Jau 9-oji „Scanorama”: vienijama meniškumo vertybių, kviečianti - „galvok ką nori“
„Galvok ką nori” sako šiųmetinio devintojo Europos šalių kino forumo „Scanorama” šūkis, tarsi nurodantis, jog šių metų festivalis – ieškantis, atviras pačioms netikėčiausioms mintims ir formoms. Organizatorių teigimu, šie metai ypatingi tuo, kad programa sudaryta
galvojant ne tik apie pamatinius festivalio filmų atrankos kriterijus, bet ir mąstant apie žiūrovą, kuris, kaip tikimasi, bent kartą gyvenime bandė susivokti savo jausmuose.
Europos šalių kino forumo „Scanorama”, neretai pavadinamo tvirtų moralinių nuostatų ir ambicijų festivaliu, organizatoriai pasakoja, kad festivaliui svarbiausi ne filmų apdovanojimai, o tai, ką filmas suteikia žiūrovui. Siekiama, kad metus laiko sudarinėjamos festivalio programos filmai taptų impulsu kiekvieno apmąstymams.
Vienuolika skirtingų programų, daugiau nei šimtas filmų
Festivalio filmai tradiciškai suguls net į vienuolika skirtingų programų, festivalis mirgės jaunų režisierių ir iškilių meistrų vardais, padės atrasti nežinomus ir pamatyti ilgai lauktus ir svarbiausius tarptautinius kino apdovanojimus pelniusius filmus, susitikti su garsiais svečiais, sekti programos „Naujasis Baltijos kinas“ konkurso intrigą.
Svarbu paminėti tai, kad visos „Scanoramos“ programos vystosi ir juda savo viduje, pildydamos ir turtindamos bendrą aruodą. Jas vienija vertybių – profesionalumo – meniškumo formatas, kuris jaučiasi kiekvienoje programoje ir
Šiais metais ypač įdomus tradicinių festivalio rubrikų „Naujienos iš Šiaurės“ ir „Kertant Europą“ duetas, „Scanoramos“ klasikos kitoniškumas (didieji rusų filmai, jauna Europos klasika), išskirtinis retrospektyvinis žvilgsnis į pasaulyje pripažintą, savitą, bet Lietuvoje beveik nežinomą olandų kiną, ypač turtinga ilgametražių dokumentinių filmų programa „Neišgalvotas gyvenimas“ („Darvinas“, Šveicarija, „Kaip sekasi?“, Danija, „Dvyniai. 53 vaikystės scenos“, Švedija ir kt.), istorijų žavumu galinti drąsiai konkuruoti su vaidybiniu kinu.
Gražina Arlickaitė, Europos šalių kino forumo ,,Scanorama” direktorė, teigia, kad šių metų „Scanorama“ - pati turtingiausia iš visų iki šiol buvusių. Didžiųjų kino festivalių laureatų šiemet „Scanoramoje“ bus ypač daug: tai filmai, kurie kėlė pasaulio kino kritikų diskusijas ir žiūrovų susižavėjimą, provokavo ir startavo Kanuose, Sandanse, Karlovi Vary ir kitur.
,,Šių metų festivalio perlais drąsiai galėčiau pavadinti mūsų festivalio įkvėpėjo Larso von Triero naujausią darbą ,,Melancholija”, Wimo Wenderso 3D dokumentinę juostą ,,Pina”, Joachimo 
Triero darbą ,,Oslas, rugpjūčio 31-oji”, Mariaus Holst filmą ,,Velnių salos karalius”, Michelio Hazanavičiaus ,,Artistą”, Karlo Markovičiaus filmą „Kvėpuoti“, Jano Komasos „Savižudžių kambarį“, Runaro Runarssono „Vulkaną“, Aleksandro Sokurovo ,,Faustą”, Maïwenn Le Besco ,,Polisiją”, Pierre Schoeller ,,Ministrą”, Paddy Considine ,,Tiranozaurą” ir daugelį kitų,” – pasakoja G. Arlickaitė.
Pasak festivalio vadovės, jaunas „Scanoramos“ žiūrovas programoje ras daugelyje šalių kultiniais vadinamais filmus: „Dangoraižis“ (rež. Rune Schjot, Danija), „Tilva Roš“ (rež. Nikola Lezaic, Serbija), „Trūkusi jaunystė“ (rež. Argyris Papadimitropoulos, Jan Vogel, Graikija), „Aš – Oliveris Teitas“ (rež. Richard Ayoade, Didžioji Britanija) ir kitus.
