Atgarsiai. Liv Ullmann: filmas „Igruški“ – drąsus filmas apie žmones, kurie yra tokie patys kaip mes

Europos šalių kino forume „Scanoramoje“ viešėjusi aktorė ir režisierė, didžiojo Ingmaro Bergmano mūza Liv Ullmann žiūrėjo naują dokumentinį Linos Lužytės filmą „Igruški“, filmuotą Baltarusijoje. Žiūrėjo ne iš mandagumo, o dėl to, kad kelis dešimtmečius dirba visuomeninį darbą kaip tarptautinės organizacijos UNICEF geros valios ambasadorė ir keliauja po skurdo, režimų, stichijų alinamas šalis, bendraudama su nukentėjusiais žmonėmis, rinkdama informaciją apie tai, kokia pagalba jiems reikalinga.

Be to, Liv Ullmann yra viena iš tarptautinės Moterų pabėgėlių komisijos įkūrėjų ir šios organizacijos garbės pirmininkė. Lietuvoje ji ne tik bendravo su kino žiūrovais ir žurnalistais, bet ir skaitė paskaitą apie žmogaus teises ir žodžio laisvę. Baltarusija – viena iš tų šalių, kur šios teisės paminamos, o žodžio laisvė irgi pernelyg šiurkščiai ribojama.

Kuo įdomus, vertingas viešniai atrodo Linos Lužytės filmas „Igruški“?

Liv Ullmann:

- Man tikrai patiko filmas „Igruški“. Laisvės trūkumas yra visur, jis jaučiamas ir Vakarų šalyse, kurias esame pratę laikyti laisvomis. Pastebėkite, prie ko mes pratę: jeigu mums rodo, tarkime, per televiziją, žmones, kurie gyvena kitaip, nei mes, tai mums juos ir rodo kaip kitus – gyvenančius pagal kitas taisykles. „Igruški“ pasakoja apie žmones, kurie, atrodytų, irgi gyvena kitaip, nei mes žiūrintieji – nes jie gyvena diktatūros šalyje, į kurią nėra lengva patekti. Bet filmo autoriai nerodo mums į juos pirštais. Jie leidžia tiems žmonėms būti savimi, atskleisti savo unikalumą. Juk mes kiekvienas unikalus, tiek aš, tiek jūs, tiek jie. Ir tada, žiūrėdami „Igruški“, patiriame, kad mes visi esame tokie patys žmonės.

Labai drąsu padaryti tokį filmą ir papasakoti jame daugelio žmonių, gyvenančių Baltarusijoje istorijas. Geriantys, skurstantys, siuvantys tuos žaislus – jie visi gyvena tame filme ir jie visi yra tie patys žmonės, kaip ir mes, į juos žiūrintieji.

Filmo autoriai – jauni, drąsūs ir gabūs. „Igruški“ trunka tik vieną valandą ir jau seanso pradžioje aš pradėjau gailėtis, kad filmas netrukus baigsis. Norėjau jame gyventi ilgiau. Aplinkui kino teatro tamsoje sėdėjo daug žmonių, ir mes visi kartu išgyvenome tą filmą. Manau, parodytas per televiziją, jis nesuteiktų to bendrumo jausmo, nes kai filmą rodo per televiziją, negali tiek įsigilinti ir jausti žmonių gyvenimus.

Geras, išties geras protingas jaunų žmonių filmas.Turiu vilčių,kad šie jauni kinematografininkai gaus galimybę daryti kiną ir toliau. Nes jie dirba drąsiai.

Užrašė Rūta Oginskaitė

Filmas "Igruški" šią savaitę rodomas kino teatrų "Skalvija" ir "Multikino" repertuare.

Studijos "Just A Moment" archyvo nuotr.