skirti žiūrovams nuo 16 metų;
5) ,,N-18“ – filmai, skirti žiūrovams nuo 18 metų.
12. Filmų indeksavimo komisijai nustačius, kad filmas yra pornografinis arba smurtinis, filmui pažyma, nustatanti filmų indeksą pagal žiūrovų amžiaus cenzą, neišduodama, filmas Filmų registre neregistruojamas ir negali būti rodomas kino teatruose.
13. Kino teatrų savininkai ir (ar) valdytojai privalo užtikrinti, kad:
1) žiūrovams būtų viešai prieinama filmų indeksų reikšmes išaiškinanti informacija;
2) N-18, N-16, N-13 ir N-7 indeksais pažymėtų filmų pristatymai (anonsai) nebūtų rodomi prieš filmus, kurie yra skirti jaunesniems nei pristatomų (anonsuojamų) filmų žiūrovams, ir po šių filmų;
3) į kino teatro salę negalėtų patekti jaunesni, nei numatyta pagal filmo indeksą, nepilnamečiai žiūrovai.
14. Informaciją apie Lietuvoje filmams suteiktus indeksus teikia Filmų registras.
15. Asmenys, kurie verčiasi filmų platinimu, privalo užtikrinti, kad ant kiekvienos filmo laikmenos pakuotės būtų nurodytas šalies, kurioje filmas pagamintas, žiūrovų amžiaus cenzo indeksas arba indeksas suteiktas Lietuvoje.
15 straipsnis. Filmų registras
1. Filmų registras yra valstybės registras, kurį tvarko Lietuvos kino centras. Kultūros ministerija yra vadovaujančioji Filmų registro tvarkymo įstaiga.
2. Filmų registro objektas yra filmai, pagaminti Lietuvoje, taip pat įvežti į Lietuvos Respubliką rodyti kino teatruose.
3. Filmai, įvežti rodyti kino teatruose visuomenės kultūriniams, meniniams, edukaciniams poreikiams tenkinti skirtuose renginiuose (festivaliuose, seminaruose, retrospektyvose ir kt.), Filmų registre neregistruojami.
4. Filmai užregistruojami Filmų registre po to, kai Filmų indeksavimo komisija jiems suteikia indeksus pagal žiūrovų amžiaus cenzą.
5. Filmų registre turi būti nurodyti šie duomenys:
1) filmo pavadinimas;
2) pagrindiniai filmo kūrėjai (scenarijaus autorius, režisierius, operatorius, kompozitorius, dailininkas);
3) autorių turtinių teisių savininkas (-ai) ir filmo pirmojo įrašo gamintojas (gamintojai);
4) filmo trukmė;
5) šalis, kurioje pagamintas filmas;
6) filmo pagaminimo data;
7) originalios filmo medžiagos saugojimo vieta;
8) licencinės sutarties sąlygos;
9) filmui suteiktas indeksas pagal žiūrovų amžiaus cenzą Lietuvos Respublikoje.
6. Filmą atsisakoma registruoti arba įregistruoto filmo registracija pripažįstama negaliojančia, kai:
1) registruoti pateiktas audiovizualinis kūrinys negali būti laikomas filmu pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį;
2) nepateikiami dokumentai, įrodantys autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų ar jų įgaliotų asmenų leidimą rodyti filmą;
3) filmui neišduota pažyma, nustatanti filmų indeksą pagal žiūrovų amžiaus cenzą;
4) nepateikiami duomenys, nurodyti šio straipsnio 5 dalyje;
5) paaiškėja, kad apie filmą buvo pateikti klaidingi (neteisingi) duomenys.
PENKTAS SKIRSNIS
KINO PAVELDO APSAUGA 1. Už Lietuvos kino paveldo apsaugą yra atsakinga Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.
2. Originalios lietuviškų filmų medžiagos, kaip nacionalinis turtas yra saugomos valstybės archyve. Valstybės archyvas originalias lietuviškų filmų medžiagas naudoja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, valstybės archyvo ir filmo gamintojo sutartyje numatytais atvejais ir tvarka.
3. Valstybės archyvui filmo gamintojas privalo perduoti saugoti originalią lietuviško filmo medžiagą, jeigu jam buvo skirtas valstybinis finansavimas.
4. Jei lietuviškas filmas buvo pagamintas tik iš privačių lėšų, originalios filmo medžiagos saugojimo ir panaudojimo tvarka nustatoma sutartimi tarp filmo gamintojo ir valstybės archyvo.
5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos netaikomos bendros filmo gamybos filmui, jeigu Lietuvos filmo gamintojui skirtas valstybinis finansavimas yra mažesnis nei užsienio filmo gamybos partnerio (- ių) lėšos ir bendros gamybos sutartyje numatoma, kad originali filmo medžiaga bus saugoma kitoje sutarties šalyje.
6. Nustatoma tokia originalios lietuviško filmo medžiagos saugojimo tvarka:
1) originalią lietuviško filmo medžiagą valstybės archyvui saugoti privalo perduoti filmo gamintojas;
2) originalią lietuviško filmo medžiagą privalu perduoti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo filmo pirmojo įrašo pagaminimo dienos;
3) originalią lietuviško filmo medžiagą sunaikinti draudžiama.
7. Valstybės archyvui informaciją apie pagamintus lietuviškus filmus teikia Lietuvos kino centras.
8. Valstybės archyvas informaciją apie iš filmo gamintojo priimtą saugoti originalią lietuviško filmo medžiagą pateikia Lietuvos kino centrui per 5 darbo dienas nuo priimtos saugoti originalios filmo medžiagos dienos.“
1. Šis įstatymas įsigalioja
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kultūros ministerija iki įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
3. Vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo rodant filmus, indeksuotus iki įstatymo įsigaliojimo gali būti naudojami pagal anksčiau galiojusias Kino įstatymo nuostatas suteikti indeksai.
Pradėjus veikti Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos, veikiantis Filmų registras reorganizuojamas, jo duomenys perduodant šiai įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka. Filmų registre įregistruotų filmų, kuriems pagal žiūrovų amžiaus cenzą suteikti filmų indeksai „A“, „T“ ir ,,S“ automatiškai suteikiami nauji indeksai ,,V“, „N-13“ ir ,,N-18“.
4. Filmų įregistravimas Filmų registre, atliktas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, galioja iki filmų teisių, suteiktų ar perduotų pagal autorines, licencines ar kitas su autorių teisių turėtojais sudarytas sutartis, galiojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, pabaigos.
5. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su Europos Komisijos nustatytais valstybės pagalbos kriterijais galioja tol, kol Europos Komisija paskelbs naujus kriterijus, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Dabar galiojančio kino įstatymo tekstas, papildymai, pakeitimai: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=162695
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=221147
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=347268