Išskirtinis dėmesys Šiaurės šalių kinui
Pasak Gražinos Arlickaitės, sudarant, ir dėliojant skirtingas festivalio programas, svarbus jų balansas. „Naujienos iš Šiaurės“ ir „Kertant Europą“ yra ne programos konkurentės, bet susiliečiančios linijos, kuriuose komunikuojama pagrindinė tema.
,,Šiais metais pagrindinė tema - tai paprastas žmogaus noras siekti laimės ir drąsa galvoti savaip, nes dauguma „Scanoramos“ filmų – drąsūs savo požiūriu, deklaruojamomis tiesiomis, bet kartu tai ir to pavykusio ar nepavykusio laimės siekio istorijos. Ne veltui sakoma, kad visos laimingos istorijos panašios, visos nelaimingos istorijos – unikalios. Tas unikalumas labai svarbus,”- pažymi G. Arlickaitė.
Žiūrovai galės įsitikinti, kad „Scanoramos“ filmuose pasakojama lyg ir pažįstama istorija, tačiau ji kiekvieną kartą vis kitokia, vis skirtinga laimės-nelaimės istorija, vis skirtingas pasakojamų istorijų moralas („Tiesa apie vyrus“, Danija, „Limbo“, Norvegija, „Povandeninė srovė“, Islandija, „Dvi saulėtos dienos“, Kroatija, „Gyvenimas stovėjimo aišktelėje“ , Airija, Suomija; „80 laiškų, „Čekija“; „Meilės ir neapykantos dainos“, Šveicarija).
Konkursinėje programoje – aštuoni lietuvių darbai
Šių metų programoje ,,Naujasis Baltijos kinas” – naujausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos filmai. Gražinos Arlickaitės teigimu, baltiškoji dimensija, arba tiesiog mes patys, yra ypač svarbi. ,,Sutikite, kad tie, kurių trumpametražiai filmai šiandien varžosi tarpusavyje konkursinėje programoje ,,Svečio balsas”, vienaip ar kitaip formuos lietuvių, latvių ir estų kino būsimąjį veidą,” – sako festivalio vadovė.
Į konkursinę programą šiemet pateko kaip niekada daug lietuvių darbų – 8 nauji jaunųjų kūrėjų trumpametražiai filmai, pristatomi programoje ,,Jauna Lietuva trumpai”. Tai Andriaus Blaževičiaus darbas ,,Dešimt priežasčių”, Roko Eltermano ,,Paskutinė medaus mėnesio diena”, Rasos Aliukonytės ,,Kalėdaitis”, Rūtos Bučiūnaitės ,,Mano senelis”, Simono Gylio ,,Rendezvous”, Arūno Eimulio ,,Super M nuotykiai” ir Eglės Vertelytės filmas ,,UB Lama”. Konkursinėje programoje dalyvauja ir šeši darbai iš Latvijos (,,Jauna Latvija trumpai”) ir Estijos (,,Jauna Estija trumpai”).
Geriausią trumpametražį filmą rinks tarptautinė kino profesionalų, specialiai atvykstančių į festivalį, žiuri. Nauja tai, kad konkurso nugalėtojai šiais metais sulauks net dviejų apdovanojimų: kino kompanija „Cinevera“ įteiks geriausio visos programos filmo režisieriui 10 000 litų vertės prizą jo būsimam kino projektui - kino aparatūros nuomos paslaugas, o TEO LT, AB apdovanos geriausią lietuvių programos „Jauna Lietuva trumpai“ filmo autorių specialiu piniginiu prizu.
,,Scanoramos” metu įvyks ir Giedrės Žickytės filmo ,,Kaip mes žaidėme revoliuciją” bei Jūratės Samulionytės trumpametražio filmo ,,Laikinai” premjeros.
Jaunas Baltijos kinas neatsiejamas nuo platesnės lietuvių kino tradicijos. Todėl trumpametražių filmų programas „Jauna Lietuva trumpai“, „Jauna Latvija trumpai“ ir „Jauna Estija trumpai“ apjuosia premjerų ciklas ir retrospektyvos, istoriškai pristatančios mūsų kiną (pvz., Gruodžių retrospektyva „Laiko upė“ , seansas „Marijonui Giedriui atminti“).
Pirmą kartą Lietuvoje – forumas su kūrėjais iš Japonijos
Didžioji „Scanoramos“ naujiena – tai pirmą kartą Lietuvoje vykstantis Baltijos jūros regiono šalių ir Japonijos koprodukcijos forumas, kurį inicijuoja Vilniaus miesto savivaldybė, o organizuoja „Scanorama”.
Jauni ir daug žadantys kino talentai iš Europos ir Japonijos – jų bus net dvidešimt, iškilūs moderatoriai, lektoriai, pasaulio kino įžymybės bus čia, „Scanoramoje“. Forumo vedėjas – garsus Didžiosios Britanijos prodiuseris ir lektorius, įvairių apdovanojimų („Oskarų“, „Auksinės palmės šakelės“) savininkas Nikas Powellas. 2009-aisiais lektorius viešėjo Europos šalių kino forume „Scanorama“ ir vadovavo meistriškumo dirbtuvėms „Jaunoji kino karta“.
Šiųmečio Baltijos jūros regiono – Japonijos bendros gamybos forumo lektoriai ir projektų vertintojai yra ne mažiau garsūs kolegos iš Japonijos. Tai dr. Hiroomi Fukuzawa – prodiuseris, Berlyno laisvojo universiteto profesorius ir vienas iš Berlinalės programos Jaunojo kino forumas sudarytojų; Michiyo Yoshizaki – viena iš legendinės kino studijos NDF įkūrėjų; Takahiro Hamano – Japonijos nacionalinės televizijos naujienų programų direktorius ir dokumentinių filmų prodiuseris. Svečiai iš Europos: Dagmar Jacobsen, garsi prodiuserė iš Vokietijos, viena iš „Selavy Filmproduktion“ bendrasavininkių, prodiusavusi daug bendros gamybos filmų, dėsto Berlyno kino mokykloje „Deutsche Film und Fernsehakademie“; Marcelis Łozińskis, visame pasaulyje įvertintas ir pripažintas dokumentinio kino režisierius iš Lenkijos, daugelio kino apdovanojimų nominantas ir laureatas („Oskarų“, Europos kino akademijos, Krokuvos kino festivalio, Sidnėjaus kino festivalio ir kt.). Į forumą atvyks ir lenkų kino grandas Krzysztof Zanussi, kurio filmai pelnė daugybę aukščiausių kino apdovanojimų. Lietuvai atstovauja prodiuserė, „Era Film“ įkūrėja, Lietuvos nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkė Rasa Miškinytė ir Lineta Mišeikytė, organizavusi pirmosios japonų kino juostos filmavimą Lietuvoje.
Forumą papildys speciali jam skirta kino programa. Turtingame
Europos šalių kino forumo „Scanorama“ repertuare lapkričio 10–13 dienomis bus rodomi ryškiausi Baltijos jūros regiono filmai ir įdomiausi darbai iš Japonijos. Žiūrovams ir kino profesionalams taip pat bus parodytas bene įdomiausias Europos ir Japonijos bendros gamybos pavyzdys – kultinė „Oskaru“ ir BAFTA apdovanota juosta „Žiaurus žaidimas“ (rež. Neil Jordan). Šios juostos prodiuseriai – forumo svečiai Nikas Powellas ir Michyo Yoshizaki. Žiūrovai pamatys ir garsųjį siaubo filmą „Kaidan“ (rež. Ochiai Masayuki, Tsukamoto Shinya, Lee Sang-Il, Kore-eda Hirokazu) bei provokuojančią ir intriguojančią juostą „Povandeninė meilė“ (rež. Shinji Imaoka, Vokietijos ir Japonijos bendros gamybos projektas), kurią, kaip juokauja festivalio organizatoriai, reikia žiūrėti žemyn galva.
Baltijos jūros regiono – Japonijos koprodukcijos forumą pagal Europos Sąjungos projektą „BaltMet Promo”, inicijuoja – Vilniaus miesto savivaldybė; organizuoja, padedant Japonijos kino institucijai „UniJapan”, Europos šalių kino forumas „Scanorama”. Koprodukcijos forumas vykdomas pagal projektą „BaltMet Promo projektas – Baltijos jūros regiono vertės kūrimas, pritraukiant turistus, talentus ir investuotojus“, kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga (Europos regioninės plėtros fondas).
Europos šalių kino forumas „Scanorama” šiemet vyks lapkričio 10 – 20 dienomis Vilniuje, lapkričio 17 – 27 dienomis Kaune, lapkričio 24 – 27 dienomis Klaipėdoje, o lapkričio 26 – 27 dienomis Šiauliuose.
Nuotraukose - "Scanoramos" programų filmų "Flamenko, flamenko" (titulinis), "Melancholija", "Ministras", "Kaip mes žaidėme revoliuciją", "Povandeninė meilė" kadrai.
Būtinai užsuk į svetainę www.scanorama.lt !
